Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-142-278/2015

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05838-2013-5

2015 m. kovo 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4766-589/2014 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui T. L., trečiajam asmeniui A. G. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192/1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Minėta įstatymo nuostata įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas pilnamečiams įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvų pareiga padėti vaikui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Tačiau pilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Esant minėtai nuostatai, sprendžiant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties bei nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.

Byloje nustatyta, kad G. L. 2013-01-11 tapo pilnametė, tačiau 2013-2014 m. laikotarpiu mokėsi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje (b. l. 7, 14-17, 57). Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-09-01 G. L. įstojo į Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto viešosios politikos ir vadybos programos bakalauro nuolatines valstybės finansuojamas studijas (b. l. 124-125). Pirmosios instancijos teismui G. L. nurodė, jog išlaikymą jai teikia motina, tačiau gaunamos lėšos nėra pakankamos, todėl prašė dalį lėšų (500 Lt) kas mėnesį priteisti iš tėvo, atsakovo T. L.. Viešųjų registrų duomenimis, G. L. darbinių pajamų neturi, jos vardu nėra registruotas kilnojamas ir/ar nekilnojamas turtas (b. l. 169-171). Teisėjų kolegija, įvertinusi visiems žinomas aplinkybes dėl keliamų reikalavimų studentams dėl galimybės studijuoti valstybės finansuojamose studijose, sprendžia, jog ieškovei suderinti mokslus bei darbą yra sudėtinga, galimybės gauti darbines pajamas smarkiai apribotos, ypač mokantis pirmame kurse, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovei G. L. yra reikalinga parama. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės tėvai yra A. G. ir T. L. (b. l. 7-8, 10). Vertinant A. G. galimybes teikti ieškovei išlaikymą nustatyta, kad A. G. iki 2014-02-24 dirbo UAB „Deliuvis“ ir jos vidutinės gaunamos pajamos buvo apie 1 340 Lt (388,09 €), o nuo 2014-02-24 įsidarbino UAB „Amilina“ ir vidutines pajamas sudaro apie 821,73 € (neatskaičius privalomų mokesčių). Nustatyta, kad A. G. registruotino turto neturi, augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, sutuoktinio darbo užmokesčio vidurkis – 300 € (neatskaičius privalomų mokesčių; b. l. 9, 18-18, 181-186). Bylos duomenys patvirtina, kad T. L. 2013-04-10 įregistravo MB „Malkveža“ ir už 2013 metus deklaravo 6 862 Lt (1 987,37 €) nuostolį ir 5 640 Lt (1 633,46 €) su darbo santykiais susijusias pajamas, už 2014 metus – 3 695 Lt (1 070,15 €) nuostolį (b. l. 35, 105-112, 139-140, 172-173). Iš viešųjų valstybės registrų duomenų matyti, jog T. L. vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2007-09-20 įsigytas žemės sklypas, kuriame statomas gyvenamasis namas bei 2000 m. gamybos automobilis Mitsubishi Pajero (b. l. 30-33, 64, 175-180). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas augina sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 36-37), o sutuoktinei yra mokama šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų bei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kurias 2014 metais sudarė vidutiniškai 1 620 Lt (469,18 €). Atsakovo T. L. sutuoktinė dirba Panevėžio apskrities Vyriausiame policijos komisariate ir jos vidutinis darbo užmokestis 2014 m. sudarė 1 910,84 Lt (553,42 €; b. l. 113, 135). Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2006-06-21 išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo (po 190 Lt), šiuo metu yra pagerėjusi. Aukščiau paminėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog abu ieškovės G. L. tėvai turi galimybę dukrai teikti paramą jai mokantis aukštojoje mokykloje (b. l. 124, CPK 178 str.). Kadangi ieškovė gyvena ir mokosi kitame mieste nei gyvena tėvai, todėl turi transporto išlaidų bei išlaidų būsto nuomai, komunaliniams patarnavimams apmokėti, maistui ir jos nurodyta būtinų išlaidų mėnesiui 357,68 € (1 235 Lt) suma, yra pagrįsta ir nėra užaukštinta (b. l. 126). Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, atsakovas T. L. neneigia ieškovės pragyvenimui reikalingos sumos dydžio, tačiau teigia, jog dėl sūnaus sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų, o vykdoma individuali veikla nėra pelninga, todėl negali dukrai teikti paramos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės galimybes gauti stipendiją, iš atsakovo prašomą priteisti 500 Lt sumą mažino iki 300 Lt, mokamą kas mėnesį, kas leidžia daryti išvadą, jog parama iš atsakovo priteista minimali. Nors atsakovas savo galimybes gauti daugiau pajamų sieja su sūnaus slauga ir priežiūra, tačiau byloje nustatyta, jog nepilnametį ir neįgalų sūnų slaugo ir prižiūri abu sutuoktiniai (b. l. 127). Be to, duomenų, kokio masto slauga ir priežiūra reikalinga atsakovo sūnui, byloje nepateikta. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovo sūnus dalį dienos praleidžia Panevėžio specialiojoje mokykloje, todėl neatmestina, jog T. L., negaudamas pastovių pajamų iš MB „Malkveža“ veiklos, įvertinus jo amžių, turi galimybę siekti gauti daugiau pajamų bei ieškoti geriau apmokamo darbo. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog parama pilnametei dukrai iš atsakovo priteista nepagrįstai, o T. L. galimybės gauti daugiau pajamų yra itin ribotos, todėl naikinti ar keisti sprendimą šioje dalyje nėra pakankamo pagrindo.

Ieškovė už dokumentų parengimą, jos atstovavimą teisme yra sumokėjusi 1 500 Lt advokato padėjėjai (b. l. 123). Kadangi G. L. prašė teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai bei išlaikymo įsiskolinimą, o skundžiamu sprendimu reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, teisėjų kolegija sutinka su apelianto T. L. teiginiu, jog teismas be pagrindo visas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas priteisė iš jo (CPK 93 str. 2 d., 185 str.). Įvertinus ieškinyje suformuluotų reikalavimų reikšmingumą, kolegija daro išvadą, jog G. L. ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 209,97 € (1 500 / 2 = 725 Lt; CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Dėl paminėtų motyvų sprendimas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai pakeisti ir iš atsakovo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas G. L. sumažinti iki 209,97 € (dviejų šimtų devynių eurų 97 euro centų).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.