Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-140/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-07
Bylos Nr.: 2A-140/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: V. B., A. B.
Atsakovas: G. M., R. M.-K., R. M.
Advokatai: Gintaras Petukauskas, Algirdas Goštautas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,atsakovės atstovui advokatui Algirdui Goštautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1278-431/2010 pagal V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams G. M. ir R. M.-K. dėl avanso ir netesybų priteisimo bei atsakovės R. M. – K. priešieškinį dėl preliminarios sutarties negaliojimo ab initio, nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

2003 m. birželio 23 d. ieškovai V. B. ir A. B. sudarė su atsakovu G. M. preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 43 000 Lt parduoti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), ten pat esančius statinius ir 2038,35 kv. m. ploto žemės sklypą bei 458,23 kv. m. bendrojo naudojimo žemės sklypą ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai atsakovas parengs šios sutarties sudarymui būtinus dokumentus. Preliminaria sutartimi pardavėjas pareiškė, kad parduodamas turtas nėra niekaip suvaržytas ar apsunkintas, nėra ginčų dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą, taip pat nėra trečiųjų asmenų pretenzijų, tame tarpe ir buvusios pardavėjo sutuoktinės pretenzijų į parduodamą turtą. Šalių susitarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminai buvo kelis kartus pratęsti, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovai gyveno ketintame nusipirkti bute nuo 2003 metų iki 2008 metų, savo lėšomis atliko esminius buto pagerinimus, kuriems buvo gautas atsakovo G. M. sutikimas.

2002 m. rugpjūčio 2 d. Niujorko valstijos Tompkinso apygardos Aukščiausiasis teismas priėmė skyrybų nutartį, pagal kurią santuoka tarp R. M. ir G. M. buvo nutraukta (b.l.122-125). Įrašas apie ištuoką Lietuvos Respublikos metrikų knygoje įrašytas ir ištuokos liudijimas išduotas 2006 m. gegužės 4 d. (b.l. 28). Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-169-446/2008 buvo patvirtinta R. M. ir G. M. taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, pagal kurią santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis(duomenys neskelbtini), garažas, du sandėliai, dalis žemės sklypo, kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), atitenka R. M.-K. asmeninėn nuosavybėn, į kurią G. M. pretenzijų nereiškia ir įsipareigoja ateityje nereikšti.

Kai paaiškėjo, kad atsakovai formindami santuokos nutraukimą nebuvo išsprendę turto pasidalijimo klausimų, kad po turto pasidalijimo jis atiteko atsakovei R. M. – K., kuri nesutiko perleisti jai priklausančio turto ieškovams preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, ieškovai V. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. M. ir R. V. M., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. M. ir R. V. M. solidariai 6000 Lt sumokėto avanso, 2000 Lt už G. M. pavedimu atliktus darbus, 35491 Lt už turto pagerinimus, 3000 Lt netesybų, 1000 Lt dokumentų tvarkymo išlaidų ir 146 200 Lt kompensaciją už ieškovo prarastos galimybės įgyti turtą piniginę vertę.

Šalies argumentai

Atsakovė R. M. – K. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2003 m. birželio 23 d. preliminariąją sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, prisiėmė įsipareigojimą parduoti jam nepriklausantį daiktą be daikto savininko- ieškovės sutikimo. Be to, atsakovė prašė priteisti iš V. ir A. B. 12 340 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 6480,00 Lt nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl buto pabloginimo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad preliminarios sutarties sudarymas reiškė įsipareigojimą parduoti pardavėjui nepriklausantį daiktą, kuris nuo 2002 metų priklausė atsakovei, be savininkės įgaliojimo. Tuo tarpu ieškovai liko nesumokėję 12 340,00 Lt nuomos mokesčio, o taip pat be atsakovės sutikimo atliko buto pabloginimus, kuriuos pagal pateikiamą lokalinę sąmatą vertina 6480,00 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė V. B. ir A. B. iš G. M. 8000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3000 Lt netesybų, o likusioje dalyje ieškinį G. M. atmetė. Be to, teismas atmetė ieškinį R. M. – K. ir pastarosios priešieškinį. Be to, teismas priteisė iš R. M. – K. 697 Lt žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą, o Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovų V. B. ir A. B. atsakovei R. M. – K. 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo ir jos galiojimo metu įgytas turtas yra jų bendroji nuosavybė ir šis teisinis režimas išlieka tol, kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.), o iki 2008 m. birželio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo atsakovų santuokoje įgytas turtas buvo jų bendra jungtinė nuosavybė.

Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės, o jos pagrindu nekilnojamuoju turtu ar daiktinėmis teisėmis į jį nėra nei disponuojama, nei suvaržomos turimos teisės. Kadangi preliminariąją sutartimi tik susitariama dėl konkrečių veiksmų tam tikromis sąlygomis ateityje, tai preliminariąją sutartį gali pasirašyti asmuo, kuris sutarties pasirašymo momentu dar neturi nuosavybės teise to turto, kurį tik planuoja įsigyti, bet jau įsipareigoja perleisti kito asmens nuosavybėn, o atitinkamai nėra būtinas ir bendrosios jungtinės nuosavybės kito bendrasavininko sutikimas, kai sutartį pasirašo vienas iš jungtinės nuosavybės bendrasavininkių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmestinas.

Per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, tačiau preliminariu susitarimu pagal CK 6.165 straipsnį sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme ir šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). Ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, t. y. nagrinėjamu atveju G. M., nes preliminariąja sutartimi G. M. patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog nėra apribotos disponavimo turtu teisės, jog pretenzijų į turtą neturi buvusi G. M. sutuoktinė, kai tuo tarpu byloje pateikti įrodymai ne tik patvirtina priešingas aplinkybes, bet ir pagrindžia faktą, kad apie tas aplinkybes G. M. žinojo: turtas buvo įgytas santuokoje ir preliminarios sutarties pasirašymo metu tarp šalių nebuvo padalintas, R. M. jokio įgaliojimo, pavedimo ar sutikimo disponuoti savo dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje G. M. nebuvo davusi, 2007 m. kovo 16 d. atsakovas pasirašė nekilnojamojo turto atsisakymo raštą, kuriame nurodė, kad jam tenkančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies vertę atsakovė atlygino sumokėdama pinigus ir atsisakė bet kokių pretenzijų į bendrą turtą (b. l. 129). Nepaisant minėtų aplinkybių, atsakovas pasirašė su ieškovu preliminarios sutarties papildomus susitarimus, kuriais pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2008 birželio 1 d. (b. l. 11).

Ieškovas pagal preliminarios sutarties sąlygas atsakovui sumokėjo 6000 Lt avansą, o 2000 Lt buvo numatyti kaip užmokestis už V. B. darbą vykdant atsakovo pavedimus pagal 2003 m. birželio 25 d. įgaliojimą ir turėjo būti įskaityti į būsimą pagrindinės sutarties kainą, todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi atsakovui G. M. tenka pareiga grąžinti ieškovui avansu gautus 8000 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį. Be to, atsižvelgiant į preliminarios sutarties 9 punkto nuostatas, teismas sprendė, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 3000 Lt netesybų suma, o reikalavimą dėl šiame punkte numatytų 1000 Lt dokumentų parengimo išlaidų laikė neįrodytu ir todėl atmestinu.

Iš pakvitavimo dėl grąžinamų turto raktų teismas darė išvadą, kad turtas ieškovų buvo perduotas atsakovams 2009 m. lapkričio 11 d. (b. l. 140). Ieškovas nurodė, kad jo šeima butu, ūkio pastatais ir žeme nuo 2003 metų naudojosi kaip savo turtu, atliko turto pagerinimus, kurių vertė pagal turto vertės nustatymo pažymą yra 35 491 Lt (b.l.30-32,38-39), tačiau vertės nustatymas buvo atliktas pagal vertinimo užsakovo, t.y. ieškovo, pateiktus duomenis dėl atliktų remonto darbų, pirminiai statybinių medžiagų įsigijimo ar darbų apmokėjimo dokumentai nepateikti, gautas ieškovo paaiškinimas raštu (b.l.153-154). Tačiau darbai atlikti 2005 – 2007 metais, o ieškovas 2003 ir 2004 metais atliko mokėjimus (nuomos mokestis) į atsakovės M. sąskaitą (b.l.132-133) ir 2006 m. ieškovui buvo neabejotinai aišku ir suprantama, jog pagrindinė sutartis negali būti sudaryta be atsakovės sutikimo (b.l. 134), todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo būti įsitikinusiu dėl pagrindinės sutarties sudarymo, todėl jo išlaidos jam nuosavybės teise nepriklausančio buto pagerinimui vertintos kaip neatsakingas ir neapdairus protingo žmogaus elgesys, privalėjusio numatyti pasekmes dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tuo labiau, kad konkrečios išlaidos yra nepagrįstos įrodymų leistinumo principu, todėl reikalavimas atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovai dėl prarastos galimybės įsigyti lygiavertį turtą prašė priteisti 146200 Lt kompensaciją. Tačiau teismas pažymėjo, kad sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Įstatyme įtvirtinta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties galiojimas pagal nustatytą pirminį terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2005 m. liepos 24 d., tai galėtų būti vertinamas tik būtent tam momentui egzistavęs analogiško turto kainos padidėjimas ir dėl to galimai padarytas nuostolis ieškovui, atsiradęs dėl atsakovo neteisėtų ir galimai priežastiniame ryšyje su patirta žala esančių veiksmų. Nepasirašius pagrindinės sutarties sutartais terminais, atitinkamai iš esmės pasibaigus įsipareigojimams pagal preliminarią sutartį, ieškovas, kaip pakankamai apdairus ir protingas žmogus, privalėjo įvertinti, kad jo interesas įsigyti analogišką turtą jau niekaip negali būti įtakojamas atsakovo, o kainų pokyčiai rinkoje nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo kaltais veiksmais dėl konkrečios sutarties neįvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas atlyginti jiems padarytą žalą, kuri kildinama iš turto vertės 2008 m. birželio 4 dienai, yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovų solidariai reiškiami reikalavimai atsakovei R. M. – K. irgi atmesti kaip neteisėti, nes reikalavimai yra grindžiami preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymu, tuo tarpu atsakovė nebuvo šios sutarties ir ja nustatytų susitarimų dalyvė (šalis), todėl jai nėra pareigos atsakyti už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Kita vertus, atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl nesumokėto 12 340 Lt nuomos mokesčio nuo 2002 m. iki 2008 m. birželio mėnesio imtinai ( b.l.177) priteisimo iš ieškovų taip pat atmestas, nagrinėjamo ginčo atveju rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo (CK 6.478 str.), todėl galimo susitarimo sąlygos neaiškios, nuomos mokestis nenustatytas, įsipareigojimai dėl šalių teisių ir pareigų neaptarti, šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu skirtingi, kai tuo tarpu byloje yra įrodyta aplinkybė, jog susiklostę santykiai dėl ieškovų naudojimosi turtu grindžiami pasirašyta turto savininko pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir turto naudotojų preliminariąja sutartimi. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius būtent nuomos pagrindais tokiu būdu, kad nustatyti iš jų kylančias vienos šalies kitai prievoles.

Pažymėta, kad iki 2008 m. birželio 5 d. turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o pagal CK 3.92 straipsnio nuostatas, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, kuris yra preziumuojamas pagal įstatymą, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ieškovai gavo leidimą naudotis turtu, taip pat padaryti buto remontą, t.y. pagal nustatytas byloje aplinkybes vieno iš bendrasavininkių sutikimas buvo gautas. Jeigu kitas bendrasavininkis nepritaria tokiam sprendimui, tai šiuo atveju ginčas turėtų spręstis tarp bendros jungtinės nuosavybės dalyvių. Dėl nurodytų priežasčių atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovų 6480 Lt nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl buto pabloginimo, nes nenustatyta viena iš būtinų ieškovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai ar kaltė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. B. ir A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nesudarius pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties ir ieškovui neįgijus turto iš kito asmens pagal tuo metu buvusią rinkos kainą, ieškovas turi nuostolių dėl prarastos piniginės vertės galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007). Atitinkamai neįgijus ginčo turto, ieškovai buvo privesti imti paskolą ir įsigyti turtą, kuris kainavo 500 000 Lt. Tokiu būdu, ieškovų nuomone, reikalavimas priteisti 146 200 Lt kompensaciją (2008 m. birželio 4 d. ginčo turto vertė buvo 189 200 Lt) yra pagrįstas, o 2005 – 2007 m. ieškovų atliktų statybos ir remonto darbų vertė (atskaičius nusidėvėjimą) buvo 35 491 Lt (2008 m. birželio 4 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. T2008/06/04-001.

2. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas, nes konstatuota, kad atsakovės sutikimas preliminarios sutarties sudarymui nebuvo reikalingas, o iš kitos pusės, padaryta išvada, kad dėl preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo yra kaltas tik atsakovas G. M. (nors nustatyta, kad 2008 m. birželio 5 d. ginčo turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė).

3. Teismas ieškovui V. B. kėlė padidintus reikalavimus („Ieškovas neturėjo pagrindo būti įsitikinusiu dėl pagrindinės sutarties sudarymo), kai tuo tarpu atsakovei R. M. – K. nekėlė aplamai jokių reikalavimų, nors atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų valdydama savo turtą ir tik 2008 m. gegužės 27 d. pateikė pasiūlymą kompensuoti nesumokėtą nuomos mokestį.

4. Atsakovės vėlesnis atsisakymas sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį yra akivaizdžiai susijęs su staigiu nekilnojamojo turto kainų padidėjimu. Tuo tarpu valia parduoti turtą už sutartą kainą buvo išreikšta abiejų sutuoktinių – atsakovų (atsakovė nepasirašė, nes išvyko į JAV), o tai patvirtino liudytojas P. R.. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.87 str. 3 d.).

5. Atsakovei pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą atitekus ginčo turtui, atsakovės nuosavybėn perėjo ir ieškovų padaryti turto pagerinimai, kurie nustatyti liudytojų R. K., S. K., P. R. parodymais, antstolio V. D. 2009 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2008 m. birželio 4 d. turto vertės nustatymo pažyma (vertė – 35 491 Lt). Tuo tarpu statybinių medžiagų įgijimo dokumentų teismui pateikti ieškovai neturėjo galimybių, nes dokumentų neišsaugojo, o dalis statybinių medžiagų buvo pirkta turguje ir darbai atlikti savo jėgomis. Atitinkamai pagrindiniai turto pagerinimai atlikti dar 2004 – 2005 metais ir tik 2007 metais pakeistos durys, o investicijas į būstą sutiko padengti pati atsakovė (2008 m. gegužės 27 d. atsakovės pasiūlymas), kuriai visi pagerinimai faktiškai ir atiteko.

6. Nekilnojamojo turto vertės augimo faktas buvo žinomas ir atsakovui G. M., tačiau pastarasis 2006 m. birželio 28 d. išdavė ieškovams pažymą apie tai, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta nepaisant turto vertės padidėjimo ir kad susitarimas liko galioti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. – K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji nebuvo 2003 m. birželio 23 d. preliminariosios sutarties šalis, o siekdami apeiti tikrąjį nekilnojamojo turto savininką, ieškovai siekė įgyti turtą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Tuo tarpu 2003 m. birželio 23 d. preliminarioji sutartis neteko galios ne dėl atsakovės R. M. – K. kaltės, o dėl pasibaigusio termino (iki 2005 m. gruodžio 31 d.), kuris yra naikinamasis (CK 6.165 str. 5 d.). Tiek ieškovas V. B., tiek atsakovas G. M. teismo posėdyje patvirtino, kad 2006 m. sausio 16 d. ir 2007 m. vasario 25 d. sutarties pratęsimai sudaryti 2008 metais, suklastojant jų sudarymo datas, o atsakovės R. M. – K. civilinės atsakomybės elementų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio) nėra. Pažymėtina, kad 2003 m. birželio 23 d. preliminarioji sutartis sudaryta atsakovams jau nesant santuokoje, todėl visos su minėta sutartimi susijusios pasekmės gali būti nukreipiamos tik į G. M., kuris eilę kartų buvo surašęs dokumentus apie tai, kad nekilnojamasis turtas priklauso R. M., tačiau gyvendamas Lietuvoje, šio fakto teisiškai neįregistravo, o tai žinojo ir V. B., ką patvirtina jo 2003 m. rugsėjo 1 d., 2003 m. spalio 9 d., 2004 m. gegužės 4 d. ir 2006 m. rugsėjo 25 d. elektroniniai laiškai.

Atsakovės nuomone, tariami turto pagerinimai iš esmės buvo jo pabloginimas, o sandoriui, kurio suma viršija 5000 Lt, taikoma paprasta rašytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.) ir jos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, o nagrinėjamu atveju remonto darbų suma vertinama net 35 491 Lt. Atitinkamai liudytojų parodymus teismas pagrįstai atmetė, nes liudytojai buvo su ieškovu susiję asmenys.

G. M., sudarydamas 2003 m. birželio 23 d. preliminarią sutartį, tai darė be atsakovės R. M. – K. žinios, neturėdamas tokiems veiksmams nei teisės, nei žodinio ar rašytinio atsakovės sutikimo, o priešingų įrodymų nepateikta. Tuo tarpu nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.). atitinkamai tai, kad pakeitimai padaryti be atsakovės žinios, patvirtina ir 2008 m. balandžio 6 d. elektroninis laiškas. 2008 m. birželio 25 d. tarp atsakovės R. M. – K. ir V. B. buvo pasirašyta nuomos sutartis metams laiko ir jokių pretenzijų dėl bet kokių sutarčių ar investicijų atsakovei nebuvo pareikšta. Atitinkamai ieškovai, išsikraustydami 2008 m. lapkričio 11 d., pasiėmė ne tik savo daiktus, bet ir dalį asmeninių atsakovės R. M. – K. daiktų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik ieškovai, kurie skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas. Todėl byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose.

Iš dalies tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai konstatavo, kad dėl preliminarios sutarties sąlygų nevykdymo, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, kaltas atsakovas G. M.. Pastebėtina, kad šio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir pats G. M., neskundžia. Tuo tarpu šios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad atsakovas, žinodamas, kad jo santuoka su R. M. – K. buvo nutraukta JAV Niujorko valstijos Aukščiausiojo teismo, veikiančio Tompkinso apygardoje 2002 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (2002 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė sudarė kitą santuoką), o klausimas dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo nebuvo išspręstas iš esmės, savo rizika įsipareigojo parduoti ginčo turtą ieškovams (T. 1, b. l. 121-125, 131). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad byloje iš esmės nėra nei vieno patikimo bei pakankamo įrodymo, kad preliminari sutartis, sudaryta tarp ieškovų ir atsakovo, buvo sudaryta su atsakovės žinia bei jai pritariant, o jau išdėstytos aplinkybės neleidžia taikyti CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatytų prezumpcijų. Šiuo atveju ieškovų nuoroda į atsakovės teigimą apie tarp jos ir ieškovų susiklosčiusius nuomos santykius, tokios išvados pagrįstumo nepaneigia. Tai, kad atsakovė pritarė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai preliminariai sutarčiai, nepatvirtina ir apeliaciniame skunde minimo liudytojo P. R. parodymai. Pastarasis tik parodė, kad 2000 metais, t. y. prieš kelis metus iki preliminarios sutarties sudarymo, teiravosi atsakovės dėl galimybės nusipirkti ginčo turtą. Tuo tarpu apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes liudytojas jokių parodymų nedavė (T. 1, b. l. 189).

Be to, kalbant apie atsakovo atsakomybę dėl pagrindinės nekilnojamojo turto sutarties nesudarymo, svarbu pažymėti ir tai, kad 2008 m. birželio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje atsakovas pripažino, kad ginčo turtas atitenka atsakovės asmeninėn nuosavybėn (T. 1, b. l. 126, 127). Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl abiejų atsakovų atsakomybės už preliminarios sutarties sąlygų nevykdymą bei pagrindinės ginčo turto pirkimo -pardavimo sutarties nesudarymą (CK 6.1 str., 6.156 str.).

Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad ieškovai pakankamai ilgą laiką naudojosi ginčo turtu (gyveno bute). Atsakovei apie šią aplinkybę buvo žinoma, ką, be kita ko, patvirtina ir jos pačios į bylą pateikti įrodymai apie ieškovų nuomos mokesčio pervedimą į atsakovės sąskaitą (T. 1, b. l. 181, 182). Savo priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ginčo nekilnojamas turtas nuo 2002 metų buvo ir šiuo metu yra jos asmeninė nuosavybė (T. 1, b. l. 173). Taigi atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga turto savininkė, turėjo žinoti apie ieškovų atliekamus turto remonto darbus bei jų apimtį, tačiau ji jokių prieštaravimų dėl to ieškovams nereiškė. Tai sudarė pastariesiems teisėtą pagrindą manyti, kad jų atliekami turto pagerinimai daromi su atsakovės sutikimu (CK 6.501 str. 1 d.). Pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovų turėtas turto pagerinimo išlaidos nėra įskaitomos į turto pardavimo kainą (sutarties 8 p.; T. 1, b. l. 9). Kaip minėta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau turto pagerinimo išlaidos ieškovams nebuvo kompensuotos. Tai leidžia kalbėti apie abiejų atsakovų nepagrįstą praturtėjimą, nes taikos sutartimi ginčo turtas atiteko atsakovei, o atsakovas gavo už jį atitinkamą piniginę kompensaciją (T. 1, b. l. 126-130).

Pastebėtina, kad ieškovo reikalavimo dėl turto pagerinimo pagrįstumą bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino abu atsakovai (T. 1, b. l. 87, 88, 136). Tuo tarpu atsakovės minimas raštas dėl jos uždraudimo vykdyti turto pagerinimo darbus rašytas 2008 metais ir negali būti susijęs su žymiai anksčiau atliktais pagerinimo darbais (T. 1, b. l. 135). Dėl tos pačios priežasties nėra tinkama ir atsakovės nuoroda į tarp jos ir ieškovų 2008 m. birželio mėnesį pasirašytos nuomos sutarties 5.4 punktą, o darant tokią išvadą, svarbus yra ir šios sutarties 6.1 punktas (T. 1, b. l. 137).

Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neturi atlyginti ieškovui atlikto turto pagerinimo išlaidų, o pastarojo išlaidos gerinant ginčo turtą vertintinos kaip neatsakingas ir neapdairus protingo žmogaus elgesys (CK 1.5 str.).

Ieškovai savo reikalavimą dėl turto pagerinimo darbų kompensavimo grindė turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią buto remonto išlaidos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudarė 35 491 Lt. Tačiau šioje pažymoje buvo nustatytas dviejų metų nusidėvėjimo laikotarpis, kai tuo tarpu ieškinyje ieškovai patys nurodė, kad remonto darbai buvo vykdomi nuo 2003 metų, o pats ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktoje sąmatoje remonto darbus įvertino 31 926 Lt, tačiau neatsižvelgė į padarytų pagerinimų nusidėvėjimą (T. 1, b. l. 153, 154). Todėl kolegija, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į preliminarioje sutartyje nustatytą viso parduodamo turto kainą (43 000 Lt), nustato, kad ieškovų nuostoliai pagerinant ginčo turtą sudaro 20 000 Lt, kurie lygiomis dalimis priteisiami iš abiejų atsakovų (CK 6.242 str.). Šia prasme skundžiamas sprendimas keistinas.

Apeliantai, be kita ko, prašo papildomai priteisti 146 200 Lt kompensaciją už jų prarastos galimybės įgyti turtą piniginę vertę. Tačiau pastebėtina, kad preliminarios sutarties šalys susitarė dėl 3000 Lt netesybų dydžio pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį ir ši suma teismo ieškovams yra priteista. Tuo tarpu šalys dėl turto vertės pasikeitimo (padidėjimo ar sumažėjimo) kompensavimo susitarę nebuvo. Be to, pagal preliminarios sutarties 3 punkto sąlygas pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai pardavėjas parengs pagrindinės sutarties sudarymui būtinus dokumentus (T. 1, b. l. 8). Ieškovai teigia, kad tokie dokumentai buvo paruošti 2005 m. gegužės mėnesį ir ginčo dėl to nėra. Taigi darytina išvada, kad per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė ją sudaryti pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Todėl ieškovų pateikti susitarimai dėl preliminarios sutarties pratesimo, sudaryti jai pasibaigus, teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą neturi (T. 1, b. l. 10-11). Be to bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad šie susitarimai buvo sudaryti atgaline data, o ieškovas šio atsakovo teiginio nepaneigė (T. 1, b. l. 89; T. 2, b. l. 59).

Todėl tenkinti minėtą ieškinio dalį ir priteisti ieškovams piniginę kompensaciją (už ieškovų prarastą galimybę įgyti turtą), apskaičiuotą pagal 2008 m. birželio 4 d. nustatytą ginčo turto vertę, negalima. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir bylos duomenys apie tai, kad pačiam ieškovui 2006 m. buvo žinoma, kad pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta be atsakovės sutikimo (T. 1, b. l. 134).

Pagal preliminarios sutarties sąlygas jos šalys dokumentu pagrindžiančiai sutarčiai sudaryti parengimo išlaidas įvertino 1000 Lt bei sutarė, kad pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjas (atsakovas) šias išlaidas atlygins pirkėjui. Tai, kad tokius dokumentus ieškovas, veikdamas pagal atsakovo įgaliojimą, parengė, byloje ginčo nėra. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl nurodytos sumos priteisimo neįrodytas (CPK 178 str.). Todėl ši sprendimo dalis keistina papildomai priteisiant iš atsakovo 1000 Lt ieškovui (CK 6.1 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė atkartoja savo priešieškinio teiginius dėl, jos nuomone, nesumokėto nuomos mokesčio bei patirtus nuostolius, susijusius su turto pabloginimu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovės priešieškinis buvo atmestas, o nei viena iš bylos šalių, įskaitant ir atsakovę (kuri atsiliepimu prašo sprendimą palikti nepakeistą), šios sprendimo dalies neskundžia (CPK 320 str. 1 d.).

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96, 98 str.). Apeliaciniu skundu ginčijama suma buvo 182 691 Lt, iš kurių tenkinama 20 000 Lt reikalavimo dalis (11 proc.) iš abiejų atsakovų bei 1000 Lt reikalavimo dalis (0,5 proc.) iš atsakovo G. M.. Atitinkamai už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4654 Lt, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo 3654 Lt žyminio mokesčio dalies ieškovai atleisti (T. 2, b. l. 45), iš atsakovo G. M. priteistina 279 Lt (4654 * 0,06), o iš atsakovės R. M.–K. – 256 Lt (4654 *0,05) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio valstybei. Atsakovės R. M. – K. atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovė patyrė 1152,94 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 56-57), o atsižvelgiant į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš ieškovų atsakovei priteistina 1000 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 500 Lt iš kiekvieno. Be to, atsižvelgiant į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį (88,5 proc.), visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 55) priteistinos valstybei iš ieškovų.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurios paskirstytos tiek Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu. Už ieškinį mokėtina suma buvo 4874 Lt, tačiau nuo 4074 Lt žyminio mokesčio dalies ieškovai buvo atleisti (T. 1, b. l. 61). Pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškinį, o apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės R. M. – K. priteisiama 10 000 Lt, kas sudaro 5,2 proc. ieškinio reikalavimų, o iš atsakovo G. M. – 22 000 Lt, kas sudaro 11,4 proc. ieškinio reikalavimų. Atitinkamai iš atsakovės R. M. – K. priteistina 253 Lt (4874*0,052) žyminio mokesčio už ieškinį, o iš atsakovo G. M. – 556 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei. Be to, kaip jau priteista skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, atmetus atsakovės R. M. – K. priešieškinį, iš pastarosios taip pat priteistina 697 Lt žyminio mokesčio valstybei. Tokiu būdu iš atsakovės R. M. – K., perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteistina 950 Lt (253 + 697) žyminio mokesčio valstybei. Atitinkamai, keičiant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą, perskirstytinos ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. papildomu sprendimu iš ieškovų atsakovei R. M. – K. priteistos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 1, b. l. 61), priteisiant šias išlaidas proporcingai atsakovės atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų (94,8 proc.) daliai, t. y. iš ieškovų atsakovės naudai priteisiant po 1434 Lt (3025*0,946/2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir iš atsakovų G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. M. – K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) turto pagerinimo išlaidų ieškovams V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Be to, priteisti iš atsakovo G. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) dokumentų tvarkymo išlaidų ieškovui V. B..

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme:

Priteisti iš R. M. – K. 950 Lt, o iš G. M. – 556 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovų V. B. ir A. B. po 1434 Lt atsakovei R. M. – K. išlaidoms advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. M. 279 Lt, o iš R. M. – K. - 256 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą valstybei.

Priteisti atsakovei R. M. – K. iš ieškovų V. B. ir A. B. po 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovų V. B. ir A. B. po 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė