Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-12484-748/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
e2-12484-748/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07617-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Arvirita“, A. V.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. e2-12484-748/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07617-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.4;116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Arvirita“ ir A. V. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 884,46 Eur žalos atlyginimą, 113,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį ieškovės draudėjas informavo policijos pareigūnus, į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama į remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinko vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 884,46 Eur, bei jas kompensavo išmokėdama draudėjui draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Atsakovė kaip kelio savininkė yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kauno rajone, esantys viešieji rajoniniai vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamu atveju 1) atsakovė, būdama kelio savininke, valdė kelią; 2) ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) važiuojant keliu buvo sugadintas ieškovės draudėjo turtas, t.y. tarp kelio trūkumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl atsakovė yra atsakinga dėl kelio trūkumo ir ieškovės draudėjui padarytą žalą. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala ir šis neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastimi. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-7).

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl trečiojo asmens A. V. kaltės. Pažymėjo, kad A. V. įvažiavo į duobę laiku kuomet gatvėse eismas nėra intensyvus ir jokių kliūčių elgtis atsargiai kelyje nebuvo. Buvo sausa, todėl vairuotojas privalėjo pastebėti kliūtį kelyje ir išvengti eismo įvykio, nes vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo ir privalėjo pastebėti kelyje esančias kliūtis ir atitinkamai veikti, siekiant išvengti eismo įvykio. Kelių eismo taisyklės pirmiausiai numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, todėl turėtų būti preziumuojama, kad vairuotojas, nepastebėdamas ir neišvengdamas kliūties kelyje, buvo labai neatsargus ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog policijos pareigūnai visiškai netyrė transporto priemonės vairuotojo kaltės, t.y. netyrė kokiu greičiu buvo važiuota ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į matomumą, kelio ir meteorologines sąlygas ar buvo bandoma stabdyti ir išvengti kliūties. Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, yra neįmanoma paženklinti bei pašalinti išdaužąs visose rajono gatvėse ir keliuose, taip pat jokios Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobės, nelygumai, įgriuvos keliuose niekada neatsirastų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (CK 6.270), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Atsakovas nurodo, kad iš pateiktų duomenų neaišku, kodėl vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar tai sąlygojo kokios nors priežastys, be to antrosios apžiūros metu nustatytas gedimas negali būti laikomas sugadinimu, kuris įvyko dėl šio autoįvykio, nes antroji apžiūra buvo įvykdyta praėjus beveik 4 mėnesiams. Atsakovas nurodo, kad nesutinka dėl 113,04 Eur palūkanų priteisimo, nes pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė (b.l. 16-25).

Tretiesiems asmenims UAB „Arvirita“ ir A. V. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Tretieji asmenys per įstatyme numatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė (b.l. 43,45).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB „Arvirita“ 2012 m. sausio 21 d. apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Apdraustasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio ((duomenys neskelbtini)) dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptverta (b.l. 13). Automobilis buvo apgadintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio rašte nurodyta, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną (b.l. 12). Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovas 2012 m. rugpjūčio 23 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 884,46 Eur (3053,86 Lt) draudimo išmoką (b.l. 22-23). Ieškovas CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovui Kauno rajono savivaldybei reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise (b.l. 24). Atsakovas, atstovaujamas administracijos, su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.

Civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno rajono savivaldybė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nepriekaištingą gatvės, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, būklę įvykio metu. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyta kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir (ar) tinkamai aptverta. Kauno apskrities VPK VPS PB pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei kita medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Atsakovo argumentai, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, yra nepagrįsti, jiems įrodyti atsakovas nepateikia jokių objektyvių duomenų. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, kad automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, atsakovas neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyta kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir (ar) tinkamai aptverta, ar vairuotojo veiksmai prieštaravo KET reikalavimams, o iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ginčo duobė aptverta ar kaip nors kitaip atsakovo ar jo įgalioto asmens pažymėta nebuvo, dėl eismo įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas nevykdė savo tiesioginių pareigų – nepažymėjo kelyje atsivėrusios duobės, taip pat nustatė, kad duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojo veiksmuose buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebuvo. Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos medžiagos taip pat matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo visas su įvykiu susijusias aplinkybes (b.l. 13). Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 17-21). Ieškovas pažymi, kad jis apmokėjo tiktai dalį ieškovui pateiktoje PVM sąskaitoje nurodytų detalių ir darbų išlaidų - apmokėjo pagal UAB „Aikas“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 4143,04 Lt sumai, išskaičius PVM (719,04 Lt) ir išskaičius naujų detalių nusidėvėjimą (370,14 Lt). Šias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina civilinės bylos medžiaga. Atsakovas į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovas į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad automobilio techninę būklę atkurti į buvusią iki eismo įvykio, buvo galima už mažesnę kainą. Atsakovas civilinėje byloje taip pat neprašė ir skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę. Teismas negali nesivadovauti vienos iš šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis vien tik kitos ginčo šalies abejonėmis ir prielaidomis. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinamu automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę, dydžio pagrįstumu, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Kiti atsakovo nurodyti argumentai taip pat negali būti pagrindu netenkinti pagrįstų ir teisėtų ieškovo reikalavimų.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (nagrinėjamu atveju- neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014). Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.) jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, tokiu atveju jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos. Šios kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti kuomet skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, iš atsakovo priteistina 113,04 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012 m. rugsėjo 20 d. ) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Taip pat ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 70,08 Eur už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70,08 Eur išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d.) ir 22 Eur žyminis mokestis, iš viso 92,08 Eur (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188756386, buveinė Savanorių per. 371, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė L. Basanavičiaus g. 12, Kaunas, 884,46 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) žalos atlyginimo, 113,04 Eur (vieną šimtą trylika eurų keturis centus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (997,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas– 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų aštuonis centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Vilutienė