Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-13 · Administracinė byla Nr. A-525-446-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
A-525-446-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
Trečiasis asmuo
J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei
Pareiškėjas
G. L.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Deivydas Poška
Administracinė byla Nr. A525-446/2010Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 13d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. L.,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T. ir jos atstovui advokatui Deivydui Poškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1933 (toliau – ir Aktas).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – panaikino Aktą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti J. T. prašymą dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti ir priimti naują sprendimą.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo J. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242) 9.6, 17 punktais, konstatavo, kad, nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti. Nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 9 d. raštas Nr. A63-1119-(1774)-(4.4-PD-4), Projektavimo komercinės M. J. firmos parengtas ginčo patalpų įrengimo projektas, Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas Nr. 50 – patvirtina, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui J. T. buvo suprojektuota ir leista įsirengti palėpėje virš savo buto pagalbines patalpas. Remiantis pateikta kadastro ir registro byla, palėpėje virš J. T. buto yra įrengtas 24,12 m² kambarys. Vadovaujantis Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310) 7 punkto 15, 16 ir 20 dalių nuostatomis, kambarys – tai patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m² grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos. Tuo tarpu buto pagalbinėmis patalpomis suprantamos visos buto patalpos, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus. Konstatavo, kad J. T. palėpėje virš savo buto įrengė kitos paskirties patalpas, nei buvo numatyta šių patalpų įrengimo projekte bei šių patalpų pertvarkymo leidimuose. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243) 7, 7.4, 7.4.2 punktus, padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens J. T. įvykdytas palėpės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virš jos turimo buto, pertvarkymas, kai vietoje projekte numatytų pagalbinių patalpų buvo įrengtas kambarys, yra atliktas iš esmės pažeidžiant statinio projektą. Todėl atsakovas nepagrįstai 2008 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. (101)-11.4-1933 ginčo patalpas pripažino tinkamomis naudoti. Taip pat be nurodyto esminio statinio projekto sprendinių pažeidimo konstatavo ir dar vieną projekto sprendinių pažeidimą – patalpoje, kurios indeksas 2-9, vakarinėje stogo pusėje įrengtas plokštuminis stoglangis, kurio ginčo patalpų įrengimo projekte nėra numatyta. Pažymėjo, jog kitiems pareiškėjos nurodomiems projekto sprendinių pažeidimams konstatuoti byloje surinkti įrodymai pagrindo neduoda. Padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktinės aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. birželio 7 d. gautas pareiškėjos G. L. prašymas, kuriuo prašoma išsamiai motyvuoti 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir išaiškinti:

1. ar teismo konstatavimas: „Be nurodyto esminio statinio projekto sprendinių pažeidimo konstatuotinas ir dar vienas projekto sprendinių pažeidimas – patalpoje, kurios indeksas 2-9, vakarinėje stogo pusėje įrengtas plokštuminis stoglangis, kurio ginčo patalpų įrengimo projekte nėra numatyta“, reiškia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo patalpų įrengimo projekte vakarinėje stogo pusėje nenumatytas joks langas (Projektavimo komercinės M. J. firmos parengtas ginčo patalpų įrengimo projektas);

2. ar teismo konstatavimas: „ ... kad tretysis suinteresuotas asmuo J. T. palėpėje virš savo buto įrengė kitos paskirties patalpas, nei buvo numatyta šių patalpų įrengimo projekte bei šių patalpų pertvarkymo leidimuose“, reiškia, kad pirmumas teikiamas kadastrinių matavimų bylos duomenims, o ne atsakovo teiginiui – ginčo patalpos yra pagalbinės.

Nurodo, kad, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą (įsiteisėjo priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartį), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savaip vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi dėl įrengto kambario vietoje projekte numatytų pagalbinių patalpų ir dėl įrengto stoglangio vakarinėje stogo pusėje patalpoje indeksu 2-9. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausioji teisminė pakopa administracinėse bylose, yra įpareigotas formuoti vienodą administracinių teismų praktiką, išsamiai aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui išaiškinti tik tuos savo priimtus sprendimus, kurie nėra įvykdyti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1933. Nagrinėjamame prašyme dėl teismo nutarties išaiškinimo pareiškėja taip pat kelia klausimus, susijusius su teismo priimto sprendimo dalimi, kuria buvo panaikintas 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1933, t.y. dėl teismo motyvų, kuriais remiantis buvo panaikintas ginčo aktas.

Kaip minėta anksčiau, šis ginčo aktas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu, įsiteisėjusiu nuo 2010m. kovo 15 dienos, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą. Todėl nuo 2010m. kovo 15 dienos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1933 yra panaikintas, nebegaliojantis, o tuo pačiu teismo sprendimas dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1933 panaikinimo yra įvykdytas. Kadangi teismo sprendimas įvykdytas, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, jo išaiškinimas nebegalimas.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. L. prašymo netenkinti, atsisakyti išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas