Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.; 1.1.10.2.; 1.1.10.3.; 1.1.10.4. (S)

2007 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. F., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. nuteistas už tai, kad 1996-03-18, apie 11.00 val., veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą turtą: jis ir bendrininkai V. R., A. S. ir V. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ant veidų užsidėję kaukes, įsibrovė į N. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. R. vieną kartą smogė N. S. kumščiu į veidą, V. K. diržais surišo nukentėjusiosios rankas ir kojas, parvertė ją ant grindų, taip atėmė galimybę priešintis. Tuo metu vienas iš asmenų sudavė N. S. tris smūgius kumščiu į veidą, ne daugiau kaip šešis kartus spyrė į dešinę ranką, koją, šoną, grasino panašiu į pistoletą daiktu, taip nežymiai sutrikdė N. S. sveikatą. S. F. su bendrininkais pagrobė N. S. priklausantį 300 litų vertės žiedą, 90 litų vertės žiedą, 120 litų vertės žiedą, 153 litų vertės auskarus, 220 litų vertės grandinėlę, 150 litų vertės grandinėlę, 89 litų vertės pakabuką, 50 litų vertės pakabuką. Iš viso pagrobė N. S. priklausančio turto už 1172 litus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo S. F. kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis iš anksto apgalvotas nusikaltimas. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. S. F. buvo aktyvus šio nusikalstimo vykdytojas. Tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš asmenį, kurį nuteistasis gerai pažinojo, rodo didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nors nuteistasis teigia, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, tačiau bylos duomenimis nustatyta priešingai. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 2 d., turi turėti realų pagrindą, asmuo turi savanoriškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis pripažino savo kaltę (1 t., b.l. 116-117), tačiau vėliau savo kaltę paneigė (2 t., b.l. 136-137, 138). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis visiškai atsisakė duoti parodymus, tik vėliau, verčiamas objektyvių aplinkybių, savo kaltę pripažino. Nuoširdaus gailėjimosi požymių byloje nėra ( 3 t., b.l. 39-51). Todėl teismas pagrįstai nuteistojo S. F. prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Byloje esanti nuteistojo ligos istorijos epikrizė (t. 3, b. l. 98) patvirtina nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų sunkių ligų buvimą, tačiau priešingai negu teigia nuteistasis, epikrizėje nurodyta, kad ligonio būklė patenkinama, ligos eiga - be komplikacijų, jis yra darbingas, jam paskirtas tik ambulatorinis stebėjimas. Tačiau jeigu vėliau atsirastų pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), šis klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimą bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 str., BPK 359 str. 1 d., 2 d., 362 str. 1 d. nustatyta tvarka. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, į nuteistojo sveikatos būklę atsižvelgė. Paskirtoji bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 2 d. numatytas sankcijos vidurkis.

Nuteistojo S. F. prašymas taikyti 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. nepagrįstas. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad paskirta bausmė sumažinama vienu penktadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už nusikaltimus, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Vienas iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų nusikaltimų yra plėšimas, padarytas pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą (1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalis). S. F. nuteistas už tai, kad apiplėšė žmogų, įsibrovęs į gyvenamąją patalpą. Tokią veiką atitinka 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., o 2000 metų Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 straipsnio 5 punkte numatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už plėšimą ( 1961 m. BK 272 str. 3 d.). Kadangi plėšimas buvo padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, todėl teismas 2000 m. balandžio 11 d. amnestijos aktu numatytų lengvatų taikyti negalėjo. Jeigu amnestijos lengvatų negalima taikyti už nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 272 str. 3 d., tai ir perkvalifikavus šią veiką pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., amnestija netaikoma.

Klausimas dėl asmens lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme (BK 77 str.) gali būti sprendžiamas tik pagal bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimą bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 179 str., BPK 360 str., 362 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, apeliacinio skundo argumentus, tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. F. apeliacinį skundą atmesti.