- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1115-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01196-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkes teismo 2022m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. prašymą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai dėl procesų atnaujinimo civilinėse bylose.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. P. pateikė prašymą dėl procesų atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-741/1998, Nr. 2-2679/1998, Nr. 2-2680/1998. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 26 d. sprendimą ir du tos pačios datos – 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimus, ieškovės Alytaus miškų urėdijos ieškinius atmesti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prašomais panaikinti teismo sprendimais buvo pilnai patenkinti ieškovės Alytaus miškų urėdijos ieškiniai: sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-741-1998 priteista iš atsakovo R. P. 19 188,33 Lt (5 557,32 Eur) žalos (nuostolių) atlyginimas, 959,42 Lt teismo išlaidų valstybei, civilinėje byloje Nr. 2-2679/1998 – 32 352,85 Lt (9 370,03 Eur) žalos (nuostolių) atlyginimas ir 1 617 Lt teismo išlaidų valstybei, civilinėje byloje Nr. 2-2680/1998 – 2 434,30 Lt (705,02 Eur) žalos (nuostolių) atlyginimas ir 121,00 Lt teismo išlaidų valstybei. Nurodomos nuostolių (žalos) sumos priteistos todėl, kad pareiškėjas neturėdamas leidimo kirsti, savavališkai iškirto pušis savo nuosavybės teise priklausančiame miške. Sprendimai priimti remiantis Lietuvos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. priimtu nutarimu Nr. 329 „Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 26-706) 1, 1.1. ir 3.4 punktais ir Vyriausybės 1993 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 741 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d, nutarimo Nr. 329 dalinio pakeitimo" (Žin., 1993, Nr. 52(37)-1014) 3.4 punkto pakeitimu. Pagal teisinį reglamentavimą buvo nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys yra materialiai atsakingi, jeigu jie Lietuvos Respublikos miškų fondo žemėse neteisėtai nukerta arba sužaloja medžius ir krūmus, pasisavina nukirstus medžius, sausuolius, išvartas bei išlaužas. Už padarytą miškams žalą išieškotos, taip pat gautos realizavus neteisėtai įgytą produkciją lėšos sumokamos į miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miško auginimo fondą, kai žala padaryta miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškams ir ieškinius pareiškia miškų apsaugos pareigūnai, taip pat kai žala padaryta kitų juridinių ar fizinių asmenų miškams šių asmenų neteisėtais veiksmais ir ieškinius pareiškia miškų apsaugos pareigūnai. Pareiškėjas sprendimų neskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 1998 m. birželio 1 d. nutarimu, byloje Nr. 11/97, pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 „Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo 3.4. punkto 3 pastraipos nuostata, kad už padarytą miškams žalą išieškotos lėšos sumokamos į miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miško auginimo fondą [...] kai žala padaryta kitų juridinių ar fizinių asmenų miškams šių asmenų neteisėtais veiksmais [...]“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims. Šio Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimo pagrindu, Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1121, (Žin., 1998, Nr. 83-2328), 1993 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 741 "Dėl Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d nutarimo Nr. 329 dalinio pakeitimo" nustatytą civilinės atsakomybės ir žalos sumų priteisimo reglamentavimą panaikino. Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1121 įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 24 d. Aplinkybės ir pagrindas, paskatinęs pareiškėją kreiptis į teismą dėl bylos proceso atnaujinimo yra tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimai – 1998 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7411998, 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2679/1998 ir 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2680/1998, viso dėl 15 632,37 (53 975,46 Lt) eurų žalos (nuostolių) iš R. P. priteisimo ieškovei Alytaus miškų urėdijai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir priimti pažeidžiant pareiškėjo konstitucines teises ir teisėtus interesus. Sprendimuose, pareiškėjo nuomone, yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų urėdijai, dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-741/1998, Nr. 2-2679/1998, Nr. 2-2680/1998.
4. Teismas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-741/1998 buvo priimtas 1998 m. birželio 26 d., civilinėje byloje Nr. 2-2680/1998 ir Nr. 2-2679/1998 teismo sprendimas priimtas 1998 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą minėtose bylose teisme gautas 2022 m. birželio 7 d. Tai yra prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teikia praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo sprendimų įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus reglamentuojančia pirmiau minėta įstatymo nuostata, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu padavė praleidęs numatytą terminą. Tokio prašymo padavimui taikomas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas yra naikinamasis (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai yra naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus asmeniui išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, o šiuo konkrečiu atveju – paduoti prašymą teismui atnaujinti byloje procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad civilinėse bylose Nr. 2-741/1998, Nr. 2-2679/1998, Nr. 2-2680/1998 sprendimai buvo priimti nepaisant Konstitucinio Teismo sprendimo ir pažeidžiant Konstitucijos įstatymo 72 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų urėdijai, dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose 2-741/1998, Nr. 2-2679/1998, Nr. 2-2680/1998 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pirmiausiai turi būti nustatyta tokio prašymo pateikimo galimybė, kurią įstatymas sieja su prašymo pateikimo terminu (CPK 368 straipsnis), nustatydamas, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Šis terminas yra naikinamasis, t. y. jam pasibaigus, asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos, taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose, aktualūs klausimai Nr.1-2007, Teismų praktika Nr.26).
9. Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-741/1998 buvo priimtas 1998 m. birželio 26 d., civilinėje byloje Nr. 2-2680/1998 ir Nr. 2-2679/1998 teismo sprendimas priimtas 1998 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą minėtose bylose teisme gautas 2022 m. birželio 7 d. Tai yra prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teikia praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo sprendimų įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.
10. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 26 d. sprendimą ir 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tuomet, kai teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė teisės normą ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tačiau šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas tik dėl to, jog proceso dalyvis, šiuo atveju pareiškėjas, nesinaudojo jam įstatymo nustatytomis teisėmis, nesigynė nuo jam pareikštų reikalavimų, pareiškėjas sprendimų neskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimti nepalankūs sprendimai.
11. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.