- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 1K-230-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. A. (M. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančio, išsituokusio, teisto, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 str. 1 d., gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. įtariamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.20 val., gatvėje prie vaikų lopšelio-darželio „Ž.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie E. V., tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, nuo ko pastarasis nukrito, atsitrenkdamas galva į šaligatvio cementinį paviršių, ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje smilkininėje srityje, linijinį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po galvos sniegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse, dėl ko E. V. nuo daugybinių galvos sužalojimų 2012 m. rugpjūčio 17 d., 21.05 val., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, ir taip tyčia jį nužudė. Šiais savo veiksmais M. A. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos terminą iki 2013 m. kovo 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje, įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį.
Skunde gynėjas nurodo, kad M. A. nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. niekur nesislapstė, policijos pareigūnai iš karto po įvykio buvo atvykę pas jį į namus, bet nesulaikė, jis buvo sulaikytas tik 2012 m. gruodžio 12 d. Esant šioms aplinkybėms, gynėjo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Antra, byloje nėra duomenų, kad M. A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors praeityje jis teistas, bet po 2012 m. rugpjūčio 11 d. iki sulaikymo, jis nedarė jokių nusikaltimų, priešingai, pats tapo nusikaltimo auka, jam nenustatytų asmenų buvo sutraiškyta kairė koja, jis buvo operuotas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai jį suėmė tuo metu, kai jis gulėjo ligoninėje, jam šiuo metu reikalinga gydytojų priežiūra, operacija, kurios metu turi būti išimti metaliniai kaulų tvirtinimai (plokštelės).
Trečia, byloje nėra duomenų, kad M. A. gali trukdyti procesui, nes jis davė parodymus, iš dalies prisipažino padaręs netyčinį nusikaltimą - jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo, smogė jam tik į veidą, tai buvo dviejų girtų asmenų buitinės muštinės. Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje, nusikaltimo liudytojų jis net nežino ir nebandė paveikti, jei bandytų, tai jis galėjo padaryti iš karto po nusikaltimo, iki sulaikymo (per tris mėnesius). Be to, M. A. iki suėmimo gyveno su sugyventine, su kuria augina mažametį vaiką, todėl jis yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Be visa ko, iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. požymių, todėl akivaizdu, kad nėra BPK numatytų pagrindų įtariamąjį laikyti suimtą.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Minėti duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų parodymai, atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolas, BPC garso įrašas, apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, įtariamojo apklausos protokolas ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas įtarti M. A. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką M. A. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo pratęsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
M. A. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas M. A., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. įtariamasis praeityje ne vieną kartą teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra nevedęs. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, jog M. A. turi sugyventinę bei mažametį vaiką, tačiau atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamais pagrindais švelninti paskirtą kardomąją priemonę ar konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo nebuvimą.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, M. A. anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu. Naują nusikalstamą veiką įtariamasis galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Be to, įtariamasis anksčiau baustas administracine tvarka net dešimt kartų už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su viešąja tvarka. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, įtariamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad įtariamasis iki sulaikymo nesislėpė nuo pareigūnų, iki sulaikymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, turi sveikatos problemų, veikos kvalifikacija gali kisti, atsižvelgiant į kitas nurodytas aplinkybes, nelaikytinos pakankamomis švelninti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę. Be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, kad įtariamasis dėl savo sveikatos būklės negali būti gydomas būdamas suimtas. Akcentuotina ir tai, kad prokuroro pareiškimas buvo tenkintas ne visa apimtimi ir žemesnės instancijos teismas pratęsė kardomosios priemonės - suėmimo terminą ne prokuroro prašytam trijų, o tik dviejų mėnesių terminui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo M. A. (M. A.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.