- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2YT-23696-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis I. K.. Santuoka su I. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki pastarojo mirties nutraukta nebuvo. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Kadangi sutuoktinis testamento sudaręs nebuvo, sutuoktiniui mirus, jai, kaip jo įstatyminei įpėdinei, atsirado teisė į palikimą. Jos žiniomis paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). LR CK 5.50 str. 1 d. nurodyta, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, o to paties straipsnio 2 d. nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. I. K. mirus, dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, ji nesikreipė. Dėl teisinių žinių stokos manė, jog kitų paveldėtojų nesant, sutuoktiniui I. K. nuosavybės teise priklausiusio turto dalis jai, kaip jo sutuoktinei, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia. Todėl, remdamasi šiomis netinkamai suvoktomis nuostatomis, per įstatymo nustatytą laiką į notarų biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po I. K. mirties paveldėtą turtą šiuo būdu neįteisino. Tačiau, nežiūrint šios aplinkybės, vis tik mano, kad po savo sutuoktinio I. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties mirusiajam priklausiusiu turtu ėmė naudotis kaip savu, juo rūpintis ir prižiūrėti, o būtent, atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) dalinį remontą: pakeitė vieno kambario tapetus, išdažė šio kambario ir virtuvės grindis, išvežė nereikalingus daiktus, dalį senų baldų pakeitė naujais. Visus šiuos darbus atliko per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Minėtuosius remonto darbus atliko naudodamasi savo brolio A. M. pagalba (dėl amžiaus apribojimų pati to padaryti nepajėgia). Tiek būtinų remontui medžiagų įgijimui, tiek ir apmokėjimui už atliktus darbus buvo naudojamos jos asmeninės lėšos. Be to, rūpindamasi paveldėto turto išsaugojimu, už butui teikiamas paslaugas (elektros energiją, dujas, vandenį ir kt.) nuolat ir laiku mokėdavo mokesčius (mokėjimo knygelių duomenys pateikiami). Todėl, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, mano, jog savo teises į po sutuoktinio I. K. mirties paveldėtą turtą įgyvendinau tinkamai, t. y. vienu iš įstatyme nustatytų būdų, o būtent, pradėdama šį turtą valdyti. Palikimo priėmimo fakto nustatymas teismine tvarka būtinas, kadangi remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio I. K. mirties jo palikimą priėmė šiuo metu galima tik teismo sprendimu. Šio fakto nustatymas suteiktų jai galimybę teisiškai įforminti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, nėra galimybės, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytasis trijų mėnesių terminas palikimui priimti paduodant palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą, yra praleistas ir šiuo metu pasinaudoti šiuo būdu jau yra neįmanoma. I. K. mirties dieną asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimas (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), išskyrus šiame pareiškime nurodytuosius, nėra – I. K. palikuonių nesusilaukė, o jo tėvai yra mirę. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio I. K. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. K. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 460. I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-03-04 išrašo duomenimis A. K. ir I. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso A. K. ir I. K. nuo 2001-09-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-4220, pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas A. K. ir I. K. santuokos metu, t. y. 2001-09-24. Po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė A. K. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad A. K. po sutuoktinio I. K. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi A. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. ir I. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 2001-09-20. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Tai patvirtina, kad butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo bendroji jungtinė I. K. ir jo sutuoktinės A. K. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K. kartu su sutuoktiniu I. K., iki jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtame bute pareiškėja A. K. liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Iš Valstybė įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro 2020-03-04 pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-257 matyti, kad A. K. nuo 2001-11-30 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės kopijos, AB „Lietuvos dujos“ mokėjimo nurodymai pervesti įmokas bei mokėjimų patvirtinimai, patvirtina, kad pareiškėja A. K. moka visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokių įsiskolinimų už butą nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po I. K. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad A. K. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio I. K. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. K. priėmė palikimą po sutuoktinio I. K. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.