- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- I3-823-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02222-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- UAB "CIE LT FORGE"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 13.9Kiti su muitinės veikla susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cie LT Forge“ atstovui advokatui E. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cie LT Forge“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cie LT Forge” (toliau – pareiškėja) skundu prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 26 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190622S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 1A-72 „Dėl UAB „Cie Lt Forge“ skundo“.
Skunde nurodo, kad Muitinės departamentas 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-72 „Dėl UAB „CIE LT FORGE” skundo” (toliau – Sprendimas), kuriuo atmetė UAB „Cie LT Forge” skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 26 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190622S (toliau – Supaprastinto patikrinimo ataskaita), kuria buvo netenkintas UAB „Cie LT Forge” prašymas dėl elektroninių importo deklaracijų: Nr. 21LTVCO100IM001728, Nr. 21LTVC0100IM001447, Nr. 21LTVC0100IM01A92, Nr. 21LTVC01001M002045, Nr. 21LTVCO100IM002096, Nr. 21LTVC0100IM0020D7, Nr. 21LTVC0100IM002128, Nr. 21 LTVCO100IM002136, Nr. 21LTVC0100IM002179, Nr. 21LTVC0100IM002195, Nr. 21LTVCO100IM0022F1, Nr.21LTVC0100IM0023B8, Nr. 21LTVC0100IM0025F9 (toliau – EID) pripažinimo negaliojančiomis.
Pareiškėja pažymi, kad laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto (nagrinėjamu atveju – Muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės) sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant taikomų teisės aktų normas. Tuo pačiu, viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.
Pareiškėja paaiškina, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 174 straipsnio 1 dalį jau priimtą muitinės deklaraciją galima pripažinti negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų bet kuriuo iš šių atvejų: prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti; susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos. Tačiau Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes.
Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomos 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguoto Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 148 straipsnyje nurodytos sąlygos.
Paaiškina, kad prašymo pateikimo Vilniaus teritorinei muitinei metu (2021 m. vasario 5 d.) už deklaruojamas prekes nebuvo sumokėti importo muitai ir mokesčiai, kadangi elektroninių deklaracijų pateikimo metu nebuvo kvotų ribojimų (jų nematė ir elektronines importo deklaracijas teikiantis muitinės tarpininko atstovas). Mokestinė prievolė atsirado 2021 m. balanžio 26 d., t. y. Vilniaus teritorinei muitinei patvirtinus Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190622S, todėl, pareiškėjos nuomone, tai laikytina aplinkybe, kad prekės dar nebuvo išleistos, kaip tai numatyta Sąjungos kodekso 194 straipsnyje. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnį, jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforrninimo prekėms sąlygos ir jeigu prekėms jau pritaikyti visi įmanomi apribojimai ir netaikomi jokie draudimai, muitinė išleidžia prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys.
Pažymi, kad pareiškėja jau daugiau kaip dešimt metų importuoja metalo žaliavas, kurias naudoja gamybos procese, vykdydama ilgalaikes tarptautines sutartis, tiekiant iš importuotos metalo žaliavos pagamintus gaminius į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tai reiškia, kad gaunamų pajamų ir patiriamų kaštų proporcija yra suderinta tarptautinėmis sutartimis, kurių sąlygų keisti neįmanoma. Tuo labiau, kad pareiškėja, būdama atsakinga dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, metalo žaliavas į Lietuvos Respubliką įsivežė dar 2020 metų gruodžio mėnesį ir sandėliavo muitinės sandėlyje, žinodama faktines aplinkybes dėl tarifinės kvotos taikymo 2021 m. sausio 4 d., t. y. pirmą darbo dieną po Naujųjų Metų laisvadienių atstovaujama kvalifikacinę kompetenciją turinčio muitinės tarpininko, naudodamasi duomenų keitimosi su muitine programa, teikė deklaracijas Importo procedūros įforminimui. Elektroninės deklaracijos nebuvo priimtos dėl Muitinės duomenų keitimosi programos neveikimo, pagal muitinės tarpininko pranešimą Muitinės informacinių sistemų centre buvo registruotas gedimas.
Nors nagrinėjamu atveju EID buvo priimtos ir išleistos, pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo taikomos kvotos, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą (pagal principą „first come first serve") ir šias kvotas administruoja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinė.
Paaiškina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 „Dėl tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punktas nustato, kad, jeigu Tarifinių kvotų sistemoje arba Suvestinėje nurodyta, kad tam tikra tarifinė kvota suteikta visam prašomam tarifinės kvotos kiekiui, kvotinės deklaracijos tvarkymas laikomas užbaigtu. Taisyklių 33 punktas nustato, kad, tais atvejais, kai tarifinė kvota nesuteikiama, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas: 33.1 p. perskaičiuoti kvotinėje deklaracijoje apskaičiuotus importo muitus pagal galimai palankiausią tarifą ir mokesčius pagal muito normą, nustatytą atitinkamoms prekėms, importuojamoms netaikant tarifinės kvotos; 33.2 p. taisyti atitinkamą kvotinę deklaraciją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė muitinė po išleidimo taisė jau priimtas ir išleistas EID.
Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas, nagrinėjamu atveju buvo galimybė tenkinti jos prašymą dėl EID pripažinimo negaliojančiomis, juolab, kad teikiant jas, duomenų apie tai, kad kvota yra tapusi kritine ir ar yra išnaudota, jokios informacijos nebuvo. Ir šios aplinkybės nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios, kadangi LITAR duomenų bazėje nebuvo informacijos, kad tarifinė kvota išnaudota. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama nepalankų sprendimą jos atžvilgiu, nevertino faktinių aplinkybių, kad teikiant EID neveikė Muitinės duomenų keitimosi programa.
Remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais obkektyvumo ir išsamumo reikalavimais individualiam admnistraciniam aktui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, tvirtina, kad Supaprastinto patikrinimo ataskaita ir Muitinės departamento Sprendimas yra priimti neįvertinus visų su ginču susijusių aplinkybių, todėl nėra pagrįsti ir yra pagrindas juos naikinti (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnį, deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų: a) prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti; b) susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos. Tačiau, jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas (Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio l dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą, Vilniaus teritorinė muitinė nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėtų EID pripažinti negaliojančiomis ir nurodė, kad duomenys apie tarifines kvotas pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje kvotų sistemoje. Iš Europos Komisijos gauti duomenys apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną dieną įkeliami į Tarifinių kvotų sistemą ir į LITAR. Pažymi, kad pareiškėja, vykdydama verslą ir atsižvelgdama į Lietuvos ir Europos Komisijos interneto svetainėse skelbiamą ir kasdien atnaujinamą aktualią informaciją apie tarifines kvotas, taip pat ir aktualų jų kiekį, prisiėmė ir su vykdomu verslu susijusią riziką (jeigu tarifines kvotos likutis yra nepakankamas arba kvota yra kritinė, galėjo nuspręsti nedeklaruoti importuojamų plieno produktų išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai) dėl galinčių atsirasti papildomų mokesčių Europos Komisijai paskirsčius nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 098863. Taigi, šios aplinkybės negalėjo būti laikomos ypatingomis.
Be to, atsakovas pažymi, kad pareiškėja prašymą EID pripažinti negaliojančiomis muitinei pateikė ne muitinio įforminimo metu, o išleidus prekes, todėl nagrinėjamu atveju aktuali Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y., jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes.
Paaiškina, kad muitinės deklaracijų pripažinimas negaliojančiomis išleidus prekes reglamentuotas 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 148 straipsnyje, kuriame išdėstytos aplinkybės, kurioms esant ir tenkinant minėtame straipsnyje numatytus reikalavimus importo muitinės deklaracijos gali būti pripažintos negaliojančiomis išleidus prekes: jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, įforminti, o turėjo būti deklaruotos kitai muitinės procedūrai įforminti; jeigu nustatoma, kad įforminant muitinės procedūrą, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, per klaidą buvo deklaruotos ne tos prekės; jeigu prekės, parduotos pagal nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (1)2 straipsnio 7 dalyje, buvo išleistos į laisvą apyvartą ir yra grąžinamos; jeigu Sąjungos prekės per klaidą buvo deklaruotos ne Sąjungos prekėms taikomai muitinės procedūrai įforminti, o jų kaip Sąjungos prekių muitinis statusas vėliau buvo įrodytas pateikiant T2L. T2LF arba muitinį prekių manifestą; jeigu prekės per klaidą buvo deklaruotos pateikiant daugiau kaip vieną muitinės deklaraciją; jei pagal Sąjungos muitinės kodekso 211 straipsnio 2 dalį suteiktas atgaline data taikomas leidimas. Teigia, kad pareiškėjos prašymas pripažinti EID negaliojančiomis neatitiko šių sąlygų, todėl muitinė pagrįstai netenkino šio prašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skunde pareiškėja nurodo argumentus (dėl tarifinės kvotos taikymo), kuriais grindė savo nesutikimą su mokestinės prievolės įregistravimu Vilniaus teritorinės 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190091S ir 2021 m. sausio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190104S. Šios Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos buvo patvirtintos Muitinės departamento 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 1A-33, kuris teisės aktų nustatyta tvarka skųstas nebuvo.
Muitinės departamentas mano, kad tiek skundžiama Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190622S, tiek Muitinės departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1A-72 yra priimti atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius ginčui aktualias teisės normas, todėl jų naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti bei neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintų principų, vertintini kritiškai, siekiant išvengti privalomo papildomai apskaičiuotų mokesčių mokėjimo (b. l. 27-30).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir muitinė) atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad muitinė kritiškai vertina pareiškėjos teiginį, jog ji negalėjo žinoti apie kvotos Nr.098863 kiekius ir kritinį statusą, nes duomenys apie tarifines kvotas pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje kvotų sistemoje. Iš Europos Komisijos gauti duomenys apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną dieną įkeliami į Tarifinių kvotų sistemą ir į LITAR. Informacija apie tarifines kvotas skelbiama LITAR interneto svetainėje, esančioje Lietuvos Respublikos muitinės interneto tinklalapyje, ji prieinama adresu (duomenys neskelbtini) ir ja gali naudotis bet kuris interneto prieigą turintis asmuo. LITAR interneto svetainėje skelbiamas tarifinės kvotos numeris, galiojimo laikotarpis, pradinis ir aktualus kiekis, išnaudojimo ir blokavimo datos, sustabdymo laikotarpis, kritinio statuso atsiradimo data, paskutinio importo data paskirstyme ir tarifinę kvotą nustatantis teisės aktas.
Muitinė pažymi, kad pareiškėja, vykdydama ilgalaikį verslą, susijusį ir su importo-eksporto muitinės formalumų atlikimu ir atsižvelgdama į Lietuvos ir Europos Komisijos interneto svetainėse skelbiamą ir kasdien atnaujinamą aktualią informaciją apie tarifines kvotas, tame tarpe ir aktualų kiekį, prisiima ir su vykdomu verslu susijusią riziką dėl galinčių atsirasti papildomų mokesčių Europos Komisijai paskirsčius nelengvatinę tarifinę kvotą Nr.098863. Jeigu tarifinės kvotos likutis yra nepakankamas arba kvota yra kritinė, pareiškėja galėjo nuspręsti nedeklaruoti importuojamų plieno produktų išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, nes, kaip pati nurodė skunde, prieš šių importo muitinės procedūrų įforminimą prekėms buvo įformintos laikinojo saugojimo procedūros.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, muitinė mano, kad, vadovaudamasi įstatymo viršenybės principu, ji nuosekliai atliko privalomus veiksmus, kurie įstatymais ir poįstatyminiais aktais priskirti jos kompetencijai. Pareiškėjos skunde nurodytas priežastis, dėl ko turėtų būti panaikinti skundžiami muitinės institucijų sprendimai, laiko nemotyvuotomis bei nesuteikiančiomis mokesčių administratoriui teisinio pagrindo pripažinti importo deklaracijas negaliojančiomis (b. l. 23-26).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 26 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190622S ir Muitinės departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1A-72 „Dėl UAB „Cie Lt Forge“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. sausio 4-5 d. pareiškėja įformino elektronines importo deklaracijas Nr. 21LTVC0100IM001278, Nr. 21LTVC0100IM001447, Nr. 21 LTV C0100IM01A92, Nr. 21LTVC0100IM002045, Nr. 21LTVC0100IM002096, Nr. 21 LTV C0100IMOO2OD7, Nr. 21LTVC0100IM002128, Nr. 21LTVC0100IM002136, Nr. 21 LTV C0100IMOO2179, Nr. 21LTVC0100IM002195, Nr. 21LTVC0100IM0022F1, Nr. 21LTVC0100IM0023B8, Nr. 21LTVC0100IM0025F9, Nr. 21LTVC0100IM002674, Nr. 21LTVC0100IM0028E85 (toliau – EID) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kuriose buvo deklaruoti plieniniai skritulio formos strypai 80,8 mm, kurių sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,25 proc. (20970,00 kg netto masės, TARIC kodas 7214 99 71 00).
Pareiškėjos atžvilgiu Vilniaus teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitas: 2021 m. sausio 20 d. Nr. lVM190091S ir 2021 m. sausio 21 d. lVM190104S, kuriose nusprendė, jog minėtose EID deklaruotoms prekėms, kurioms nesuteikta arba suteikta dalinai nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 098863, taikyti papildomą (apsaugos) 25 % muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Todėl pareiškėjos atžvilgiu buvo įregistruota papildoma muito ir importo PVM mokestinė prievolė muitinei (b. l. 55-65, 66-92).
Pareiškėja minėtas supaprastinto patikrinimo ataskaitas apskundė Muitinės departamentui (b. l. 51-54).
UAB „Cie LT Forge“ 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu Nr. 02-21-04 dėl EID pripažinimo negaliojančiomis. Prašyme nurodė, kad EID buvo teikiamos norint pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863. Tvirtino, kad teikiant muitinei EID, duomenų apie tai kad kvota yra tapusi kritine ir ar yra išnaudota, jokios informacijos nebuvo. Ir šios aplinkybės buvo nepriklausančios nuo mokesčių mokėtojo valios, kadangi LITAR duomenų bazėje nebuvo informacijos, kad tarifinė kvota išnaudota (b. l. 45-46).
Pareiškėja 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus teritorinei muitinei pateikė paaiškinimus, kad prašymas pripažinti EID negaliojančiomis grindžiamas Sąjungos muitinės kodekso 174 str. (kai susiklosčius ypatingoms aplinkybėms netikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti buvo deklaruotos).
Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. balandžio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190622S nusprendė netenkinti pareiškėjos 2021 m. vasario 5 d. prašymo Nr. 02-21-04. Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad muitinė nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių EID galėtų būti pripažintos negaliojančiomis, nes duomenys apie tarifines kvotas pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje kvotų sistemoje. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje taip pat pažymėta, kad iš Europos Komisijos gauti duomenys apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną dieną įkeliami į Tarifinių kvotų sistemą ir į LITAR. Muitinės nuomone, pareiškėja nepagrindė, kad negalėjo žinoti apie kvotos Nr. 098863 kiekius ir kritinį statusą (b. l. 41-44).
Pareiškėja 2021 m. gegužės 7 d. dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190622S pateikė skundą Muitinės departamentui (b. l. 38-39).
Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja pagrindu pripažinti EID negaliojančiomis nurodo Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 1 dalies b punktą. Pareiškėja ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos, laiko tai, kad jai teikiant EID, duomenų apie tai, kad kvota yra tapusi kritine ir ar yra išnaudota, jokios informacijos nebuvo. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad EID pateikimo dieną neveikė Muitinės duomenų keitimosi programa.
Kaip pagrįstai nurodoma ginčijamoje Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, duomenys apie tarifines kvotas pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje kvotų sistemoje. Iš Europos Komisijos gauti duomenys apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną dieną įkeliami į Tarifinių kvotų sistemą ir į LITAR. Informacija apie tarifines kvotas skelbiama LITAR interneto svetainėje, esančioje Lietuvos Respublikos muitinės interneto tinklalapyje, ji prieinama adresu (duomenys neskelbtini). LITAR interneto svetainėje skelbiamas tarifinės kvotos numeris, galiojimo laikotarpis, pradinis ir aktualus kiekis, išnaudojimo ir blokavimo datos, sustabdymo laikotarpis, kritinio statuso atsiradimo data, paskutinio importo data paskirstyme ir tarifinę kvotą nustatantis teisės aktas.
Taigi, vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad EID pateikimo dieną neveikė Muitinės duomenų keitimosi sistema, nepagrindžia aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės gauti informaciją apie tarifinės kvotos Nr. 098863 kiekius. Šiuos duomenis ji galėjo sužinoti ne tik naudodamasi Muitinės duomenų keitimosi programa, bet ir aukščiau nurodytais šaltiniais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra naujokė, vykdydama importo veiklą, todėl turėdama visas galimybes naudotis aktualia informacija apie tarifines kvotas, jų aktualų kiekį, prisiima ir su vykdomu verslu susijusią riziką. Todėl nustačiusi, kad tarifinės kvotos likutis yra nepakankamas arba kvota yra kritinė, ji galėjo nuspręsti nedeklaruoti EID nurodytų prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai dėl galinčių atsirasti papildomų mokesčių Europos Komisijai paskirsčius nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 098863. Dėl šių priežasčių pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nežinojo apie nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098863 išnaudojimą, nelaikytina ypatinga aplinkybe Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
Be to, kaip yra neginčytinai nustatyta byloje, pareiškėjos EID deklaruotos prekės prašymo pateikimo dieną (2021 m. vasario 5 d.) buvo išleistos į laisvą apyvartą. Todėl pagal Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes.
Pareiškėjos skundo teiginys, kad prašymo pateikimo metu, t. y. 2021 m. vasario 5 d., už deklaruojamas prekes nebuvo sumokėti importo mokesčiai, kadangi EID pateikimo metu nebuvo nustatyta kvotų ribojimų, o mokestinė prievolė atsirado tik po Vilniaus teritorinės muitinės atliktų mokestinių patikrinimų, todėl tai laikytina aplinkybe, kad prekės dar nebuvo išleistos kaip numatyta Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnyje, yra nepagrįstas.
Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms sąlygos ir jeigu prekėms jau pritaikyti visi įmanomi apribojimai ir netaikomi jokie draudimai, muitinė išleidžia prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys.
Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad mokestinius patikrinimus dėl ginčo EID Vilniaus teritorinė muitinė atliko, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad, siekdama muitinio tikrinimo tikslų, muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai.
Sąjungos muitinės kodekso 59 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl visų prekių, kurioms ketinama įforminti muitinės procedūrą, reikia pateikti deklaraciją. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja pateikė muitinei ginčo EID išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu pareiškėjos EID nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad jos atžvilgiu turi būti taikomos Reglamento 2015/2446 148 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje nurodyta, kad importo muitinės deklaracijos gali būti pripažintos negaliojančiomis išleidus prekes: 1) jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, įforminti, o turėjo būti deklaruotos kitai muitinės procedūrai įforminti; 2) jeigu nustatoma, kad įforminant muitinės procedūrą, pagal kurią atsiranda importo skola muitinei, per klaidą buvo deklaruotos ne tos prekės; 3) jeigu prekės, parduotos pagal nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (1)2 straipsnio 7 dalyje, buvo išleistos į laisvą apyvartą ir y ra grąžinamos; jeigu Sąjungos prekės per klaidą buvo deklaruotos ne Sąjungos prekėms taikomai muitinės procedūrai įforminti, o jų kaip Sąjungos prekių muitinis statusas vėliau buvo įrodytas pateikiant T2L, T2LF arba muitinį prekių manifestą; 4) jeigu prekės per klaidą buvo deklaruotos pateikiant daugiau kaip vieną muitinės deklaraciją; 5) jei pagal Sąjungos muitinės kodekso 211 straipsnio 2 dalį suteiktas atgaline data taikomas leidimas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju egzistuoja bent viena iš šių sąlygų.
Kaip minėta, pareiškėja pateikė muitinei ginčo EID išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Tai, kad, anot pareiškėjos, EID pateikimo metu ji neturėjo informacijos apie netarifinės kvotos kiekius, nereiškia, kad EID pateikta per klaidą. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą, taip pat visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja prašyme dėl EID pripažinimo negaliojančiomis nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti taikomos Sąjungos muitinės kodekso 174 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad, jeigu pareiškėja mano, jog dėl Muitinės duomenų keitimosi programos neveikimo ji patyrė žalos, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo, reikšdama savarankišką reikalavimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita ir Muitinės departamento sprendimas priimti, įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes. Pareiškėjos 2021 m. vasario 5 d. prašymas netenkintas pagrįstai. Ginčijami sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, viešojo administravimo objektyvumo ir teisės viršenybės principų.
Dėl išdėstytų priežasčių panaikinti ginčijamus Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir Muitinės departamento sprendimą nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus jos skundą, jį neįgijo teisės į šių išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), todėl jos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cie LT Forge“ skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.