Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 ryto būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteista iš G. B. 157 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. P.; 83,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą; 613,81 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui dėl laikino nedarbingumo pinigų išmokėjimo nukentėjusiajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

G. B. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y.:

2017 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priėjęs prie sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. P., atidarė vairuotojo dureles ir sudavė kumščiu vieną smūgį vairuotojui S. P. į kairįjį šoną, nukentėjusiajam užsidengus veidą rankomis, sudavė kumščiu vieną smūgį jam į kairės rankos alkūnę, suduotas smūgis persidavė į nukentėjusiojo plaštaką, kuri atsitrenkė į jo apatinį žandikaulį, taip padarydamas S. P. viršutinio kairiojo 21 danties vainiko dalinį nuskėlimą, kairės krūtinės sumušimą ir poodinę kraujosruvą, kaklo raiščių, sausgyslių, raumenų patempimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: G. B. išteisinti paliekant civilinius ieškinius nenagrinėtus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu BK 284 straipsnio taikymu ir nenustatė visuomenės rimties sutrikdymo būtinojo nusikalstamos veikos požymio. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka ir laiko juos pagrįstais. Pagal BK 284 straipsnį (2017 m. birželio 1 d. redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai konfliktas tarp nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo S. P. kilo viešoje vietoje – važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvykio metu buvo didelis eismas. Tačiau veikimas viešoje vietoje pats savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo ir nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo G. B. veiksmai įvertinti kaip įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Nagrinėjamoje byloje įžūlus elgesys, kuriuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, G. B. veiksmuose nustatytas kaip pavartotas fizinis smurtas prieš žmogų – nukentėjusįjį S. P. Fizinis smurtas pasireiškė vieno smūgio sudavimu kumščiu vairuotojui S. P. į kairįjį šoną ir, nukentėjusiajam užsidengus veidą rankomis, vieno smūgio sudavimu kumščiu jam į kairės rankos alkūnę, taip galiausiai S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatyti šios veikos padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įrodinėjimo procese šis požymis turi būti įrodytas. Teismo nuosprendyje turi būti aiškiai įvardyta, kuo pasireiškė įžūlaus elgesio padariniai viešosios tvarkos aspektu, o ne apsiribota abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos pažeidimą. Šių padarinių nustatymas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė asmeninio konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį pavartoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018). Sveikata greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą (ar fizinio skausmo sukėlimą) apima BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nagrinėjamu atveju G. B. yra nuteistas už tai, kad dėl prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje pavartoto fizinio smurto – vieno smūgio sudavimo kumščiu nukentėjusiajam S. P. į kairįjį šoną bei vieno smūgio sudavimo kumščiu jam į kairės rankos alkūnę – buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmiausiai nepakanka įrodymų konstatuoti, jog nuteistasis G. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. P., taip pat bylos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog nuteistojo G. B. veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo S. P. įvyko konfliktas. Konfliktas tarp šių asmenų įvyko dėl to, kad nuteistasis G. B. manė, jog nukentėjusysis atliko neteisėtus transporto priemonės manevravimo veiksmus, dėl kurių buvo išgąsdinti nuteistojo G. B. vaikai, galėjo būti apgadintas jo automobilis. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas G. B. ir liudytoja D. B., taip pat nukentėjusysis S. P. bei su juo greta vykusi liudytoja A. B. G. B. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo S. P. automobilis bandė taranuoti jo automobilį, užsukdamas į jo automobilį. Nuteistasis norėdamas išvengti susidūrimo, užvažiavo ant salelės. Išsigandusi jo žmona, pasakė, kad į juos atsitrenkė, vaikai pradėjo verkti. Jis norėjo įsitikinti ar neapgadinti automobiliai, todėl nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio (t. 2, b. l. 17). Tai, kad nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės manevravimo veiksmai sukėlė nuteistojo G. B. manymą apie atsitrenkimą į jo automobilį ir nurodytą išgąstį, nuo kurio jo vaikai pradėjo verkti, patvirtinto liudytoja D. B., kuri su vaikais buvo tame pačiame automobilyje kartu su vyru G. B. įvykio metu (t. 2, b. l. 19, 65). Nukentėjusysis S. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis G. B. priėjęs prie jo automobilio šaukė, kad jis išgąsdino jo vaikus, o, išlaipinęs vaikus iš automobilio, jiems aiškino, kad tai tas dėdė, kuris juos išgąsdino (t. 2, b. l. 18). Tai taip pat patvirtino ir liudytoja A. B., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis G. B. priėjo prie nukentėjusiojo S. P. automobilio ir atidaręs dureles šaukė, kad nukentėjusysis išgąsdino jo vaikus ir kad „jie nulakstė nuo sėdynių“ (t. 2, b. l. 20). Aplinkybę, kad įvykio metu G. B. vaikai buvo išgąsdinti, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad vaikai verkė (t. 1, b. l. 42–43, 153–154). Taigi nuteistasis G. B. buvo įsitikinęs, kad dėl nukentėjusiojo S. P. veiksmų buvo apgadintas jo automobilis ir išgąsdinti jo vaikai. Tai reiškia, kad pats konfliktas tarp nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo S. P. kilo ne dėl menkavertės dingsties, bet dėl to, kad nukentėjusysis S. P. atliko tam tikrus veiksmus eismo metu, kurie išgąsdino nuteistojo G. B. vaikus ir jo sutuoktinę D. B., davė pagrindą manyti, kad buvo apgadintas automobilis.G. B. yra nuteistas už tai, kad jis pavartojo fizinį smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį S. P., tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Tačiau byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nuteistasis G. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. P. ir tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis G. B. parodė, jog smūgių nukentėjusiajam nesudavė (t. 2, b. l. 17). Šias aplinkybes taip pat patvirtino G. B. sutuoktinė liudytoja D. B. tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, 19, 65). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. P. parodė, jog pajuto du smūgius, kuriuos sudavė nuteistasis. Tą patį jis tvirtino ir apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 18, 73). Taigi turimi vienas kitam prieštaringi parodymai, o pirmosios instancijos teismas nustatė, jog fizinis smurtas buvo pavartotas būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusysis S. P., kai byloje nėra duomenų, kurie leistų patvirtinti nukentėjusiojo S. P. nurodytas aplinkybes.Byloje esančioje specialisto išvadoje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam S. P. padarytų sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, jog nurodyto įvykio metu jis patyrė ne mažiau kaip du trauminius poveikius ir jo sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 67–68). Šias specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialisto išvadą teikęs ekspertas R. P. P. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad ant nukentėjusiojo S. P. kairiojo šono yra mėlynės (t. 1, b. l. 41). Taigi iš pateiktos specialisto išvados galima daryti tik vieną išvadą – nukentėjusysis S. P. buvo sužalotas, o fotonuotrauka parodo, kad kairiajame šone yra mėlynės, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų neginčytinai patvirtinti, jog būtent nuteistasis G. B. sužalojo nukentėjusįjį S. P. Nukentėjusysis S. P. teigia, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, tačiau šalia jo sėdėjusi keleivė A. B. to visiškai nematė. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta A. B. parodė, jog ji matė, kaip nukentėjusysis dengėsi veidą, tačiau pačių smūgių ji nematė, ji negirdėjo nei smūgių sudavimo, nei skausmo, apie sužalojimus po įvykio su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, o apie smūgius ji sužinojo tik iš nukentėjusiojo žodžių (t. 2, b. l. 20). Nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai patvirtinti teisiamojo posėdžio metu) parodė, jog nuteistojo G. B. suduotas smūgis buvo toks stiprus, kad kai smūgis teko jam į alkūnę, jam kažkokiu būdu galva pasisuko į šoną (t. 1, b. l. 45, t. 2, b. l. 18). Taigi tokio stipraus smūgio, nuo kurio, kaip nurodo nukentėjusysis S. P., jam net pasisuko galva, šalia jo sėdėjusi keleivė liudytoja A. B. negalėjo nematyti ir negirdėti, tačiau ji nieko negirdėjo ir nematė. Po įvykio policija nebuvo iškviesta, S. P. nurodyti sužalojimai nebuvo užfiksuoti, liudytojai, kurie galėjo matyti ir duoti parodymus apie nukentėjusiojo S. P. sužalojimo aplinkybes, nebuvo nustatyti bei apklausti, o šalia nukentėjusiojo sėdėjusi liudytoja A. B. apskritai nematė ir negirdėjo, kad nukentėjusiajam būtų buvę suduoti smūgiai. Konfliktas tarp nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo S. P. įvyko 2017 m. birželio 11 d., į ikiteisminio tyrimo įstaigą nukentėjusysis kreipėsi 2017 m. birželio 12 d. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą BPK 143 straipsnyje ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių. Dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas. Byloje asmens apžiūros protokolo, kuriame būtų užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nėra. Iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad nukentėjusysis S. P. buvo apžiūrėtas gydytojo 2017 m. birželio 13 d. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo S. P. nurodyti sužalojimai galėjo būti patirti tiek iki to momento, kai įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, tiek ir po šio konflikto. Nukentėjusiajam S. P. padaryti sužalojimai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad jam padaryti sužalojimai yra padarinys būtent nuteistojo G. B. veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis S. P. taip pat nėra nuoseklus duodamas parodymus. Byloje esančioje specialisto išvadoje yra nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas viršutinio kairiojo 21 danties vainiko dalinis nuskėlimas (t. 1, b. l. 67). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. P. parodė, jog nuskilusio viršutinio priekinio danties gabalėlį pajuto po konflikto su nuteistuoju įsėdęs į automobilį (t. 1, b. l. 45). Tačiau apie tai nukentėjusysis ne tik neužsiminė liudytojai A. B., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusysis nesiskundė, kad skauda dantis (t. 2, b. l. 20), bet ir pats neapžiūrėjo nuskilusio danties. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. P. parodė, jog tik iš ryto pamatė juodą dėmę ant danties (t. 2, b. l. 18), t. y. danties, kuris turėtų būti aiškiai matomas. Kaip matyti iš liudytojos parodymų turinio, liudytoja ne tik nepastebėjo, jog nukentėjusiajam būtų nuskeltas priekinis viršutinis dantis, bet ir nukentėjusysis po įvykio danties neapžiūrėjo ir apie nuskeltą dantį nieko nesakė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis jau teigia, kad nuskilo priekinio danties laminatė, jos viršutinė dalelė atšoko (t. 2, b. l. 73). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. P. 2017 m. birželio 12 d. apklausos metu parodė, kad nuo G. B. veiksmų jam nuskilo dantis, 2017 m. liepos 17 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jam buvo nuskelta pora dantų (t. 1, b. l. 35–36), 2017 m. spalio 25 d. apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jam nuo smūgio nuskilo priekinis viršutinis dantis, kurio gabalėlį pajuto įsėdęs į automobilį (t. 1, b. l. 45–46), o pirmosios instancijos teisme parodė, kad tik iš ryto tai pastebėjo. Tad nukentėjusysis S. P. painiojasi dėl svarbių detalių keldamas teismui pagrįstų abejonių dėl jo duotų parodymų patikimumo.Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad niekas, be paties nukentėjusiojo S. P., negali patvirtinti aplinkybės, kad nukentėjusįjį S. P. sužalojo būtent G. B. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog prieš nukentėjusįjį S. P. būtent G. B. pavartojo fizinį smurtą skundžiamame nuosprendyje nurodytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. B. tyčia nebuvo siekta sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį, o buvo siekta išspręsti asmeninį konfliktą su nukentėjusiuoju S. P. Nors nuteistojo G. B. pasirinktas susidariusios situacijos sprendimo būdas reaguojant į nukentėjusiojo S. P. veiksmus pastarajam galimai apgadinus jo automobilį ir išgąsdinus nuteistojo vaikus gali būti vertinamas kaip netinkamas etikos standartų požiūriu, tačiau nuteistojo G. B. veiksmai netapo pavojingi aplinkai ir aplinkiniams. Įvykio metu buvęs didelis eismas važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo sutrikdytas, pats įvykis truko labai trumpai ir neperžengė privataus konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo ribų, įvykio metu policija nebuvo iškviesta. Teisiamojo posėdžio metu šalia nukentėjusiojo sėdėjusi liudytoja A. B. parodė, jog viskas įvyko akimirksniu (t. 2, b. l. 20). Tai reiškia, kad per akimirksnį trukusį konfliktą šalia nukentėjusiojo sėdėjusios keleivės liudytojos A. B. rimtis negalėjo būti sutrikdyta ir ji neturėjo jokio pagrindo pasijusti šiurkščiai pažeminta ir įžeista. Konflikto metu šalia nukentėjusiojo sėdėjusiai keleivei nuteistojo G. B. veiksmai nekėlė jokio realaus pavojaus, ji fizinio smurto pavartojimo aplinkybės iš viso nepatvirtino buvus, nes to nematė ir negirdėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo veiksmus, be nuteistojo, jo sutuoktinės, vaikų ir nukentėjusiojo bei šalia jo sėdinčios keleivės, būtų matę daugiau pašalinių žmonių, kad dėl nuteistojo G. B. veiksmų būtų kilusi sumaištis, kad nuteistojo veiksmais būtų sukelta nepatogumų kitiems žmonėms, jie būtų išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų darbas, poilsis, kad dviejų automobilių stovėjimo vietoje būtų sutrikdytas eismas ir pan., kad nuteistasis G. B. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbą žmogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius bei jų siekė. Nagrinėjamos bylos situacijoje nuteistasis G. B., kurio vertinimu, nukentėjusysis S. P. atliko automobilio manevravimo veiksmus, dėl kurių, jo manymu, galėjo būti apgadintas jo automobilis, buvo išgąsdinti nuteistojo vaikai, negalėjo suvokti savo veiksmų pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo, ką jis turėtų daryti viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos prasme. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik prielaidomis, kylant pagrįstų abejonių dėl tam tikro fakto buvimo ar jo nebuvimo. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas realus visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo požymis. Kartu pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodinėjimo procesas nepagrįstai apsiribojo fizinio smurto pavartojimo aplinkybės nustatymu ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apsiribota tik sveikatos sutrikdymo padarymo motyvais, kurie nėra pakankami norint nustatyti visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo aplinkybę. Minėta, kad sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje dar nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo ir teismas, nepagrįstai nustatydamas, jog nuteistasis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nesiėmė priemonių tam, kad visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo aplinkybė byloje būtų nustatyta. Įvertinusi tai, kai išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. B. pagal pareikštą kaltinimą, jog jis 2017 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priėjęs prie sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. P., atidarė vairuotojo dureles ir sudavė kumščiu vieną smūgį vairuotojui S. P. į kairįjį šoną, nukentėjusiajam užsidengus veidą rankomis, sudavė kumščiu vieną smūgį jam į kairės rankos alkūnę, suduotas smūgis persidavė į nukentėjusiojo plaštaką, kuri atsitrenkė į jo apatinį žandikaulį, taip padarydamas S. P. viršutinio kairiojo 21 danties vainiko dalinį nuskėlimą, kairės krūtinės sumušimą ir poodinę kraujosruvą, kaklo raiščių, sausgyslių, raumenų patempimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: G. B. išteisinamas pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu asmuo išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuos apeliaciniame skunde pagrįstai prašoma palikti nenagrinėtus, kadangi dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį G. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinius ieškinius – S. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl turtinės žalos atlyginimo – palikti nenagrinėtus.