- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-1114-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. L., UAB „Vakarų transportas“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Aurelija Vingrienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. L. individualiai įmonei „LTF“, UAB „Vakarų transportas“ (dabar bankrutuojanti UAB „Vakarų transportas“) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja A. G.),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti jam iš atsakovų R. L. individualios įmonės „LTF“, UAB „Vakarų transportas“ solidariai 29622,33 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis buvo apdraudęs UAB „Mineraliniai vandenys“ krovinį, kurį pagal 2008-03-04 krovinio – alkoholinių gėrimų pervežimo sutartį atsakovas UAB „Vakarų transportas“ įsipareigojo pervežti iš Švedijos į Lietuvą, CMR važtaraštyje krovinio vežėju buvo nurodytas atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“. 2008-03-07 – 2008-03-08 buvo prarasta 396 vnt. krovinio, krovinys buvo pavogtas iš transporto priemonės, kuri kartu su kroviniu per naktį buvo palikta nesaugojamoje aikštelėje, vairuotojas tuo metu miegojo. Tokie krovinio vežėjo veiksmai yra tyčia, todėl krovinio vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį negali būti ribojama. Jis išmokėjo draudėjui 29622,33 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl krovinio praradimo asmenis. Kadangi atsakovų prievolės dalykas yra nedalus, prievolė yra paslaugų teikimas, todėl atsakovai nuostolius turi atlyginti solidariai.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 29622,33 Lt nuostolių atlyginimą iš atsakovų R. L. individualios įmonės „LTF“, UAB „Vakarų transportas“ solidariai, nurodė išieškoti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą 29622,33 Lt nuo 2009-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo apdraudęs UAB „Mineraliniai vandenys“ krovinį, kurį pagal 2008-03-04 krovinio – alkoholinių gėrimų pervežimo sutartį atsakovas UAB „Vakarų transportas“ įsipareigojo pervežti iš Švedijos į Lietuvą, CMR važtaraštyje krovinio vežėju buvo nurodytas atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis 2008-03-07 – 2008-03-08 buvo prarasta 396 vnt. krovinio, t. y. kad krovinys buvo pavogtas iš transporto priemonės, kuri kartu su kroviniu per naktį buvo palikta nesaugojamoje aikštelėje, vairuotojas tuo metu miegojo, pripažino, kad krovinio vežėjo veiksmai yra tyčia, todėl krovinio vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį negali būti ribojama bei priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai ieškovo draudėjui išmokėtą 29622,33 Lt nuostolių atlyginimą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovų R. L. individualios įmonės „LTF“, UAB „Vakarų transportas“ prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, 2010 m. vasario 22 d. galutiniu sprendimu 2009-08-18 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ ir atsakovas UAB „Vakarų transportas“ 2008-03-04 sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Vakarų transportas“ įsipareigojo pervežti UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausantį ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustą krovinį – alkoholinius gėrimus – iš Švedijos į Lietuvą, atsakovas UAB „Vakarų transportas“ įsipareigojo atlyginti, jei krovinys bus prarastas. Dėl šios sutarties vykdymo atsakovas UAB „Vakarų transportas“ su atsakovu R. L. individualia įmone „LTF“ 2008-03-04 sudarė krovinio pervežimo sutartį. Taip pat teismas nustatė, kad krovinio gabenimo metu 2008-03-07 dalis krovinio buvo pavogta, ieškovas atlygino UAB „Mineraliniai vandenys“ patirtus nuostolius, t. y. išmokėjo 29622,33 Lt draudimo išmoką, todėl ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl krovinio praradimo asmenis. Teismas, vadovaudamasis Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau ir CMR konvencija) 3, 36 str., CK 6.6 str., pripažino nepagrįstais atsakovo UAB „Vakarų transportas“ argumentus, jog jis yra solidariai atsakingas už prarastą krovinį, nes būtent atsakovas UAB „Vakarų transportas“ sudarė krovinio gabenimo sutartį su UAB „Mineraliniai vandenys“ bei prisiėmė atsakomybę už krovinio praradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstai ir teisėtai yra reiškiamas abiems vežėjams solidariai. Kadangi buvo paskelbta krovinio vertė, teismas nurodė, jog CMR konvencijos 23 str. 3 d. numatyta atsakomybės riba netaikytina. Teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai apie prarasto krovinio vertę, ieškovo išmokėtą draudimo išmoką yra pakankami ieškinį laikyti pagrįstu. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 str., atmetė atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ argumentus dėl to, kad ieškovas praleido 1 m. ieškinio senaties terminą, kadangi nustatė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės apie vežėjo didelį neatsargumą yra pagrįstos, todėl 3 m. ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Šalies argumentai
Atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ apeliaciniu skundu prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys jam būtų atmestas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę dėl krovinio praradimo, laikė jo veiksmus tyčiniais ir netaikė vežėjo atsakomybę ribojančių bei ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino ir nepasisakė dėl jo argumentų. CMR konvencija nustatytos 3 grupės aplinkybių ir vežėjo veiksmų, kurių buvimas nulemia vežėjo atsakomybės apimtį arba atleidimą nuo jos, t. y. aplinkybės ir vežėjo veiksmai, kuriems esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, atsiranda vežėjo atsakomybė ir vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, lygią prarasto turto vertei ir aplinkybės ir vežėjo veiksmai, kurie prilyginami tyčiniams veiksmams ir taikomos CMR konvencijos 29 str. nuostatos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad krovinio palikimas naktį be priežiūros, krovinio nesaugojimas ir neprižiūrėjimas yra didelis jo neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams, tačiau jei nepakankamas vežėjo atidumas ir visų priemonių kroviniui išsaugoti nesiėmimas prilyginamas tyčiai, tada nėra aišku, kokie vežėjo veiksmai yra laikytini paprastu neatsargumu. Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jo vairuotojas protingai ir rūpestingai rinkosi sustojimo vietą, sustojimo vieta degalinėje buvo apšviesta, įrengtos stebėjimo kameros, degalinė veikia visą parą, vairuotojas miegojo automobilyje, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad krovinys buvo paliktas be priežiūros. Teismas visiškai nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su gabenimo maršruto, laiko, pristatymo vietos ir laiko ypatumais, nors šios aplinkybės yra svarbios, vertinant sprendimą sustojimui pasirinkti „Lukoil“ degalinės aikštelę šalia judrios magistralės. Kadangi vairuotojas elgėsi apdairiai, todėl nesant kaltės dėl krovinio trūkumo jis CMR konvencijos 17 str. 2 p. pagrindu turi būti atleistas nuo atsakomybės, arba taikytas CMR 23 str. 3 p. ir 32 str. 1 p. Teismo išvada, kad CMR 23 str. 3 p. numatyta atsakomybės riba netaikytina, prieštarauja CMR konvencijos 24, 26 str. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad siuntėjas būtų sumokėjęs vežimo užmokesčio priedą, važtaraštyje nėra įrašyta jokių papildomų sąlygų ar instrukcijų, susijusių su krovinio verte, todėl sąskaitų pridėjimas prie važtaraščio negali būti pagrindas netaikyti CMR 23 str. 3 p.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis prašė apelianto pateikti krovinį vežusios transporto priemonės tachografą, tačiau apeliantas tokio įrodymo į bylą nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvių duomenų apie tai, kiek transporto priemonė važiavo ir kiek laiko stovėjo. Apeliantas savo darbo ir poilsio laiką turėjo organizuoti taip, kad nereikėtų sustoti užmiestyje esančioje degalinėje, turėtų galimybę palikti transporto priemonę mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje arba logistikos veiklą vykdančiose įmonėse Rygoje, Panevėžyje, Vilniuje, kituose miestuose, o ne magistralėje. Krovinio pervežimo metu buvo pavogtas visas UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausantis krovinys, kitų gavėjų krovinys nebuvo pavogtas. Apeliantas klaidingai nurodo, kad jis pasirinko vaizdo kameromis saugomą degalinę, nes automobilis buvo pastatytas toje vietoje, kur nebuvo filmuojama, degalinės patalpos buvo remontuojamos, todėl tikėtina, kad ten darbuotojų nakties metu nebuvo. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi pagal CMR 32 str. esant tyčiniams veiksmams senaties terminas yra 3 metai, ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje nutraukė senaties terminą, krovinio vežėjams 2008-03-14 ir 2009-06-05 pateiktos pretenzijos sustabdė senaties terminą.
Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų R. L. individualios įmonės „LTF“ ir bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“. Taikos sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“. Atsakovo bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“ administratorius raštu pateikė prašymą civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad dėl taikos sutarties jokių argumentų neturi, prašė civilinę bylą jam nutraukti. Taip pat buvo pateikta taikos sutartis su neoriginaliu atsakovo bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“ administratoriaus parašu ir įmonės antspaudu. Ieškovo ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ atstovai prašė taikos sutartį patvirtinti tarp visų šalių, o nesant galimybės taikos sutarties patvirtinti tarp visų šalių, prašė ją patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“. Tuo atveju, jei taikos sutartis nebūtų patvirtinta tarp visų šalių, ieškovas raštu pareiškė, kad jis atsisako nuo ieškinio reikalavimų atsakovui bankrutuojančiai UAB „Vakarų transportas“, ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.
Prašymas patvirtinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ taikos sutartį tenkintinas, taikos sutartis patvirtintina. Priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovui bankrutuojančiai UAB „Vakarų transportas“. Pirmosios instancijos teismo preliminarus ir galutinis sprendimai panaikintini, civilinė byla nutrauktina.
Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str., 140 str. 3 d.). Bylos šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-11-30 taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų R. L. individualios įmonės „LTF“ ir šiuo metu bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“, tačiau ši taikos sutartis yra pasirašyta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ atstovų, tačiau nėra pasirašyta atsakovo šiuo metu bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“ administratoriaus. Atsakovo šiuo metu bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“ administratoriaus parašas ant teismui pateiktos taikos sutarties kopijos yra neoriginalus, taip pat neoriginalus yra ir įmonės antspaudas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir abiejų atsakovų, kadangi apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta taikos sutartis, kurią būtų pasirašiusios visos šalys, ant taikos sutarties kopijos yra neoriginalus atsakovo šiuo metu bankrutuojančios UAB „Vakarų transportas“ administratoriaus parašas ir neoriginalus įmonės antspaudas. Dėl to trišalė taikos sutartis netvirtintina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ tuo atveju, jei trišalė taikos sutartis nebus patvirtinta, prašė patvirtinti kitą pateiktą taikos sutartį, 2010-12-10 sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“, patvirtintina taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“.
Iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad ieškovas ir atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ sutarė tarp jų kilusį ginčą užbaigti bendru taikiu sutarimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktos taikos sutarties sąlygas, nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.), todėl daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti šią taikos sutartį. Šalims yra žinoma, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsisakymą nuo ieškinio solidariam atsakovui bankrutuojančiam UAB „Vakarų transportas“, nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės ieškovui yra žinomos. Pagal CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d. ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas gali nepriimti ieškinio atsisakymo, jei yra CPK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos, t. y. pareikštas ieškinio atsisakymas gali būti tenkinamas, jei atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovui bankrutuojančiam UAB „Vakarų transportas“, ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. nėra nustatyta sąlygų, numatytų CPK 42 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovas taikos sutartimi atsisakė nuo visų, taikos sutartyje nenurodytų, ieškinio reikalavimų, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovui bankrutuojančiai UAB „Vakarų transportas“ priimtinas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, civilinė byla nutrauktina ir pirmosios instancijos teismo preliminarus ir galutinis sprendimai panaikintini (CPK 293 str. 5 p.). Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., šalims sudarius taikos sutartį, arba ieškovui atsisakius nuo ieškinio yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 444 Lt žyminio mokesčio (b. l. 2), todėl patvirtintus taikos sutartį ir ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimų atsakovui bankrutuojančiam UAB „Vakarų transportas“ ieškovui yra grąžintina 333 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ paduodamas apeliacinį skundą už apeliacinį skundą sumokėjo 444,33 Lt žyminio mokesčio (b. l. 136), todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovui yra grąžintina 333,25 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 3 str. 5 d., 87 str. 2 d.).
Šalys taikos sutarties 3 p. susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų. Šiame taikos sutarties punkte nurodyta, jog šalys susitarė, kad kiekviena šalis dengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 4 p. atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ įsipareigojo atlyginti civilinės bylos bylinėjimosi išlaidas (pašto išlaidas) valstybei. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teismas turėjo 36,44 Lt išlaidų. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi ieškovas ir atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygins atsakovas, patvirtinus taikos sutartį nurodytos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 140 str., 293 str. 5 p., 294 str., 326 str. 1 d. 5 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą ir 2010 m. vasario 22 d. galutinį sprendimą panaikinti.
Priimti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovui bankrutuojančiai UAB „Vakarų transportas“.
Patvirtinti tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo R. L. individualios įmonės „LTF“ sudarytą šią taikos sutartį:
1. Atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“ įsipareigoja sumokėti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 27344 Lt sumą iki 2010 m. gruodžio 29 d., taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki prievolės visiško įvykdymo.
2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsisako visų likusių ieškinio reikalavimų.
3. Šalys neatlygina viena kitai bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
4. Bet kokias teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidas valstybei civilinėje byloje atlygina atsakovas R. L. individuali įmonė „LTF“.
5. Šalys pareiškia, kad neturi ir ateityje neturės ir nereikš viena kitai pretenzijų ar turtinio pobūdžio reikalavimų dėl 2009-03-7/8 prarasto krovinio.
6. Šios Sutarties sudarymo, patvirtinimo civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140, 293, 294 str., t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, Šalims yra žinoma.
Civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 333 Lt žyminio mokesčio, sumokėto į valstybės biudžetą už ieškinį (2009-06-19 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 77244). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Grąžinti atsakovui R. L. individualiai įmonei „LTF“ 333,25 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (2010-03-23 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 11628). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš R. L. individualios įmonės „LTF“ 49,19 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.