Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. B., susipažinusi su J. S. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Susipažinus su J. S. skundu bei kartu su juo pateikta medžiaga, nustatyta, kad 2010-01-14 Klaipėdos m. 1 PK patalpose buvo apklausta liudytoja M. Z., o ne M. Z., kaip nurodo pareiškėjas J. S.. Galimai, nurodydamas pavardę, pareiškėjas suklydo. Iš šio apklausos protokolo matyti, jog liudytoja išdėstė savo nuomonę apie J. S., kadangi ne vienerius metus ji jį pažinojo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Civilinio kodekso 2.24 str. reglamentuotas Asmens garbės ir orumo gynimas. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.24 str. 9 d. numatyta, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Apklausta liudytoja M. Z. išreiškė išreiškė savo poziciją (nuomonę) apie J. S., kadangi ne vienerius metus jį pažinojo ir bendravo su juo. M. Z. liudytojo apklausos protokole pasakyti ždžiai žodžiai atspindi nepasitenkinimą J. S. galimais veiksmais (neveikimu), tačiau akivaizdu, kad minėtas teiginys nelaikytinas galinčiu paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. M. Z. duodama tyrėjai parodymus, tiesiog nurodė savo nuomonę dėl J. S. elgesio. Vertinti to kaip šmeižimo nėra jokio pagrindo.

Dėl išvardytų priežasčių procesiniame dokumente nurodyti teiginiai negali būti laikomi ir tyčiniais (tiesiogine tyčia padarytais) . Todėl konstatuotina, kad M. Z. teiginiuose nėra šmeižimo sudėties požymių.

Pareiškėjas skunde teigia, kad tokiais M. Z. veiksmais yra diskredituojamas visuomenėje, akivaizdžiai žeminamas jo vardas. Tačiau tokie skundo argumentai yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, neturintys jokio realaus pagrindo. Todėl teismas juos vertina kaip deklaratyvius teiginius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. 2012-05-29 skundą dėl M. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str.1 d.

Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.