Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-309-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-25
Bylos Nr.
1A-80-309-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
A. R.
Nukentėjusysis
V. M.
Civilinis ieškovas
V. M.
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00192-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1., 1.2.14.10., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,nuteistajam A. R.,

nukentėjusiajam V. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už plėšimą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už turto sugadinimą, ir subendrinta bausmė A. R. skirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. 680 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos ir 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo iš A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 15 d. apie 21.00 val., veikdamas kartu su E. Č., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. M. pinigus, bendrais veiksmais grasino ir panaudojo fizinį smurtą V. M. atžvilgiu, t. y. įstumdami pro laukujas duris V. M. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įsibraudami į buto vidų, užrakino iš vidaus laukujas buto duris, pareikalavo iš V. M. 1000 litų, o šiam pasakius, kad pinigų neturi, A. R. sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius V. M. į krūtinės sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, paėmė iš virtuvėje esančios spintelės virtuvinį peilį, juo pagrasino nupjauti pirštą ir galvą, po to peiliu sugadino V. M. ąžuolinio stalo paviršių ir sulaužė minėtą peilį, tokiu būdu bendrais veiksmais apiplėšė nukentėjusįjį V. M., pagrobdami jam priklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung EI080“, 150 litų vertės, su SIM kortele (duomenys neskelbtini), 10 litų vertės, piniginėje buvusius 10 (dešimt) litų, iš viso pagrobė V. M. priklausančio 170 litų vertės turto bei sugadino V. M. priklausantį turtą – 500 litų vertės ąžuolinio stalo paviršių ir 10 litų vertės virtuvinį peilį, iš viso 510 litų vertės turto.

Šalies argumentai

Apeliantas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir teigia, kad ant peilio esantys rankų pėdsakai – ne jo. Taip pat nurodo, kad nebuvo tirta, ar šiuo peiliu gali būti sugadintas stalas, todėl nuteistasis mano, kad šis peilis negali būti laikomas daiktiniu įrodymu. Taipogi nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. G 621/11(04) matyti, kad P. M. kūne sužalojimų nėra, o iš liudytojos T. K. parodymų apeliantas mato, kad ji telefoną gavo iš E. Č., o ne iš jo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrėja darė įtaką, ir V. M. davė nenuoseklius parodymus. Teigia, kad prokuroras M. Fokas yra šališkas, kadangi netenkino jo prašymo ir neskyrė V. M. psichiatrinės ekspertizės. Be kita ko, pasak nuteistojo, teismas neatsižvelgė ir į BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir taip, apelianto manymu, teismas šališkai jį nuteisė dėl to, kad jis praeityje daug kartų teistas.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė jam tinkamas bausmes.

Nuteistasis A. R. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. A. R. teigia, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, ir nurodo, jog ant peilio esantys rankų pėdsakai – ne jo, jog nebuvo tirta, ar šiuo peiliu gali būti sugadintas stalas, kad nukentėjusiajam V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrėja darė įtaką, ir V. M. davė nenuoseklius parodymus.

Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant A. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus), paties nuteistojo A. R. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo A. R. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje, nustatydamas A. R. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad nuteistasis A. R., veikdamas kartu su E. Č., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam V. M. priklausantį butą, ir panaudoję fizinį smurtą bei peilį nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, ir tuo pat metu ir toje pačioje vietoje sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį stalą, patvirtina: nukentėjusiojo V. M. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei parodė, kad 2011-05-15 vakare apie 21 val., jam būnant namuose kažkas paskambino į duris. Jam atidarius duris A. R. jį pastūmė, jis (A. R.) bei dar vienas vyriškis įėjo į jo butą. Įėjęs A. R. užrakino buto duris. Tada jie pareikalavo, kad jis duotų 1000 „štukų“, jam pasakius, kad tokių pinigų neturi, jie pradėjo grasinti, kad nupjaus pirštus, išmes šuniuką pro langą. Po to A. R. pasiėmė peilį ir pradėjo jį mėtyti į žurnalinį stalą, o paskui sudavė smūgį į petį. Iš viso A. R. sudavė jam 3 smūgius, o kitas vyriškis tuo metu laikė už rankos. Paskui kažkas paskambino į buto duris, nuėjęs A. R. į butą įleido jo anūką, jam išėjus iš buto, kaltinamasis A. R. su draugu taip pat išėjo (2 t., 43 b. l.); liudytojo P. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kai jis parodė, kad nukentėjusysis V. M. yra jo senelis. 2011-05-15 apie 21 val. atvykus pas senelį, jo buto duris atidarė jam nepažįstamas vyras. Įėjęs į butą pamatė sėdintį senelį, kuris buvo susiėmęs už širdies ir silpnai pasakė: „P., tik neišeik“. Tada jis paklausė bute buvusių vyriškių, ką jie čia daro, o pastarieji kažką pradėjo sakyti: „Užeik, vaiks prisėsk“. Supratęs, kad jie kažką daro negero, išbėgo iš buto į mašiną, iš ten pasiėmęs lazdą sugrįžo atgal į senelio butą, tačiau tų vyrų jau neberado. Grįžus į butą, senelis jam pasakė, kad vienas jo kaimynas su kažkokiu draugu įstūmė jį į butą ir grasino peiliu nupjauti pirštą, dar kažką padaryti, pavogė mobiliojo ryšio telefoną, peiliu sugadino stalą (2 t., 61–62 b. l.); liudytojo K. J. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio duoti parodymai, kai jis parodė, kad P. D. užsukus pas senelį, jis liko automobilyje, o netrukus jam iš ten grįžus, jis pasiėmė iš automobilio lazdą ir vėl nuėjo (2 t., 43–44 b. l.); liudytojos S. D. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji parodė, kad nukentėjusysis V. M. yra jos tėvas. Tą dieną jai paskambino sūnus ir papasakojo, kad užpuolė senelį. Kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), telefonu paskambino dukrai, kuri buvo (duomenys neskelbtini), ir paprašė nueiti pas senelį. Paskui dukra papasakojo, kad senelį ji rado šoko būsenos ir norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau šis atsisakė; liudytojos L. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kai ji parodė, kad nukentėjusysis V. M. yra jos senelis. 2011-05-15 vakare jai paskambino mama ir pasakė, kad kažkas užpuolė senelį. Atvažiavusi senelį rado išsigandusį, sutrikusį, matė subadytą stalą, sulūžusį peilį. Senelis drebėjo ir pasakojo, kad įsibrovę asmenys jį pastūmė, paskui reikalavo duoti 1000 „štukų“.

Be to, be šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, A. R. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, o būtent – 2011-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad apžiūros metu rastas ir paimtas virtuvinis peilis su nulaužta geležte, užfiksuotas apgadintas stalo paviršius (1 t., 11–16 b. l.); 2011-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio turinio matyti, kad nukentėjusysis V. M. atpažino A. R. kaip asmenį, kuris 2011-05-15 apie 21 val. jį namuose su kitu vyriškiu apiplėšė pagrobdamas jo daiktus ir peiliu sugadino stalą (1 t., 33–35 b. l.).

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad tokios A. R. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Ir nors nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad ant peilio esantys rankų pėdsakai – ne jo, jog nebuvo tirta, ar šiuo peiliu gali būti sugadintas stalas, kad iš specialisto išvados Nr. G 621/11(04) matyti, kad P. M. kūne sužalojimų nėra, jog nukentėjusiajam V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios darė įtaką tyrėja, ir pastarasis davė nenuoseklius parodymus, kad teismas šališkai jį nuteisė dėl to, kad jis praeityje daug kartų teistas, tačiau kolegija, remdamasi anksčiau ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, pažymi, kad nukentėjusiojo V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 8, 38–39 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (2 t., 43 b. l.), buvo iš esmės tapatūs ir nuoseklūs, jie, be kita ko, atitinka tiek rašytinę bylos medžiagą, tiek liudytojų parodymus, t. y. visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. R. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo A. R. teiginiais. O tai, kad nukentėjusiajam nebuvo nustatyti sužalojimai (1 t., 29 b. l.) ir nebuvo įmanoma identifikuoti ant peilio aptiktų rankų pėdsakų (kadangi jie asmeniui identifikuoti netinkami) (1 t., 18–19 b. l.), jog liudyta T. K. parodė, jog telefoną gavo iš E. Č., o ne jo, esant anksčiau aptartiems ir išanalizuotiems duomenims, jo kaltės nepaneigia, tik, kolegijos nuomone, rodo jo siekį kaltės neigimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Taip pat nepagrįsti kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir taip šališkai jį nuteisė dėl to, jog jis praeityje daug kartų teistas. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nušalinimų teisėjui nėra. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.

Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad prokuroras M. Fokas šališkas, nes netenkino jo prašymo ir neskyrė V. M. psichiatrinės ekspertizės, pažymėtina, kad vien prokuroro nesutikimas su apelianto prašymu, kuris, be kita ko, 2011-09-28 nutarimu (2 t., 16–17 b. l.) buvo išnagrinėtas, neduoda pagrindo teigti apie prokuroro šališkumą, todėl toks nuteistojo teiginys laikytinas deklaratyviu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad nuteistojo A. R. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendžio keisti ar naikinti nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantui skirtomis bausmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 187 str. 1 d.), kita sunkių (BK 180 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms, jo asmenybę – nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka, bedarbis, charakterizuojamas neigiamai. Nuteistojo A. R. atsakomybe lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tą aplinkybę, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. R. laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad nuteistojo A. R. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendžio keisti ar naikinti nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė