Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį ieškovė O. N. neatvyko, jos atstovas paaiškino, kad dėl tėvystės nustatymo įrodymų pakanka. 2016 m. kovo 19-20 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini), ieškovė O. N. buvo atsakovo išprievartauta, buvo užvesta baudžiamoji byla. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), ir nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad A. G. yra jai gimusio vaiko tėvas. Vaikas gyvena su mama, juos sieja emociniai ryšiai ir dabar yra kartu išvykę į Ispaniją. Tėvas atlieka bausmę, todėl nekyla abejonių, kad vaikas turi gyventi su mama. Išlaikymo dydis po 200 Eur yra protinga suma, kuri patenkintų minimalius vaiko poreikius. Tėvas nėra teikęs materialinio išlaikymo nuo vaiko gimimo iki ieškinio paruošimo, įsiskolinimas yra paskaičiuotas nuo gimimo iki bylos užvedimo, jį sudaro 5720 Eur. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau iki šio laiko atsakovas su vaiku bendrauti nesiekė. A. N. sveikatos būklė – gera, specialių lėšų gydymui nereikia. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas prašo tenkinti ieškinį, nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai (ekspertizių išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš gimimo liudijimo (b. l. 5) matyti, kad nepilnamečio A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mama yra O. N., duomenys apie tėvą gimimo liudijime nenurodyti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-38-367/2018, kurios nuosprendyje įrašyta, jog A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ne mažesne kaip 99,99999999 % tikimybe yra O. N., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

A. N. tėvu joks asmuo nenurodytas, duomenų, kad tarp vaiko ir kito asmens, būtų susiklostę emociniai, socialiniai tėvo ir vaiko santykiai, nėra, todėl baudžiamojoje byloje esant atliktai specialisto išvadai, patvirtinančiai biologinę tėvystę, tikslinga nustatyti tėvystę, pripažįstant atsakovą ieškovės sūnaus A. N. tėvu, A. N. – atsakovo vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 straipsnio 1 dalis).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Iš ieškinio, ieškovės atstovo, institucijos išvados (l. 30-31) matyti, kad A. N. gyvena su ieškove. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Teismas mano, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritaria vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bei atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamąją vietą su ieškove.

Nesant ginčo, tenkintinas ieškovės prašymas leisti atsakovui laisvai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. N..

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui suma – 200 Eur kas mėnesį – yra mažesnė, nei pusė minimalios mėnesio algos. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, vaiko amžių pripažįstama, kad 200 Eur per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio A. N. išlaikymui ir atitinka jo poreikius.

Atsakovas A. G. pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį, bei nesant jo prieštaravimų teismas sprendžia, kad išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį atitinka atsakovo galimybes. Ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo jo gimimo, todėl, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais ir išdėstytomis aplinkybėmis, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 20 d., išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo vaiko gimimo, t. y., (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y., 2019 m. kovo 19 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, t. y. 5720 Eur.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jai suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 22-23), todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 100 Eur dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką, 72 Eur dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis (200 Eur x 12 x 3%), 172 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo (5720 Eur x 3%), iš viso 444 Eur žyminio mokesčio ir 8,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 452,59 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (b. l. 22-23; 24), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 54), šioje byloje yra 104 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, A. N. – A. G. vaikas.

Nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Leisti atsakovui A. G. laisvai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. N., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui A. N., a. k (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. N., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5720 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų) už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 23 d., iki 2019 m. kovo 19 d.

Nustatyti, kad A. N. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdo it tvarko vaiko motina O. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas:

- 452,59 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660;

- 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus), nurodant įmokos kodą – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.