Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas Vokietijoje 2001 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį;

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir R. M. 2015 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 27 dienos 22.00 val. iki 28 dienos 01.42 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu tyčia sudavė daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. A., o V. G. dar ir vieną smūgį peiliu į pilvo sritį, padarydami nukentėjusiajam daugybinius kūno sumušimus-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžimą-sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvas akių vokuose su kairės akiduobės stogo lūžiu, durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą V. A.. Šiais savo veiksmais V. G. ir R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. 2015 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 27 dienos 22.00 val. iki 28 dienos 01.42 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė peiliu S. D. padarydamas jam durtinę-pjautinę krūtinės kairės priekinės pusės apatinės dalies žaizdą su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, širdiplėvės ir dešinio skilvelio pažeidimu-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą S. D.. Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji apklausiami teisme savo kaltę visiškai pripažino ir dėl nukentėjusiojo V. A. sužalojimo parodė, kad jie, būdami neblaivūs, konflikto metu sudavė V. A. daug smūgių rankomis ir kojomis, daugiau smūgių sudavė kaltimasis V. G., kuris taip pat dūrė V. A. peiliu į pilvą. Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką (V. A. epizodas) patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai: nukentėjusiojo V. A., liudytojų D. P. ir A. M. parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. S 133/2016(01) ir specialisto išvada Nr. G1022/2016(01), kurioje konstatuota, kad V. A. padaryti sužalojimai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismui nekelia abejonių byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamieji minėtą veiką padarė būdami neblaivūs. Tai, kad jie įvykio dieną vartotojo alkoholinius gėrimus, byloje įrodyta tiek pačių kaltinamųjų parodymais, tiek kitų minėtame bute buvusių asmenų parodymais.

Teismas nesutinka su kaltinamojo R. M. gynėjos pozicija, kad jos ginamojo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas). Nors kaltinamasis R. M. ir nedūrė peiliu nukentėjusiajam V. A. bei byloje nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų susitarę tokiu būdu (peiliu) sužaloti nukentėjusįjį, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Pagal specialisto išvadą Nr. G1022/2016(01) nukentėjusiajam V. A. nustatytas veido sužalojimas su kairės akiduobės stogo – kaukolės pamato bei nosies kaulų lūžimais, tiek visumoje su kitu nustatytu sužalojimu – pilvo sienos žaizda, tiek atskirai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori ir nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. M. veika padaryta netiesiogine tyčia. Byloje nėra ginčo, kad R. M. nenorėjo, kad kiltų tokios pasekmės nukentėjusiajam, jo vaidmuo nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindinis, pirmas smūgius sudavė kitas kaltinamasis V. G., be to, sudavė jų daugiau. Nepaisant to, teismo vertinimu, kaltinamasis R. M. suprato savo veiksmų, suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo abejingas pasekmėms. Priešingai nei R. M. atveju, kito kaltinamojo V. G. veika, teismo vertinimu, padaryta tiesiogine tyčia. Šią išvadą teismas grindžia byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl V. G. naudojamo smurto pobūdžio, pasireiškusio daugybės smūgių rankomis ir kojomis sudavimu į įvairias kūno vietas V. A., o taip pat smūgiu peiliu į pilvo sritį. Neabejotinai, V. G. ne tik suprato, kad tokia jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau norėjo tokių padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. G. veika padaryta tiesiogine tyčia. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad V. G. peiliu nukentėjusiajam S. D. dūrė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę. Neabejotinai, V. G. ne tik suprato, kad tokia jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau norėjo tokių padarinių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) sunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į V. G. charakterizuojančius duomenis – teistas (teistumas išnykęs), 1 kartą (2010 m.) baustas administracine tvarka, dirba (3 t., b. l. 86-87), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (3 t., b. l. 83), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 26-28).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. G. už padarytus nusikaltimus skirtinos bausmės BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, bausmių dydį nustatant artimus vidurkiui, t. y. už padarytą nusikaltimą V. A. atžvilgiu skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą nusikaltimą S. D. atžvilgiu – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šias bausmes iš dalies sudėjus, skirtina subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į R. M. charakterizuojančius duomenis – teistas (nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/ gydytas 2007 m. rugpjūčio 21 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 26-28)

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. M. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, bausmės dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nepaisant to, kad ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam V. G. skirtina galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o kaltinamajam R. M. – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino kaltu (pastebėtina, jog šiuo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis nereikalauja, kad kaltinamieji kaltę būtų pripažinę ir ikiteisminio tyrimo metu, o aplinkybė, kad kaltinamasis R. M. tik po pokalbio su gynėja nurodė pripažįstąs kaltę, paaiškinama tuo, jog jis norėjo pasakyti, kad nepripažįsta, jog buvo bendras tikslas su kitu kaltinamuoju sužaloti V. A. peiliu), davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tuo taip pat sutiko gynėjai ir nukentėjusieji. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju po kaltinamųjų apklausos teisme nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės nekėlė abejonių, o sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo taikytas vien dėl to, kad su jo taikymu nesutiko prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, taip pat į teisiamąjį posėdį buvo atvykę nukentėjusieji ir tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai, todėl jie ir buvo apklausti (bylos nagrinėjime nereikėjo daryti pertraukos), nors jokių naujų aplinkybių, palyginus su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė, t. y. dėl jų apklausos teisme prokuroro akcentuojamos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės netapo aiškesnės. Taigi, teismo vertinimu, vien prokuroro nesutikimas su sutrumpintu įrodymų tyrimu, neužkerta kelio nagrinėjamu atveju taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Kaltinamajam R. M. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme (BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys, 65 straipsnis) ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. G. teistas vieną kartą, duomenys apie teistumą perkelti į registro archyvą, išnykus teistumui, nenurodant už kokios nusikalstamos veikos padarymą jis buvo teistas (3 t., b. l. 19, 89). Dar vieną kartą V. G. buvo teistas Vokietijoje 2001 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu už kolektyvinį mokėjimų kortelių klastojimą ir sukčiavimą (3 t., b. l. 91-99). Taigi byloje duomenų, kad V. G. ankstesni teistumai būtų susiję su smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, nėra. Šioje byloje nustatytos V. G. nusikaltimų padarymo aplinkybės (nukentėjusysis V. A. buvo ilgą laiką mušamas ir spardomas, kol galiausiai buvo sužalotas peiliu, tą patį vakarą V. G. peiliu sužalojo ir kitą nukentėjusįjį S. D., šie įvykiai įvyko išgertuvių metu) neigiamai apibūdina V. G., tačiau teismas atkreipia dėmesį į V. G. elgesį po šių nusikaltimų padarymo. Jis teisme visiškai pripažino kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, iki teismo atsiprašė nukentėjusiųjų, o pastarieji jam atleido ir nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusysis S. A. baigiamojoje kalboje prašė griežtai nebausti kaltinamųjų, skirti švelnesnę bausmę, pripažino, kad yra ir jo kaltės dėl įvykio. V. G. dirba vadybininku UAB „G.“, nors jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (3 t., b. l. 83-84), visiškai atlygino civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti V. A. suteiktų gydymo paslaugų kainą (3 t., b. l. 78, 119). Be to, susitarė su šiuo civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo už S. D. suteiktas gydymo paslaugas, t. y. sudarė žalos atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti žalą per 60 mėnesių (3 t., b. l. 119-121). Iš G. G. teisminio nagrinėjimo metu teismui teikiamų mokėjimų nurodymų matyti, kad jis tinkamai vykdo šią sutartį (3 t., b. l. 79, 122, 2016 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas, pateiktas paskutiniame teisiamajame posėdyje). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės, o savo elgesiu po nusikaltimų padarymo siekia įrodyti, kad nedarys kitų veikų. Taigi teismas, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiųjų išreikštą poziciją, t. y. pretenzijų neturėjimą, konstatuoja, kad po nusikaltimų padarymo V. G. gyvenimo būdas, elgesys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. G., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Kitas kaltinamasis R. M. taip pat anksčiau buvo teistas, tačiau šis teistumas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendis) nėra susijęs su smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis (teistumas išnykęs). Nors R. M. taip pat yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendis), tačiau šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu šio teistumo dar neturėjo. Akivaizdu, R. M. negali pasigirti teigiamomis savybėmis, kaip kitas kaltinamasis V. G., pasireiškusiomis po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. R. M. nedirba, registruotas darbo biržoje (nustatyta iš jo žodžių), teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, priteistas išlaikymas. Tačiau teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad padarytame nusikaltime V. A. atžvilgiu R. M. nebuvo iniciatorius. Kaip minėta, pirmas smūgius sudavė V. G., be to, byloje nustatyta, kad R. M. naudojamas smurtas V. A. atžvilgiu pasireiškė mažesniu smūgio kiekių sudavimu. R. M. pripažino kaltę, parodė, kad tikrai sudavė smūgius ranka ir kojomis nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį, nuoširdžiai galėjosi dėl savo elgesio. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, teisiamajame posėdyje sutiko sumokėti dalį ieškinio, kurį visiškai atlygino V. G., sumos, jeigu pastarasis paprašytų. Teismas jau pasisakė ir apie nukentėjusiojo V. A. poziciją šioje byloje, kad jis atleido kaltinamiesiems ir neturi jiems pretenzijų, netgi mato ir dalį savo kaltės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus ir kaltinamajam R. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. M., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Bylos duomenimis, V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 22 d. 16.00 val. iki 2016 m. kovo 24 d. (2 t., b. l. 176-177, 195-197), o R. M. – nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.30 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 12.56 val. (2 t., b. l. 114-116). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamiesiems skiriamas bausmes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, nuoplovos, megztinis, seilių ėminiai, supakuoti į popierinį paketą, 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 10-IL-12630 ir 2016 m. gegužės 31 d. kvitu B serija BBB Nr. LS001670 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (1 t., b. l. 58-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 80,82 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 101-102). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad V. A. dėl patirtų sužalojimu buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 80,82 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu patenkino šį ieškinį, ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė dar vieną civilinį ieškinį dėl 4 723,22 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 34-35). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad S. D. dėl patirtų sužalojimu buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4 723,22 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Bylos teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas su V. G. susitarė dėl žalos atlyginimo – 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurios sąlygas V. G. jau yra atlyginęs dalį žalos – 700 Eur ir įsipareigojo žalą atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 67 Eur, pirmos įmokos sumą – 70,22 Eur sumokant iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (3 t., b. l. 119-121). Civilinis ieškovas prašo teismo patvirtinti šią sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateikta sutartis tvirtintina ir procesas dėl minėto ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalvos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo. Teismas pažymi, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (V. A. sužalojimas), ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (S. D. sužalojimas), ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 22 d. 16.00 val. iki 2016 m. kovo 24 d. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.30 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 12.56 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, nuoplovas, megztinį, seilių ėminius, supakuotus į popierinį paketą, 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 10-IL-12630 ir 2016 m. gegužės 31 d. kvitu B serija BBB Nr. LS001670 perduotus saugoti į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 80,82 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. G. 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1984, pagal kurios sąlygas V. G. jau yra atlyginęs dalį žalos – 700 Eur ir įsipareigojo 4 023,22 Eur žalą atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 67 Eur, pirmos įmokos sumą – 70,22 Eur sumokant iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 4 023,22 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.