Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-863-865/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e1-863-865/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37395-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-863-865/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37395-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22 val., bute (duomenys neskelbtini) konflikto su savo sutuoktine A. M. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį skruostą bei vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje ir kairėje šlaunyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. M. neprisipažino ir parodė, kad jis apie 20 m. gyvena kartu su savo sutuoktine A. M. jų šeimai priklausančiame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su jais gyvena jų mažametis sūnus J. M.. 2019 m. rugpjūčio 30 d. vakare jis kartu su sūnumi buvo namuose, buvo kažkiek išgėręs alaus, sūnus buvo savo kambaryje. Apie 19.30 val. į namus po darbo grįžo sutuoktinė. Kadangi jo žmona nori su juo skirtis, jis jų kambaryje pradėjo su žmona ramiai bendrauti, sakyti, kad skyryboms nėra priežasčių. Tarp jo su sutuoktine kilo žodinis ginčas, kurio metu sutuoktinė pati užkliūvo už lovos krašto, nukrito ant grindų ir pradėjo šaukti, kad jis šiai suduotų. Tuo metu iš savo kambario išėjo jų sūnus, kuris buvo ramus, konflikto nematė. Norėdamas išvengti tolimesnio ginčo, jis nuėjo į kieme stovintį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur liko nakvoti. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.00 val. jis nuėjo į butą. Namuose buvo sutuoktinė, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Savo žmonai jis jokių smūgių nesudavė ir negrasino (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val. konflikto metu su tuo metu buvusia sutuoktine A. M. tyčia jai sudavė dešinės rankos kumščiu į kairįjį skruostą (kiek kartu sudavė, šiuo pasakyti negali, neprisimena), taip pat vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį. Tikrai nenorėjo prieš žmoną smurtauti, tiesiog tuo metu buvo apimtas didelio pykčio dėl skyrybų. Jis A. M. jau yra atsiprašęs, jie jau išsiskyrė. Labai gailisi, kad žmonai teko patirti jo fizinį smurtą. A. M. dėl šio įvykusio konflikto bei patirtų sužalojimų yra sakiusi, kad pretenzijų jam neturi, jie yra susitaikę (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) grįžusi iš darbo namo pastebėjo, kad jos vyras S. M. neblaivus. Bendraujant su vyru kilo konfliktas, kuris išsirutuliojo į barnį jai užsiminus dėl skyrybų. Vykstant konfliktui vyras pradėjo jai grasinti, kad „subadys, užpjaus“. Jai pasirodė, kad pokalbis yra beprasmiškas, todėl nusprendė išeiti į kitą kambarį. Tada vyras prie jos prišoko ir smogė dešine ranka į kairįjį skruostą du kartus, spyrė į jos kairę šlaunį, po kurio laiko vėl trenkė iš kumščio į kairės pusės skruostą. Viso fizinio kontakto metu ji jautė skausmą. Po įvykio iš kito kambario išėjo vaikas J. M., kuris išsigandęs ją apkabino, o tuo tarpu vyras pasiėmė savo rankinę, automobilio raktus ir išėjo iš buto. Pro buto langą ji pastebėjo, kaip vyro automobilis „Škoda“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš namo kiemo (b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. papildomai apklausta parodė, kad papildomai nori pasakyti, jog dėl 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val. įvykusio konflikto su šiuo metu jau buvusiu sutuoktiniu S. M., pastarasis jos yra atsiprašęs, ji šiam jokių pretenzijų neturi. Palaiko draugiškus ryšius, turi bendrą vaiką. Norėtų, kad tyrimą nutrauktų, kadangi ji S. M. pretenzijų neturi (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Viktor Kurajev parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdyboje, Mobilios kuopos 2-jame būryje vyriausiuoju patruliu. 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 6.00 val. į rinktinę „Vytis“, Visorių g. 27 A, atėjo A. M., kuri paaiškino, kad vakare, t.y. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) jai grįžus iš darbo namuose buvo neblaivus vyras S. M., su kuriuo įvyko konfliktas, išsirutuliojęs į barnį. Tarp sutuoktinių, kiek prisimena, jog minėjo pareiškėja, vyksta skyrybų procesas. Pranešėja sakė, kad vyras ją sumušė, tačiau į kokias kūno dalis smūgiavo, jis pasakyti negali, neprisimena. Jis su A. M. kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti įvykio vietos. Aplinka bute buvo tvarkinga, girtavimo požymių nebuvo. Pareiškėjos veide, šiuo metu tiksliai neprisimena iš kurios pusės, buvo paraudimas, galimai jau formavosi mėlynė. Taip pat prisimena, kad pranešėja sakė, jog vyras jai buvo trenkęs į kojos šlaunį, tačiau į kurią būtent, ji neprisimena. Atvykus įvykio vietoje pareiškėjos sutuoktinio namuose nebuvo. BIRT ataskaitų žiūryklė buvo sukurta OVS pareigūnų, nes jis skambino į Vilniaus aps. VPK ir budėtojui paaiškino situaciją (b. l. 9-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3067/2019(01) nustatyta, kad: 1. A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 3-5 paros iki apžiūros. 2. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra panašus, todėl tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito, kaip kad nurodyta užduoties atlikime. 3. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo susidaryti atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Poodinės kraujosruvos veide griuvimui nebūdingos. 5. A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos trim trauminiais poveikiais (b. l. 15).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas prie 2019 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, iš kurio matyti, kad koridoriuje priešais kambarį stovi nukentėjusioji, policijos pareigūnas bei mažametis vaikas. Policijos pareigūnas paprašo trumpai papasakoti, kas ir kaip atsitiko. Moteris (A. M.) teigia, jog "viskas prasidėjo apie 22 val. vakare, susibarė su vyru (S. M.), išėjo pokalbis taip, kad visą laiką nesutariam ir sakau, kiek mes galim kankinti vaiką ir visą laiką tas vaikas ausis užsikemša (pasakodama glosto vaiką) bijo mūsų barnių, tiesiog reikėjo skirti...sukti skirtingais keliais.". Nukentėjusioji pasakoja, kad vyras pradėjo piktintis, kad ji išėjusi gyvens su kitu vyru. Moteris, teigia, jog jos vyras grasindamas sakė, jog užkapos ir ją ir jį bei nepasigailės vaiko. Moteris pasakoja, jog tada atsistojo išeiti iš kambario. Kaire savo ranka moteris nurodo, kur stovėjo kambaryje ji, o kur vyras, rodo link kambaryje stovinčios sofos. Moteris ėjo iš kambario, tada vyras pradėjo smurtauti. Nukentėjusioji dešine ranka suspaudusi kumštį imituoja smūgius, rodo, kurioje vietoje tai įvyko (išeinant iš kambario, prie sienos, beveik koridoriuje). Pareigūnas teiraujasi, ką būtent vyras padarė. Moteris teigia, jog jai trenkta tris kartus į veidą, pasakodama prieina prie sienos ir į ją atsiremia dešiniu šonu, veidu atsisukusi į kambario pusę. Savo kaire ranka, suspaudusi kumštį, rodo, kad jai buvo trenkta du kartus į veido sritį, kairėje pusėje, žandikaulio vietoje. Paskui dešine koja imituodama spyrį, teigia, jog buvo spyris į koją. Paskui vėl į veidą, tai ji taip pat parodo savo kaire ranka į tą pačią vietą, t.y. kairė veido pusė, arčiau žandikaulio. Pareigūnas pasitikslina, ar iš viso buvo trys smūgiai ir ar trenkta iš kumščio. Iš pradžių moteris sako, jog tikriausiai trys smūgiai buvo, paskui moteris patikslina, kad tris kartus buvo tikrai trenkta, tai sakydama vėl suspaudusi kumštį prideda šį prie kairės pusės veido srities. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar buvo juntamas skausmas. Nukentėjusioji teigia, jog skausmą jautė ir kad dabar netgi jaučia, sunku eiti. Taip pat nurodo, kad skauda ir kairę veido pusę, tai sakydama ji savo kairės rankos delnu paliečia savo skruostą (b. l. 4, 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Aukščiau aptarti ir išvardinti įrodymai kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3067/2019(01) (b. l. 15), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 4, 61-63) bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis S. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su savo sutuoktine A. M. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį skruostą bei vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje ir kairėje šlaunyje.

Taigi, kaltinamasis S. M. savo sutuoktiniai A. M., su kuria konflikto metu gyveno ir kartu vedė bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina išvada, kad kaltinamojo S. M. veika baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė skiriamą bausmę mažinti (b. l. 58-59-60).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nenustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 52), neteistas (b. l. 53), administracine tvarka nebaustas (b. l. 53), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis ankščiau nėra teistas bei nėra baustas administracine tvarka, todėl skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bei prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tęsti darbą; 3) išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 15.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 13.10 val. Šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina (b. l. 21, 25, 43-44).

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tęsti darbą; 3) išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tęsti darbą; 3) išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 15.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 13.10 val. (2 paros) vieną laikino sulaikymo parą priliginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. M., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė