- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1578-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00907-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., S. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Andželai Višumirskaja, nedalyvaujant pareiškėjai K. P., dalyvaujant jos atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. V., S. P., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui , nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. dėl juridinio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu pareiškimu (b.l. 28-30) nurodė, kad 2012-12-20 d. mirė pareiškėjos K. P. sutuoktinis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, tame tarpe ir mirusiojo sutuoktinio V. P. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį. Pareiškėja K. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. P.. Santuokos metu jie įsigijo bendros jungtinės nuosavybės teisę sekantį nekilnojamąjį turtą: pagal 1975-07-30 statinio priėmimo naudotis aktą įregistravo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, adresu, (duomenys neskelbtini), kur buvo gyvenamoji vieta. Ten iki šiol gyvena pareiškėja; pagal 2002-12-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko iš Lietuvos Respublikos valstybės 1425 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pagal 2006-11-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko iš Lietuvos Respublikos valstybės:6700 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5000 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2300 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),; 4400 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jokio kito privalomai registruojamo turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių) V. P. neturėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės taikymo praktiką išaiškino, kad palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalis yra lygios (LR CK 3.116 str. 1 d.). Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CPK penktosios knygos nustatytas taisykles. Juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja K. P. galėtų priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą - žemės sklypų dalis. Pareiškėja yra V. P. turto paveldėtoja pagal įstatymą ir pradėjus faktiškai valdyti priėmė mirusiojo V. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui. Remdamiesi aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 442 str., 443 str., 444-448 str. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama 2012-12-20 d. mirusio sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) turtą, priėmėjo palikimą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą /b.l. 43-46/ nurodė, kad teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Prašo civilinę bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 51-56), nurodo, kad Pareiškėja K. P. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. faktiškai valdydama mirusio sutuoktinio V. P. turtą priėmė jo palikimą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 445 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis palikimą priimti turi per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas reikšmingas bylai aplinkybes nustato remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, jeigu į bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistavo negu, kad neegzistavo. Jei remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad K. P. faktiškai valdydama mirusio sutuoktinio V. P. turtą priėmė jo palikimą, neprieštarauja kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Pažymi, kad pareiškime klaidingai nurodytas 4400 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris, kuris yra (duomenys neskelbtini) (pareiškime nurodyta (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suint. asmens NŽT prie ŽŪM atstovui nedalyvaujant
Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimu į pareiškimą(b.l. 49) nurodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka ir patvirtina, kad jos motina pareiškėja K. P. po suint.asmens M. V. tėvo V. P. mirties pradėjo valdyti ir naudoti visą jų bendrą turtą, tame tarpe ir V. P. turto dalį. Jinai, suint.asmuo M. V., dėl jos tėvo V. P. palikimo jokių reikalavimų neturi, prašo tenkinti jos motinos pareiškėjos K. P. pareiškimą. Pareiškėja per atstovą teime pareiškimo patikslintą reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu V. P. namų valdoje adresu , (duomenys neskelbtini), gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pastarojo mirties ir ten pat gyvena po palikėjo mirties, kad nurodyta namų valda pagal bylą yra santuokinis turtas su palikėja.
Suinteresuotiems asmenims VMI prie LR FM, NŽT prie ŽŪM apie teismo posėdį žinoma. Byla nagrinėjama nurodytų suinteresuotų asmenų atstovams, nedalyvaujant /CPK 246 str./.
Suinteresuoti asmenys M. V., S. P. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka ir patvirtina, kad jos motina pareiškėja K. P. po suint.asmens M. V., S. P. tėvo V. P. mirties pradėjo valdyti ir naudoti visą jų bendrą turtą, tame tarpe ir V. P. turto dalį. Jie, suint.asmys M. V., S. P. dėl jų tėvo V. P. palikimo jokių reikalavimų neturi, prašo tenkinti jos motinos pareiškėjos K. P. pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad faktas nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos per jos atstovą, fizinių suinteresuotų asmenų parodymais, bylos medžiaga (b.l. 6-24, 28-41, 43-46, 49, 51-56, 67-69).
Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos sutuoktinis V. P., su kuriuo pareiškėjos santuoka registruota (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) /b.l. 6-8/ iki savo mirties gyveno namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), /b.l. 32-33/ kartu su pareiškėja, pareiškėjos ir palikėjo V. P. santuokos metu įgytoje namų valdoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kad mirties dienai pareiškėjos sutuoktinis palikėjas V. P. tokiu būdu turėjo bendrasantuokinį turtą su pareiškėja, kad pareiškėja faktiškai priėmė po sutuoktinio palikėjo V. P. mirties pastarojo palikimą ir pradėjo jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, tai yra mokesčių mokėjimas už namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), faktinis gyvenimas šioje namų valdoje po palikėjo mirties /b. l. 34-41/.
Teismas konstatuoja, kad aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, šiuo turtu naudojasi kaip savo. Tokiu būdu, pareiškėja palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.
nusprendė:
1.Pareiškimą tenkinti.
2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjos sutuoktinio V. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirties, pastarojo palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
3.Sprendimo nuorašą pasiųsti VMI prie LR FM, NŽT prie ŽŪM žiniai.
4.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.