Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-26
Bylos Nr.
1A-346-211/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19518-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė
Nuteistasis
I. S., O. K.
NuorašasByla Nr. 1A-346-211/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19518-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.1.7.4; 2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,gynėjai V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. S. ir O. K. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį 25 MGL (941,50 eurų) bauda; O. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį 25 MGL (941,50 eurų) bauda.

Nuteistiesiems nustatytas terminas baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

I. S. ir O. K. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad O. K. iš nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant, I. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam per galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam galvos viršugalvio dešinės pusės muštinę žaizdą, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais I. S. ir O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia darantis išvadą, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir jį nuteisė nepagrįstai, kadangi netinkamai vertino įrodymus bei subjektyviai traktavo faktines aplinkybes. Nurodo visą laiką davęs nuoseklius parodymus, o jo veiksmuose A. N. atžvilgiu nebuvo nusikalstamos tyčios. Norėjęs tik išsiaiškinti, kodėl A. N. nustūmęs nuo laiptelių sutuoktinę S. S., nesuteikė jai pagalbos. Teigia jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavęs, pats A. N. buvo agresyviai nusiteikęs, mojavo rankomis, palenkęs galvą, t.y. pasirengęs pulti. Daro prielaidą, kad būtent tada galimai susižeidė į pastarojo rankas, kadangi nurodo gerai prisimenantis A. N. nesmūgiavęs. Nurodo, kad liudytojų S. S., J. K., V. K., K. B., nuteistojo O. K. parodymų visuma patvirtina pastarojo parodymus, kad su O. K. iš buto išbėgo tik tada, kai verkdama įbėgo J. K. ir pasakė, kad kažkas skriaudžia apelianto žmoną.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad nėra aiškus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmas, nekonkretizuotas žalojęs daiktas, t.y. jeigu apeliantas nesudavęs nukentėjusiajam, ar galėjo aiškinantis santykius, A. N. priartėti prie jo taip, kad pastarasis su žiedu galėtų sužaloti galvos viršugalvį. Nurodo esantis dešiniarankis, vestuvinis žiedas kaip nusikaltimo įrankis atliekant ekspertizę specialistui nebuvo pateiktas.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė bausmę – 25 MGL (941,50 eurų) baudą, kurią jis privalo sumokėti per du mėnesius. Nurodo esant sunkią materialinę padėtį, sutuoktinė S. S. bedarbė, apeliantas moka po 101,37 eurus periodinius mokėjimus nepilnamečio vaiko iš pirmos santuokos išlaikymui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo kaltu savęs nelaikantis, objektyvių įrodymų, kad laikė A. N. rankomis nėra, teigia bandęs tik išskirti, kad nebūtų muštynių. Pasak apelianto, konfliktinę situaciją sukėlė pats nukentėjusysis A. N., ne tik nustūmęs nuo laiptelių S. S. ir ją sužeidęs, bet ir nesuteikęs jai pagalbos bei negražiai išvadinęs.

Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo sutuoktinės D. N., dukros E. N. parodymai nenuoseklūs, t.y. nepaneigia nei patvirtina įvykio aplinkybes, nes jos nematė įvykio pradžios, priešingai nei liudytojų V. K., S. S., J. K. parodymai. Nurodo, kad pastarosios įvykio laikotarpiu buvo išėjusios parūkyti, jų akivaizdoje ir įvyko konfliktas su A. N.. Pasak apelianto, teismas šališkai ignoravo šių liudytojų parodymų objektyvumą, tinkamai neįvertino nustatyto fakto, kad pastarasis su I. S. į kiemą išbėgo ne iš chuliganiškų paskatų, bet išsiaiškinti, kas nutiko S. S., kurią kažkas nuskriaudė. Teigia jokių smurtinių veiksmų A. N. atžvilgiu neatlikęs, jo nelaikęs ir nematęs, kad I. S. smūgiuotų nukentėjusiajam.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė bausmę – 25 MGL (941,50 eurų) baudą, kurią jis privalo sumokėti per du mėnesius. Nurodo auginantis du mažamečius vaikus, todėl didelė bauda neigiamai atsilieps vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui.

Teismo posėdžio metu gynėja nuteistųjų skundus palaikė, parašė tenkinti visiškai. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Dėl I. S. apeliacinio skundo:

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, apeliantas tvirtina jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavęs, teigia, kad pastarasis galimai susižeidė į jo rankas, ant kurių vienos buvo žiedas.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nuteistojo I. S. kaltės bei pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų šioje dalyje nenustatyta.

5.2. Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo I. S., nukentėjusiojo A. N. ir liudytojų parodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp apelianto ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl nuo laiptų nukritusios ir susižalojusios apelianto žmonos S. S., kurio metu A. N. buvo sužalotas. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantas, tačiau nurodo norėjęs nukentėjusįjį tik sustabdyti, todėl pribėgęs paėmė dešine ranka už peties. Jis galėjęs jį sužaloti, ranka, kuri buvo su žiedu, netyčia kliudžius galvą, kai jis- nukentėjusysis mosavo rankomis (b.t. 2, b.l. 24-25).

Tokią nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiojo A. N. parodymai, kuomet jis, tiek pirminiame pareiškime, tiek duodamas parodymus, patvirtino, kad jį sumušė būtent I. S.. Teigė stengęsis slėpti veidą, todėl sužalotas buvo viršugalvis (b.t. 1, b.l. 2-3, b.t. 2, b.l. 27-28).

Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos nukentėjusiojo žmona D. N. bei dukra E. N. patvirtino buvusios įvykio vietoje ir mačiusios, kaip vienas iš laiptinės išbėgusių vyrų mušė vyrą ( tėtį) . Taip pat D. N. nurodė mušusio vyro požymius, kurie atitinka nuteistojo I. S. išvaidą. Liudytojos nurodė iškvietusios dėl to policiją (b.t. 2, b.l. 29-30, 56-57).

Šios liudytojos davė analogiškus bei nuoseklius viso proceso metu parodymus apie įvykio aplinkybes.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir panešime bendrajam pagalbos centrui, kur nurodyta, kad neblaivūs vyrai užpuolė ir pradėjo mušti pranešėjos vyrą. Pranešėja D. N. (b.t. 1, b.l. 8-9).

Nors apeliantas teigia smūgių nukentėjusiajam nesudavęs, tačiau liudytojos D. N. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, vyras, mušęs jos sutuoktinį, atvažiavus policijos pareigūnams, pats prisipažino jiems mušęs A. N. (b.t. 1, b.l. 11, b.t. 2, b.l. 29-30).

Matyti, kad minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems, priešingai vieni kitus patvirtina. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant, minėtos liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti apeliantą, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Apelianto skunde nurodomą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, buvo nusiteikęs pulti, kolegija vertina kaip apelianto subjektyvią nuomonę, nepagrįstą objektyviais duomenimis.

Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl smurto padarymo laiko, būdo patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad A. N. padaryta galvos viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms (b.t. 1, b.l. 15-16).

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto I. S. nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nežymiu nukentėjusiojo A. N. sveikatos sutrikdymu bei šie veiksmai buvo tyčiniai , o ne neatsargūs, kaip kad tvirtina nuteistasis I. S..

5.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra aiškus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmas, tačiau , kolegijos nuomone, šio sužalojimo mechanizmas yra aiškus, jie padaryti, nuteistajam I. S. suduodant ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį.

5. 4. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu I. S. pagal BK 284 straipsnį nuteistas pagrįstai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis I. S., aiškindamasis dėl galimai buvusio nukentėjusiojo A. N. smurto prieš sutuoktinę S. S., viešoje vietoje- daugiabučio namo kieme , matant tiek nukentėjusiojo šeimos nariams, kurių tarpe buvo nepilnametė, tiek savo giminaičiams, smurtaudamas prieš A. N. , demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6. Apeliantas skundu taip pat prašo švelninti jam paskirtą bausmę, kuri, jo manymu, yra aiškiai per griežta.

6.1. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui I. S. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam I. S. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

6.2. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam I. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė jam inkriminuoto įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis galimos už šią nusikalstamą veiką skirti baudos (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas I. S. nusikaltimą padarė susijaudinęs dėl sutuoktinės sveikatos, dirba, jo asmenybės pavojingumas nedidelis, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2003-12-20 iki 2003-12-30; diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2004-02-10 iki 2004-02-11; diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas; organinis asmenybės sutrikimas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 78TPK-141/2016 duomenimis, nėra jokių duomenų, kad I. S. inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo metu būtų paūmėjęs jam nuo 1999 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, dėl psichikos būsenos jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. I. S. šiuo metu diagnozuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje; I. S. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų priemonių, jis nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje.

6.3. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam I. S. gali būti pasiekti paskiriant piniginio pobūdžio bausmę – baudą, dydžiu ženkliai mažesnę nei galimas jos vidurkis. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam I. S. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė I. S. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

6.4. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo I. S. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais dėl bausmės.

Dėl O. K. apeliacinio skundo:

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes:

O. K., veikdamas kartu su I. S., 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad O. K. iš nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant, I. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam per galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam galvos viršugalvio dešinės pusės muštinę žaizdą, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7.1. Apeliantas neigia tokį faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodydamas, jog nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, o tik bandė išskirti nukentėjusįjį ir I. S., kad nebūtų muštynių.

7.2. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad tikėti galima tik tais asmenų parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, tačiau tuo pačiu matyti, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, numatančias įrodymų vertinimo taisykles, kas sukliudė priimti teisingą sprendimą apelianto O. K. atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, kad O. K. laikė nukentėjusįjį A. N., kuomet I. S. jam sudavė.

Kaip matyti kaltinamuoju teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas apeliantas O. K. nurodė, jog nukentėjusysis mosikavo rankomis, todėl jis priėjęs paėmė nukentėjusiajam už rankos, norėdamas atitraukti jį nuo I. S., kad niekas niekam nesuduotų smūgių. Teigė pribėgęs iš šono, o ne iš nugaros (b.t. 2, b.l. 26-27). Analogiškas aplinkybes O. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 43).

Tiek teisme kaltinamuoju apklaustas, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat patvirtino, kad pribėgęs O. K. bandė juos su nukentėjusiuoju išskirti (b.t. 1, b.l. 33-34, b.t. 2, b.l. 24-25). Šią aplinkybę patvirtino ir akistatos tarp jo ir nukentėjusiojo A. N. metu, nurodydamas, kad atbėgęs O. paėmėm abu už rankų, liepė nusiraminti (b.t. 1, b.l. 100-103).

Kad O. K. bandė išskirti konfliktuojančius A. N. ir I. S., patvirtino ir liudytojomis apklaustos J. K., S. S., V. K. (b.t. 2, b.l. 30-32, 57-60).

Matyti, kad minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja vieni kitiems, priešingai vieni kitus patvirtina. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas netikėti jais, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais nesivadovavo. Vien tik ta aplinkybė, kad minėtos liudytojos yra susijusios su apeliantu giminystės bei kitais artimais ryšiais, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Nagrinėjamu atveju minėtų asmenų parodymai nebuvo pripažinti nei nenuosekliais, nei prieštaringais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teismas tiki tik ta dalimi S. S. ir V. K. parodymų, kurie patvirtinti kitais bylos duomenimis, tačiau nedetalizuojama, kokie objektyvūs duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. N. buvo laikomas apelianto O. N., kad kitas nuteistasis I. S. galėtų smurtauti.

Nors liudytojos D. N. bei E. N., apklausiamos teisme patvirtino, kad apeliantas O. K. suėmė nukentėjusįjį iš nugaros už rankų ir laikė (b.t. 2, b.l. 27-30, 56-57), tačiau akivaizdu, kad minėtos liudytojos buvo sunerimusios ir išsigandusios, kadangi smurtaujama buvo prieš jų vyrą bei tėtį, todėl galimai nevisiškai tiksliai suprato apelianto veiksmus, kad laikymas nukentėjusiajam už rankų buvo tik tikslu išskirti bei užkirsti kelią muštynėms. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę teikė nukentėjusiosios pusės parodymams, vertindamas tik O. K. kaltinančius bei visiškai atmesdamas apeliantą teisinančius parodymus.

7.3. Kolegijos nuomone, esant byloje surinktiems įrodymams, negalima kategoriškai teigti, kad apeliantas turėjo tyčią laikyti nukentėjusįjį, kad šis nesipriešintų mušamas ir to norėjo, taip padėdamas kitma nuteistajam smurtauti prieš nukentėjusįjį. Įvertinus byloje esančius, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus faktinius duomenis, konstatuojama, jog jų visuma patvirtina, kad O. K. 2015-04-05, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), sulaikė nukentėjusįjį A. N. už rankų, tačiau jų nepakanka išvadai, kad šiuos veiksmus jis atliko siekdamas, kad nukentėjusysis nesipriešintų. Vadovaujantis teismų praktika, apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti grindžiamos objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė, taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis.

7.4. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad O. K., veikdamas kartu su I. S., 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad pastarasis iš nugaros pusės laikė apglėbęs nukentėjusįjį A. N. rankomis, kuomet jam buvo suduodami smūgiai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis išteisinamas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7.5. Kolegijai padarius išvadą, kad O. K. aptariamoje situacijoje nusikalstamų veiksmų neatliko , iš nuosprendžio nusikalstamas aplinkybes nustačiusios dalies šalinami teiginiai, kad O. K. veikė kartu su I. S., jam iš nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia :

nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo O. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl O. K. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

O. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuosprendžio nusikalstamos veikos aplinkybes nustačiusios dalies pašalinti teiginius, kad O. K. veikė kartu su I. S. , jam iš nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. rankomis ir jį laikant .

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Ainora Kornelija MacevičienėStasys LemežisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė