Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-133/2007

2007 m. birželio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, nuteistajai R. K. , gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui, nukentėjusiajam V. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 1 d. ir nuteista 40 MGL, t.y. 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteista pagal LR BK 294 str. 1 d. už tai, kad, esant civiliniam ginčui tarp jos ir V. B. dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybės teisės, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai realizuodama negaliojančią, neregistruotą 2003-12-10 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2004-03-01 neteisėtu sprendimu save paskyrė bendrovės direktore ir vienintele bendrovės valdytoja bei, nesilaikant teismo 2004-04-02 priimtos nutarties, uždraudžiančios jai vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir jos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas, nepaisant 2004-06-21 antstolės jai įteikto patvarkymo, uždraudžiančio jai vykdyti minėtą sutartį ir eiti bendrovės direktorės pareigas, iki 2004-07-13 vykdė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės funkcijas, tokiu būdu padarydama V. B. didelę 38.000 Lt. žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti dėl savavaldžiavimo pagal LR BK 294 str. 1 d. yra būtina, kad neteisėtais veiksmais būtų padaryta didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau nuteistoji nurodo, kad iš kaltinamojo akto matyti, kad tokio pobūdžio kaltinimai jai nebuvo pareikšti. Kaltinimas grindžiamas tuo, kad didelė žala – 38000 Lt. atsirado dėl to, kad V. B. šią sumą sumokėjo už akcijas A. K. ir dėl nuteistosios veiksmų V. B. patyrė žalą, tačiau tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes V. B. šias UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines 210000 lt. vertės akcijas, įsigytas iš A. K. , iki šiol turi savo asmeninėje nuosavybėje ir jokios turtinės žalos V. B. iki šiol nėra patyręs. Todėl vertintina, kad ji nuteista teismui peržengiant nagrinėjimo teisme ribas, pažeidžiant LR BPK 255 str., kuomet faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių išdėstytų kaltinamajame akte ir apie kaltinimo pakeitimo galimybę nebuvo pranešta.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutarties tarp R. K. ir A. K. pripažinta negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Šis sprendimas įsiteisėjo 2006 m. balandžio 19 d., iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų atleista 2004 m. liepos 13 d., o kaltinamasis aktas surašytas 2006-02-28 , t.y. dar iki to momento, kai sprendimas įsiteisėjo. Jokių veiksmų, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė po gauto 2004-06-21 antstolės patvarkymo, kuris buvo pateiktas vadovaujantis Kauno m. apylinkės teismo 2004-04-02 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo uždraudžiama vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, neatliko. Iki 2004-06-21 antstolės patvarkymo vykdyti teismo 2004-04-02 nutarties negalėjo, nes apie tokią priimtą nutartį nebuvo kaip nors jai pranešta ar kitaip žinoma. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 294 str. 1d., o atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 str., nurodantis, kad kaltiesiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda, t.y. civilinė atsakomybė. Todėl motyvas, kad nesilaikyta teismo 2004-04-02 priimtos nutarties, uždraudžiančios vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir jos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas ir nepaisant 2004-06-21 antstolės jai įteikto patvarkymo, uždraudžiančio jai vykdyti minėtą sutartį ji ėjo bendrovės direktorės pareigas iki 2004-07-13, nepagrįstas. R. K. nurodo, kad, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nuo 2004-06-21 antstolės patvarkymo gavimo, kuriuo ji buvo informuota apie 2004-04-02 Kauno m. apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis jai buvo uždraudžiama vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, jokių veiksmų neatliko ir tai patvirtinančių įrodymų nėra. Anksčiau apie priimtą teismo nutartį nieko nebuvo žinoma.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nukentėjusįjį prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nuteistąją, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nusikalstamos veikos sudėtis baudžiamajame įstatyme yra numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, apibūdinanti nusikalstamą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir tuo sudaranti pagrindą tokią veiką kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Nusikalstamos veikos požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius, pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai ir nėra nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., objektyviosios pusės būtini požymiai: aktyvūs, savavališki veiksmai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdant ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarant didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tokiu atveju, jei jis, vykdydamas savo ar kito asmens tikras ar tariamas teises, kurios yra ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuojamos, nesilaiko įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos tvarkos. Tikrosiomis asmens teisėmis įvardintinos teisės, kurios numatytos įstatymuose ar kituose teisės taikymo aktuose ir gali būti įvykdytos su valdymo tvarkos ar teisminių institucijų pagalba. Tariamomis teisėmis įvardintinos teisės, kurias asmuo, sąžiningai klysdamas, mano priklausančias jam, nors faktiškai jis tokios teisės neturi. Neteisėtu laikomas kaltininko elgesys ne tiek dėl vienų ar kitų teisių turėjimo ar jų neturėjimo (sąžiningai klysta), kiek dėl savavališko jų vykdymo, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos.

Ypatingai svarbi subjektyvioji nusikaltimo pusė, kuri apibūdinama tiesiogine tyčia, t.y. veika padaroma savavališkai, nesilaikant įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos tvarkos ir tuo padarant didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltininkas supranta, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendina savo ar kitų asmenų tikras ar tariamas teises, numato galimas pasekmes ir jų nori.

R. K. veikos subjektyvinę pusę turėtų apibūdinti kaltė, motyvai ir tikslai. Byloje yra duomenys, kad R. K. 2003-12-10 sutartimi iš A. K. įsigijo visas, t.y. 100 UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Šią sutartį R. K. vertino, kaip teisingą ir teisėtą, apie ją informavo UAB buhalterę, kuri iš jos 2004-01-07 priėmė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kitoje sutarties pusėje padarydama įrašą, kad sutartį gavo. (T.3, b.l 137). Tačiau akcijų pardavėjas A. K., vertinant situaciją retrospektyviai, jau nebebūdamas akcininku 2003-12-12, priėmė sprendimą padidinti UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą 200000 litų sumai, sudarant akcijų pasirašymo sutartį su bendrovės direktoriumi A. L. (T1 b.l. 106), kuris 2003-12-15 pateikė Rejestro tvarkytojai prašymą dėl pakeitimų įregistravimo ( T2 b.l. 70). Šis prašymas buvo patenkintas ir 2003-12-23 Registrų centre buvo įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) 210000 litų dydžio įstatinis kapitalas.

2004-02-03 buvo sudaryta sutartis tarp A. K. ir V. B. , kuria buvo parduotos visos 2100 akcijos V. B. . Tačiau apie šiuos visus veiksmus R. K. nebuvo žinoma, ji save laikė teisėta ir vienintele įmonės akcininke, visus veiksmus atlikusia pagal įstatymuose nustatytą tvarką.

LR Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (redakcija nuo 2002-12-10 iki 2003-12-31) 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą per 15 dienų turi pranešti bendrovės administracijos vadovui. Pranešdamas apie akcijų įsigijimą, fizinis asmuo turi pranešti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, juridinis asmuo – pavadinimą, kodą ir buveinės adresą. Kai visas akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovė apie tai per 15 dienų nuo dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti, praneša įmonių rejestro tvarkytojui. Šiame įstatyme, kaip matyti iš išdėstyto, nėra numatyta tokia aplinkybė, kad įmonės vienintelis akcininkas pats kreiptųsi į rejestro tvarkytoją dėl pakeitimų įregistravimo. Tai turi atlikti pati bendrovė, t.y. bendrovės direktorius, kuris pagal įmonės įstatų (pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) įstatai registruoti 2003-08-07) 8.3 punktą (T2, b.l. 91) atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, teisme bei arbitraže.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienintelės akcininkės R. K. bendrovei pateikta 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo užregistruota nei į bendrovės akcininkų registracijos knygą, nei duomenys pateikti įmonių rejestro tvarkytojui.

2004-02-26 kilo konfliktas su V. B., atvykusiu į UAB (duomenys neskelbtini) administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistačiusiu kaip vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir paėmusiu bendrovės dokumentus.

2004 m. kovo 1 d. akcininkės R. K. sprendimu, vadovaujantis 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, gavus prašymą, A. L. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, direktore paskiriant save - R. K. . Byloje nėra duomenų, kad R. K. prieš atleisdama direktorių A. L. ir paskirdama save bendrovės direktore, jau žinojo apie įstatinio kapitalo padidinimo, naujų akcijų išleidimo ir jų pardavimo sutartis. Jei ir galima būtų daryti prielaidą, kad R. K. galėjo tai žinoti ar įtarti dėl 2004-02-26 kilusio konflikto su V. B. dėl dokumentų, tačiau tai nebuvo įtikinamu ir neabejotinu pagrindu laikyti save neteisėta ar neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, veikiančia akcininke.

Tą pačią 2004-03-01 dieną R. K. kreipėsi į Registrų centrą dėl pakeitimų įregistravimo ir sužinojo apie padidintą bendrovės įstatinį kapitalą, naujai išleistas akcijas, bei jai jau parduotų akcijų pakartotiną pardavimą V. B. . Tą pačią dieną buvo pateiktas ieškinys apylinkės teismui (atsakovams A. K., V. B. ) dėl vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, įstatinio kapitalo padidinimo pripažinimo negaliojančiu ir su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. B. bei pripažįstant negaliojančiomis sutartis, sudarytas A. K. po 2003-12-10 dienos (T1, b.l.94,95). Esant teisminiam ginčui, apylinkės teisme 2004-03-26, taip pat buvo gautas atsakovo A. K. priešieškinio pareiškimas (civ. byla Nr. 2-134-52/2006 T1, b.l. 45,46), kuriuo prašoma 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti akcijų 2003-12-10 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. K. , uždraudžiant ją registruoti Registrų centre, taip pat uždraudžiant ieškovei R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas. Šio priešieškinio pasekoje, 2004-04-02 buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones su aukščiau paminėtais draudimais R. K. . Teismui pateiktas A. K. priešieškinio pareiškimas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo išsiųstas ir įteiktas R. K. tik 2004-04-13 (civ. byla Nr. 2-134-52-2006, T1, b.l.62,63). Atsiliepimus į priešieškinį ir nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo R. K. teismui pateikė 2004-04-15 (civ.byla Nr.2-134-52-2006, T1, b.l.64). Vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso teisės normomis, priešieškinio padavimas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pats savaime tuo faktu, kurio pagrindu besąlygiškai turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl R. K. tiek gavus priešieškinio pareiškimą, tiek pateikdama teismui atsiliepimą į priešieškinį, neturėjo ir negalėjo savaime suprasti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau išspręstas 2004-04-02 teismo nutartimi (T1, b.l. 98). Apie šios nutarties priėmimą R. K. nežinojo, negalėjo žinoti ir dėl tos aplinkybės, kad pačioje teismo nutartyje konstatuojama, kad laikinosios priemonės taikytinos nepranešus ieškovei R. K. , kadangi toks pranešimas sutrukdys laikinosios apsaugos priemonės taikymą arba padarys jos taikymą nebeįmanomą (LR CPK 148 str. 1 d.). Kaip matyti iš Kauno m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-134-52-2006 medžiagos, nėra duomenų, kad R. K. buvo pranešta apie A. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nėra duomenų, kad teismui priėmus šią teismo nutartį, vadovaujantis LR CPK 148 str. 5 d., ji buvo išsiųsta R. K. , kaip asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė ir jos gauta, taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų R. K. išaiškinta atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą, kuri numatyta LR CPK 149 straipsnyje, o juo labiau jos teisė apskųsti priimtąją teismo nutartį. Be to, 2004-04-02 nutartyje nebuvo uždrausta eiti direktorės pareigų. Todėl kaltinimas šioje dalyje visiškai nepagrįstas.

LR CPK 152 str. numato, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai. Kauno m. apylinkės teismo 2004-04-02 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovo A. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o šios nutarties vykdymas pavedamas antstoliui atsakovo pasirinkimu. Nors ši nutartis ir buvo priimta, tačiau ji nebuvo vykdoma. Nutarties kopija su papildomu spaudu „Šis dokumentas turi vykdomojo rašto galią“ bei lydraštis, kuriame paaiškinti vykdomųjų dokumentų vykdymo terminai buvo išsiųsti A. K. registruotu laišku 2004-04-05, tačiau grąžinti teismui neįteikti su kurjerio nuoroda ant voko, kad asmuo išvykęs (Kauno m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-134-52-2006 T.l., b.l. 57). Jokio kito teismo procesinio dokumento, draudžiančio R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponavimo bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas, nebuvo priimta, o 2004-04-02 teismo priimta nutartis nebuvo vykdoma dėl aukščiau paminėtų aplinkybių. Šios nutarties vykdymas vėliau nevyko ir dėl kitos, visiškai nieko bendra su R. K. neturinčios aplinkybės. A. K. mirė 2004-05-08 (Kauno m. apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-134-52-2006, T1, b.l.137). Tad nutartis negalėjo patekti pas antstolį ir būti vykdoma, nes tik atsakovo A. K. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji buvo priimta ir tik atsakovo A. K. nuožiūra galėjo būti pasirinktas antstolis, įvykdysiantis šią nutartį.

Susipažinus su Kauno m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-134-52-2006 2004-05-17 ir 2004-06-09 teismo posėdžių protokolais (T1, b.l. 89, 90, b.l. 114,115), vykstant bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad R. K. nebuvo žinoma apie 2004-04-02 teismo priimtą nutartį, ji save įvardijo bendrovės direktore, o nei teismas, nei kiti proceso dalyviai neišsakė nei nuomonės, nei pareiškė prašymus ar pastebėjimus dėl minėtos nutarties nevykdymo. Priešingai, buvo svarstomas R. K. prašymas, pateiktas 2004-05-17 posėdyje (tepraėjus savaitei po A. K. mirties ir esant neišspręstam visų UAB (duomenys neskelbtini) 100% akcijų paketo nuosavybės klausimui), kuriuo ji pati inicijavo bendrovės turto administratoriaus paskyrimo klausimą dėl galimos žalos atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) turtiniams ir neturtiniams interesams, nes bendrovėje neveikė valdymo organai (Kauno m. apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-134-52-2006 T.l., b.l.85,86)

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-134-52-2006 yra neginčijami duomenys, kad tik 2004-06-21 antstolės patvarkymu, įteiktu R. K. 2004-06-28 buvo pradėtas šios nutarties vykdymas ir jis vyko V. B. asmenine iniciatyva ir jo nuožiūra pasirenkant antstolį, nors tokių reikalavimų priešieškiniu ar prašymo forma, kaip laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas, V. B. nei iki teismo posėdžių, nei 2004-05-17 ir 2004-06-09 teismo posėdžių metu (T1, b.l. 89, 90, b.l. 114,115), nebuvo pateikęs ir tokios teisės, nei kaip įmonės akcininkas ar juo labiau kaip mirusiojo A. K. teisių perėmėjas, neįgijęs.

Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad po įteikto antstolės 2004-06-21 patvarkymo, kurio pagrindu buvo Kauno m. apylinkės teismo 2004-04-02 nutartis, uždraudžianti R. K. vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir jos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas, būtų jį pažeidusi.

Paminėtina ir tai, kad klausimas dėl bendrovės administratoriaus skyrimo Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-134-52-2006 galutinai buvo išspręstas tik 2004-06-30 teismo posėdyje, priimant nutartį paskirti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų administratoriumi V.Paliuko advokatų kontoros advokato padėjėją Žydrūną Ambrizą, ir nurodant ją vykdyti skubiai. R. K. administratoriaus sprendimu iš bendrovės direktorės pareigų buvo atleista 2004-07-13.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad R. K. savavaldžiavo ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str.. 1 d., t.y. nesilaikydama teismo 2004-04-02 priimtos nutarties, uždraudžiančios vykdyti 2003-12-10 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir jos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas ir nepaisant 2004-06-21 antstolės jai įteikto patvarkymo, uždraudžiančio jai vykdyti minėtą sutartį, ji ėjo bendrovės direktorės pareigas iki 2004-07-13. Neesant R. K. veikoje subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymio – kaltės, bei neesant priežastiniam ryšiui tarp kaltės ir pasekmių, kalbėti apie didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo.

Jei ir darant prielaidą, kad R. K. galėjo žinoti apie Kauno m. apylinkės teismo 2004-04-02 nutartį, jos atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą būtų galėjusi būti vertintina tik pagal Lietuvos Respublikos CPK 149 str., kuriame nurodoma, kad kaltiesiems asmenis gali būti skiriama iki 1000 lt. bauda, t.y. nustatyta civilinė atsakomybė, o ne kaip pažeidimas, turintis kokio nors nusikaltimo požymių, tačiau, kaip buvo minėta, ir ši civilinė atsakomybė R. K. jokia forma iki 2004-06-28, t.y. iki antstolės patvarkymo įteikimo, išaiškinta nebuvo.

Teismas, priimdamas nuosprendį, negali jo pagrįsti prielaidomis, o privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8.p, kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Byloje nėra jokių neginčijamų R. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-08 nuosprendį panaikinti.

R. K. pagal LR BK 294 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.