Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio I(duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. sausio 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22172655460) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau - ir Institucija) užregistruotas pareiškėjo M. L. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 14 d., 7.00 val., Liepų g. ir Garažų g. sankryžoje jis sustojo prie šviesoforo, sulaukęs žalio signalo, pradėjo posūkį link Garažų gatvės ir iškart išgirdo už jo važiuojančio automobilio garso signalą, kuris signalizavo be sustojimo. Pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodėlį, pareiškėjas pamatė, kad asmuo iš transporto priemonės rodo įžeidžiančius gestus rankomis. Pasukęs į Garažų gatvėje esančią autobuso stotelę, pareiškėjas sustojo, sustojo ir automobilio „VW Caddy“ vairuotojas. Atsidaręs vairuotojo durelių langą, vairuotojo paklausė: „kas negerai?“ „VW Caddy“ vairuotojas pasakė, kad jis per lėtai juda ir naudodamas rusiškų keiksmažodžių laviną, šaukė apie tai. Jam perspėjus asmenį, kad baigtų auklėjimo darbus, asmuo šaukė: “eik na..“ ir nuvažiavo į AB „Klaipėdos energetika“ automobilių aikštelę. Iš 2022 m. birželio 20 d. pareiškėjo parodymų protokolo matyti, kad M. L. patyrė neturtinę žalą, kartu su juo automobiliu važiavęs ir matęs įvykį sūnus M. L. partyrė neigiamas emocijas (b.l. 38-44). 2022 m. birželio 29 d. nutarimu M. L. pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 37).

2022 m. liepos 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja A. D. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal M. L. pareiškimą, kadangi tarp vairuotojų kilusio tarpusavio konflikto metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo atžvilgiu nebuvo įžvelgtas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje (b.l. 33-34).

Minėtą nutarimą pareiškėjas M. L. apskundė teismui.

2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, 2022 m. liepos 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22172655460) panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Teismas nutartyje nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. nutarimas priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus visų įrodymų apie įvykį – nebuvo apklaustas liudytojas M. L. sūnus M. L., kuris įvykio metu buvo automobilyje, bei nebuvo išsiaiškinta ar vaizdo kameros, esančios AB „Klaipėdos energetika“ teritorijoje užfiksavo įvykį, taigi, nebuvo išnaudotos visos galimybės, tikslinant įvykio aplinkybes bei nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėties požymių (b.l. 17-21).

Institucija, atlikusi papildomą tyrimą, kurio metu gauta informacija, kad įvykio vietos vaizdo (garso) fiksavimo įrašų nėra, apklaususi pareiškėjo sūnų M. L. ir nenustačiusi liudininkų, galinčių pateikti nešališką liudijimą apie įvykį ir patvirtinti pareiškime nurodytas aplinkybes, 2024 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, T. N. nutraukė, nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (b.l. 9-12).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. vasario 9 d. gautas iš Institucijos persiųstas pareiškėjo M. L. skundas dėl Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir patraukti T. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes tyrimą atlikę policijos pareigūnai neišsiaiškino veikos kvalifikavimui svarbių aplinkybių, neatsižvelgė į pateiktus duomenis, netinkamai taikė teisės normas ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas. Skunde nurodo, jog T. N. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje. KET 88 punkte nustatyta, kad „Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio“. Nutarime apie KET 88 punkto pažeidimą apskritai nėra pasisakoma, nors T. N. savo paaiškinime neneigia, kad garso signalą naudojo ir net keletą kartų. Jokio pagrindo naudoti garsinį signalo, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, neturėjo. Garso signalo naudojimas buvo neadekvatus, tęsėsi visą laiką važiuojant atkarpą nuo šviesoforo esančio Liepų g. iki kol įvažiavome į Garažų gatvę (apie 50 metrų atkarpa). Taip pat nėra pateikta jokios informacijos iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant AB „Klaipėdos Energetika“ pastato, esančio Liepų g. 66, Klaipėda. Ši vaizdo medžiaga paneigtų T. N. pateiktą versiją apie jo vairuojamos transporto priemonės sustojimą ir kelio blokavimą ir įrodytų, jog asmuo klaidina tyrimą vykdančius pareigūnus, tokiu būdu stengdamasis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šiuo atveju T. N. elgesys nepateisinamas ir neadekvatus. Vairuotojo rodomi įžeidžiantys gestai ir necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje (ryte žmonėms keliaujant į darbą ir mokymosi įstaigą) padaryti tyčiniais veiksmais (šaukiant atsidarius automobilio langą), siekiant reikšti savo nuomonę į kitus eismo dalyvius visuomenei nepriimtinais būdais, kuriuos matė ir turėjo išklausyti su juo kartu vykęs sūnus, patiriant neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Nutarime, be jokio pagrindo, nurodoma, kad įvyko vairuotojų tarpusavio konfliktas, nors objektyviai vertinant duomenis, akivaizdu, kad įvyko psichologinis puolimas (b.l. 3-5).

Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. N. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo iki įvykio nepažinojo. Jis atvažiavo prie Liepų – Garažų g. reguliuojamos sankryžos, laukė kol užsidegs papildoma žalia šviesoforo rodyklė sukti į kairę, prieš jį stovėjo vienas automobilis. Užsidegus žaliai rodyklei, niekas nevyko, prieš jį stovinti transporto priemonė nejudėjo. Kadangi žalia rodyklė dega tik apie 5 sekundes, ji pradėjo mirksėti, todėl jis vieną kartą paspaudė automobilio garsinį signalą, jog paragintų priekyje stovėjusį vairuotoją važiuoti per sankryžą. Tada automobilis iš priekio pradėjo po truputį važiuoti, susidarė įspūdis, jog vairuotojas taip elgėsi tyčia. Pravažiavus pirmajam ir jo automobiliui per sankryžą, pirmasis automobilis sustojo ant važiuojamosios kelio dalies. Jis privažiavo prie to automobilio, atsidarė automobilio langą ir paklausė vairuotojo: „ar jis žino kiek laiko šviečia žalia šviesoforo rodyklė?“. Pirmojo automobilio vairuotojas, šiuo atveju M. L., jo paklausė: „kodėl jis jį moko, ar jis mokytojas?“. Po šių jo žodžių jis M. L. atsakė: „su debilais nebendrauju“ ir nuvažiavo. Galbūt pareiškėjo atžvilgiu išsakė dar viena necenzūrinį žodį, tačiau tikrai ne žodžių laviną. Taip M. L. atžvilgiu išsireiškė, nes pastarasis siūlė išlipti iš automobilio ir išsiaiškinti, nurodė jam sustoti. Kadangi jis neturėjo laiko, privalėjo skubėti, išvažiavo ir nuo to laiko prasidėjo jo persekiojimas. M. L. atvažiavo į privačią teritoriją, nufotografavo jo automobilį, pradėjo aiškintis aplinkybes. M. L. buvo sutikęs darbuotojus ir direktorių, galėjo iš jų pasiimti jo telefono numerį ir susisiekti geruoju, tačiau to nepadarė. Kai įvyko visa ši situacija, nematė, jog M. L. automobilyje buvo keleivis, neatkreipė dėmesio, taip pat kitų asmenų aplinkui nematė.

Iš 2022 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 20 d. buvo registruotas M. L. pareiškimas apie 2022 m. birželio 14 d., apie 7 val. įvykusį konfliktą, kuriame dalyvavo T. N., tarnybiniame pranešime išdėstytos M. L. pareiškime nurodytos aplinkybės bei T. N. paaiškinimai, pažymėta, jog tyrimo metu nusiskundimų, pranešimų iš kitų asmenų dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų negauta (b.l. 35-36).

Iš 2022 m. liepos 4 d. T. N. rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis neneigė vairavęs automobilį ir kilusios konfliktinės situacijos. Apie įvykį nurodė, jog įsijungus žaliai šviesoforo rodyklei, priekyje stovintis automobilis nejudėjo, jis paspaudė garso signalą – priekyje buvęs automobilis pradėjo iš lėto judėti, tada dar kartą paspaudė garso signalą, nes žalia šviesoforo rodyklė jau mirksėjo. Priekyje važiavęs automobilis tik pasukęs į Garažų g., iš karto sustojo pusiau važiuojamoje dalyje, pusiau ant pėsčiųjų tako, taip užblokuodamas jam kelią. Lenkdamas jis stabtelėjo ir atsidaręs langą paklausė: “ar žinai, kiek šviečia žalia rodyklė?“, o jis: „ko tu mane mokai, ko tu man aiškini? Lipk lauk pasišnekėti“. Nusprendė su „durniumi“ neprasidėti, todėl pasakė: „debile išmok vairuoti“ ir nusuko į šalia esantį kiemą. Nurodė, kad minėtam vairuotojui jokių įžeidžiančių gestų jis nerodė (b.l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog jose užfiksuotas „VW Caddy“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos įrašytos į kompaktinę laikmeną, kuri yra voke prie bylos viršelio).

Liudytojas M. L. apklaustas 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, nurodė, kad 2022 birželio mėnesį, anksti ryte, prieš 7.00 val., važiuojant kartu su tėvu M. L. viename automobilyje Liepų gatve nuo Palangos plento, sustojo Liepų – Garažų g. sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo. Kai užsidegė žalia šviesa, už jo esantis vairuotojas pradėjo signalizuoti be sustojimo, pradėjus važiuoti, jis toliau signalizavo garsiniu signalu. Kai įvažiavo į sankryžą, tėtis pasakė pažiūrėti, ką jis rodo. Per galinį stiklą pamatė, kad už jų esantis automobilio vairuotojas, rankomis atsirėmęs į vairą, abejomis rankomis rodė vidurinius pirštus. Pervažiavus sankryžą, jo tėtis sustojo šalia autobusų stotelės dešinėje pusėje. Kitas vairuotojas, kuris važiavo už jų, sustojo greta jų automobilio iš kairės pusės. M. L. tėtis ir minėtas vairuotojas atsidarė langus. Tėtis jo paklausė: „ar neišmiegojai?“, kitas vairuotojas pasakė: „ar nežinai, kad trumpai dega žalia šviesa?“ ir keikėsi necenzūriniais žodžiais „blet, nachui“. Tėtis pasakė, kad jo neauklėtų, o minėtas vairuotojas pradėjo keiktis sakydamas: „pašol nachui“ ir nuvažiavo į aikštelę, esančią šalia, dešinėje pusėje. Vairuotojo pasakyti žodžiai buvo skirti ne M. L., o jo tėčiui. Šis įvykis sukėlė išgąstį, kad neįvyktų muštynės. Minėto įvykio kiti asmenys negirdėjo, nematė (b.l. 28-29).

Iš 2022 m. spalio 14 d. AB „Klaipėdos energetika“ atsakymo į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK paklausimą matyti, kad pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2022 m. birželio 14 d. įvykis neturi galimybės, kadangi vaizdo kameras gali atsukti tik iki 20 dienų laikotarpiui (b.l. 31).

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo M. L. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjo M. L. duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodamas tuo, kad byloje tyrimas atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad T. N. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų požymių. Pareiškėjo įsitikinimu, T. N. automobilio garsinį signalą panaudojo pažeisdamas KET 88 punktą, o jo rodomi įžeidžiantys gestai ir išreikšti necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką. Pareiškėjas prašo panaikinti priimtą nutarimą ir T. N. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už vartotus necenzūrinius žodžius, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

Nors pareiškėjas M. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir T. N. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. sausio 11 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog minėtu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena T. N. nutraukta pagrįstai. Tai, kad nutarime išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su pareiškėjo pozicija ir jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog tiek pareiškėjas M. L., tiek asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. N. patvirtino, jog 2022 m. birželio 14 d., 7.00 val., viešoje vietoje, Liepų g. ir Garažų g. sankryžoje, Klaipėdoje, T. N. panaudojo automobilio garsinį signalą, dėl ko Garažų g. tarp T. N. ir M. L. įvyko žodinis konfliktas. M. L. T. N. kaltę grindžia savo pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, jog 2022 m. birželio 14 d., 7:00 val. Liepų g. ir Garažų g. sankryžoje, Klaipėdoje, sustojo prie šviesoforo. Sulaukęs žalio signalo pradėjo posūkį link Garažų g. ir iškart išgirdo už jo važiuojančio automobilio garso signalą, kuris signalizavo be sustojimo. Pažvelgęs pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad asmuo už transporto priemonės rodo įžeidžiančius gestus rankomis. Pasukęs į Garažų g. esančią autobusų stotelę sustojo, sustojo ir „VW Caddy“ vairuotojas T. N.. Atsidaręs dureles paklausė vairuotojo: „kas negerai?“, „VW Caddy“ vairuotojas pasakė, kad jis per lėtai juda ir naudodamas rusiškus keiksmažodžius šaukė apie tai. Jam perspėjus asmenį, kad baigtų auklėjimo darbus, jo atžvilgiu, „VW Caddy“ vairuotojas pasakė: „eik nachui“ ir nuvažiavo. Savo pareiškime nurodytas aplinkybes M. L. patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog sulaukęs žalio šviesoforo signalo, jis atleido stabdžio pedalą, automobilis užsivedė, tačiau jam nespėjus pajudėti iš vietos, iš galo stovėjusio automobilio vairuotojas T. N. nesustodamas pradėjo jam signalizuoti automobilio garsiniu signalu. Po ko pervažiavęs sankryžą jis sustojo Garažų gatvėje, prie jo pristojo iš galo automobiliu važiavęs vairuotojas T. N., kuris atsidaręs automobilio langą jo atžvilgiu išsakė rusiškų keiksmažodžių laviną, nurodė, jog šis išmoktų vairuoti, ir nuvažiavo. Tokias pareiškėjo M. L. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas M. L., kuris apklaustas Institucijoje parodė, jog jam, važiuojant kartu su tėvu M. L. viename automobilyje Liepų gatve nuo Palangos plento, sustojo Liepų – Garažų g. sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo, kai užsidegė žalia šviesa, už jo esantis vairuotojas pradėjo signalizuoti be sustojimo, pradėjus važiuoti, jis toliau signalizavo garsiniu signalu. Po ko pervažiavus sankryžą, jo tėtis sustojo šalia autobusų stotelės dešinėje pusėje. Kitas vairuotojas, kuris važiavo už jų, sustojo greta jų automobilio iš kairės pusės. M. L. tėtis ir minėtas vairuotojas atsidarė langus. Tėtis jo paklausė: „ar neišmiegojai?“, kitas vairuotojas pasakė: „ar nežinai, kad trumpai dega žalia šviesa?“ ir keikėsi necenzūriniais žodžiais „blet, nachui“. Tėtis pasakė, kad jo neauklėtų, o minėtas vairuotojas pradėjo keiktis sakydamas „pašol nachui“ ir nuvažiavo. Liudytojas M. L. nurodė, jog minėto įvykio kiti asmenys negirdėjo, nematė (b.l. 28-29). T. N. apklausiamas teisme neneigė, jog tarp jo ir M. L. įvyko žodinis konfliktas, tačiau tvirtino, jog automobilio garsinį signalą panaudojo tik dėl to, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, M. L. vairuojamas automobilis nejudėjo, o po garsinio signalo panaudojimo, M. L. automobilis pradėjo judėti lėtai, tada jis dar kartą paspaudė garsinį signalą. T. N. neneigė, jog jo ir M. L. konfliktas kilo dėl garsinio signalo panaudojimo, taip pat nurodė, jog privažiavęs ir bendraudamas su M. L. šiam pasakė, kad: „su debilais nebendrauja“ ir galbūt pareiškėjo atžvilgiu išsakė dar vieną necenzūrinį žodį, bet tikrai ne necenzūrinių žodžių laviną, kaip nurodo pareiškėjas. Be to, T. N. teigė, kad jokių kitokių neteisėtų veiksmų, t. y. įžeidžiančių rankų gestų, neatliko. Tai, jog M. L. automobilyje buvo dar vienas keleivis T. N. tvirtino nematęs, taip pat aplinkui juos tuo metu jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Iš esmės analogiškus paaiškinimus T. N. buvo pateikęs ir bylą nagrinėjant Institucijoje (b.l. 46). Taigi, tiek pareiškėjas M. L., tiek asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. N. nuosekliai laikėsi savo pozicijų, kurios yra prieštaringos, tačiau nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, kuriuos Institucija surinko atlikusi papildomą tyrimą.

Pareiškėjas M. L. nurodė, jog priimtame nutarime nėra pateikta jokios informacijos iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant AB „Klaipėdos energetika“ pastato, esančio Liepų g. 66, Klaipėda, kuri galėtų įrodyti T. N. atliktus veiksmus. Teismas pažymi, jog papildomo tyrimo metu buvo gauta informacija, kad įvykio vietos vaizdo ir garso fiksavimo įrašų nėra (b.l. 31).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jie turi būti nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos, pašalinių, konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamame konflikte dalyvavo tik abi konfliktuojančios pusės, t.y. M. L. ir T. N.. Nors T. N. neneigė, jog išsakė kelis necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius M. L. atžvilgiu, tačiau ne necenzūrinių žodžių laviną, be to, nurodė tokio savo elgesio priežastis, tvirtino jokių netinkamų gestų M. L. nerodęs. Byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog konflikto metu T. N. turėjo siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai, net ir pats pareiškėjas nuosekliai nurodo, kad T. N. žodžiai ir veiksmai buvo nukreipti būtent prieš jį. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp M. L. ir T. N. įvyko žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu abu vyrai reiškė nepagarbą vienas kitam, galimai kilusių emocijų metu, spontaniškai išsakė nepasitenkinimą vienas kitam dėl netolerantiško elgesio kelyje, ir toks susiklostęs konfliktas yra neetiškas ir nepriimtinas, tačiau ne kiekvienas neetiškas elgesys užtraukia administracinę atsakomybę. Asmeniniai tarpusavio konfliktai, jei asmuo dėl tokių veiksmų pasijuto įžeistas, jis turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Nesant kitų vieno ar kito proceso dalyvio įvykio versiją patvirtinančių objektyvių duomenų, M. L. ir jo sūnaus pateikta versija ir jų paaiškinimai bylos tyrimo metu ir teisme neturi prioriteto prieš T. N. paaiškinimus duotus šios bylos tyrimo metu Institucijoje ir teisme, ir nė vienas iš aptartų įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją vertę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog aptartame T. N. elgesyje nėra pagrindo įžvelgti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, tai yra pavojingą veiką bei tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Trumpas šių asmenų konfliktas, net jei tuo metu, kaip teigia pareiškėjas, ir buvo atlikti kokie nors jį įžeidžiantys veiksmai, objektyviai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl nenustačius būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, negalima ir atsakomybė už šį nusižengimą.

Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo atliko dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir jais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju to nenustačius, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas nutarimas T. N. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. KET 88 punktas numato, jog gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

Pareiškėjas M. L. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, jog T. N. pažeidė KET 88 punktą, kadangi automobilio garsinį signalą panaudojo gyvenvietėje neadekvačiai, ilgą laiko tarpą, be priežasties, suklaidindamas jį ir kitus eismo dalyvius, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. T. N. pripažino, jog panaudojo automobilio garsinį signalą, tačiau tvirtino, jog jį panaudojo tik todėl, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, M. L. vairuojamas automobilis nejudėjo, todėl norėjo paraginti automobilį važiuoti per sankryžą, tada automobiliui pradėjus lėtai judėti, kai leidžiantis eismą šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, dar kartą paspaudė garsinį signalą. Pareiškėjas M. L. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog T. N. automobilio garsinį signalą naudojo be priežasties, ilgą laiko tarpą iki kol jis pervažiavo per sankryžą. Kaip matyti, šioje byloje yra kilę prieštaravimai tarp pareiškėjo ir T. N. paaiškinimų, kurie, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo pašalinti. Iš nustatytų aplinkybių visumos negalima tvirtinti, jog T. N. garsinį automobilio signalą panaudojo, siekdamas pažeisti KET 88 punktą. Tai, jog garsinis signalas buvo panaudotas paraginti vairuotoją važiuoti per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, nėra paneigtas. Pažymėtina, jog KET 9 ir 10 punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, taip pat ir pareiga nesudaryti kliūčių eismui be pagrindo bei trukdyti eismui. Pareiškėjas M. L. skunde neneigė, jog sustojus už posūkio, T. N. išsakė jam priekaištus dėl pernelyg lėto važiavimo. Taigi, nesant kitų įrodymų, paneigiančių T. N. teiginius, jog garsinį signalą jis panaudojo tik dėl to, kad M. L. vairuojamas automobilis, nejudėdamas užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, o po to lėtai judėdamas per sankryžą, trukdė eismui, negalima daryti kategoriškos išvados, jog garso signalo naudojimas šioje situacijoje buvo neadekvatus.

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija, priėmusi skundžiamą 2024 m. sausio 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, padarė pagrįstą išvadą, kad T. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teismas nenustatė, kad T. N. veiksmuose būtų ir kito administracinio nusižengimo, kurį nurodo pareiškėjas, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, požymių. Darytina išvada, jog Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliekamas galioti, o pareiškėjo skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. L. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. sausio 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22172655460), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.