Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kuriame R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2007 m. kovo 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą; 2) 2007 m. birželio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus; 3) 2008 m. spalio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį – 5 MGL bauda; 4) 2009 m. sausio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį. Galutinė bausmė – 4 MGL bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas ir laikyta, kad bausmę atlikęs; 5) 2010 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 6) 2013 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlikęs), kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2017 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. E., tai yra tyčia, delnu sudavė jai vieną kartą į viršugalvį, po to, delnu sudavė vieną kartą į lūpas, jėga pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė pakaušiu į langą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. E. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. sausio 18 d. vakare apie 18.00 vai. išgėrė alaus. Apie 19.00 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, ir susipyko su S. dėl buitinių reikalų. Kadangi nesusivaldė, nestipriai sudavė S. delnu į viršugalvį, po to, į veidą, pastūmė ją. Galėjo būti, kad ji atsitrenkė į stiklą, šito jis nematė. Supranta, kad savo tokiu elgesiu galėjo jai sukelti fizinį skausmą (b. 1. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios S. E. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vieno kambario bute, miegamojo patalpoje tarp jos ir jos sugyventinio R. G. kilo buitinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą delnu sudavė jai per viršugalvį, įvairiai įžeidinėjo, paėmė iš jos telefoną bei mobilaus interneto modemą, galimai dėl to, kad ji neiškviestų pagalbos. Tada jis ją išvarė į laiptinę, po to, įstūmė atgal į butą. Tuomet virtuvės patalpoje jai pagrasino. Visą šitą konfliktą matė jų sūnus D. G., kurį R. išvarė iš virtuvės, o prieš ją pradėjo skėsčiotis rankomis ir vieną kartą delnu trenkė jai per lūpas, tuo pačiu metu pastūmė ir ji pakaušiu trenkėsi į virtuvės lango stiklą. Taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 14).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame S. E. pareiškė, jog 2017 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, miegamojo patalpoje, konflikto metu jos sugyventinis R. G. jai sudavė per viršugalvį, virtuvės patalpose trenkė delnu per lūpas ir trenkė pakaušį į lango stiklą, fotolentelėmis (b. l. 5-6, 7-10).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš S. E., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktas (b. 1. 11-12).

Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad prieš S. E. smurtavo jos sugyventinis (b. l. 18).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. G. 2017 m. sausio 18 d. 20:31:39 val. nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 38).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. G. 2017 m. sausio 18 d. apie 19 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. E., tyčia, delnu sudavė jai vieną kartą į viršugalvį, po to, delnu sudavė vieną kartą į lūpas, jėga pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė pakaušiu į langą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. E. sukėlė fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė sugriebimu jai už kaklo, jo spaudimu, smūgiu į pilvą, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį R. G. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 52-53).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas taip pat ir laisvės atėmimo bausme, administracine tvarka baustas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis buvo teistas ir laisvės atėmimo bausme, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam 60 dienų arešto, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas nusprendžia paskirti kaltinamajam mažesnę arešto bausmę nei siūlė prokurorė, kuri bus pakankama bausmės tikslams pasiekti nagrinėjamu atveju.

R. G. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. sausio 18 d. 20.15 val., paleistas – 2017 m. sausio 19 d. 16.05 val. (b. l. 39, 41). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę.

Kadangi nukentėjusioji patyrė smurtą nuo savo sugyventinio, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 49-51), pakeistina į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. G. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 19 d. (iš viso 1 diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant R. G. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. E., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nesiartinti prie S. E. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyveno R. G., lieka gyventi nukentėjusioji S. E. Į. R. G., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.