Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-406-133/2011

2011 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems S. S., A. Ž., jų gynėjams advokatams Algirdui Sakalauskui, Ramutei Budrytei, nukentėjusiosios R. P. įstatyminei atstovei O. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S., A. Ž., nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. (nepilnametės R. P. išžaginimas) ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. (poveikis nukentėjusiajai) ir nuteistas 8 (aštuonių) mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2009-11-23 iki 2009-12-02.

A. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. (nepilnametės R. P. išžaginimas) ir nuteistas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėn. laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. (poveikis nukentėjusiajai) ir nuteistas 10 (dešimties) mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2009-11-23 iki 2009-12-02;

S. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. (nepilnametės R. P. išžaginimas) ir nuteistas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėn. laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. (poveikis nukentėjusiajai) ir nuteistas 10 (dešimties) mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2009-11-23 iki 2009-12-17.

Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys tenkintas ir R. P. solidariai iš kaltinamųjų A. V., A. Ž. bei S. S. priteista 15 000 Lt. (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 149 str. 3 d. už tai, kad 2009 m. birželio mėn. 28-29d., nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, 9duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją, kartu visi nunešė nuo alkoholio apsvaigusią nepilnametę R. P., gim. 1992-10-24 d., į Ž. priklausančio gyvenamojo namo kambarį. Ten S. S. pradėjo nurenginėti R. P., tačiau ši priešinosi, bandė atsistumti S. S. kojomis ir rankomis. A. Ž. padėjo S. S. nurengti R. P., laikydamas už rankų. R. P. nurengus, S. S. liepė nukentėjusiajai nesipriešinti, nes nori su ja lytiškai santykiauti. R. P. verkė, šaukė garsiai, prašė liautis, nes nenori mylėtis. A. Ž. liepė R. P. nešaukti, tačiau ši vis tiek verkė, šaukė. Tada A. V. sugriebė R. P. už rankų ir jas laikė, kad nukentėjusioji nesimuistytų, taip pat delnu uždengė jos burną, kad nešauktų, o S. S. užgulė ant R. P. ir, įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusios lyties organus, atliko su ja prievartinį lytinį aktą, t.y. ją išžagino. R. P. šaukė, bandė atstumti S. S., tačiau S. S. ją sugriebė už rankų ir liepė pastarajai tylėti. S. S. baigus lytinį aktą, ant R. P. užgulė A. Ž., įvedė savo lytinį organą į nukentėjusios lyties organus ir su ja taip pat atliko prievartinį lytinį aktą, t.y. ją išžagino. R. P. priešinosi, šaukė, kad nenori, todėl A. Ž. ištraukė R. P. iš po galvos pagalvę ir ją uždėjo jai ant veido. A. Ž. atlikus prievartinį lytinį aktą, A. V. įvedė savo lyties organą į R. P. lyties organus. R. P. verkiant ir prašant liautis bei sakant, kad nenori mylėtis, su ja taip pat atliko prievartinį lytinį aktą. Po to, kai visi kaltinamieji išžagino nepilnametę R.P. Ž. priklausančiame gyvenamajame name, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. V. ir A. Ž. išvedė nukentėjusiąją iš kambario į sodybos kieme esančią lauko virtuvę, kur, pasinaudodami tuo, kad jos valia jau buvo palaužta prieš tai kambaryje vykusio išžaginimo metu, A. V. ir A. Ž. dar po vieną kartą išžagino nepilnametę R. P. prieš jos valią, įvesdami savo lytinį organą į jos lytinius organus.

Be to, A. V., A. Ž. bei S. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, turėdami tikslą, jog nukentėjusioji R. P. pakeistų ir duotų melagingus parodymus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00749-09, kurioje jie įtariami išžaginę nepilnametę R. P., telefoninių pokalbių bei susitikimų metu, įkalbinėjo nukentėjusiąją R. P. duoti melagingus parodymus jų naudai, tai yra patvirtinti, jog jie R. P. 2009 m. birželio mėn. 28 - 29 d. naktį nežagino, už tai duodami nukentėjusiajai 300 litų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius, gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. V., S. S., A. Ž. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta ne tik nukentėjusiosios R. P., bet ir liudytojų O.N., A. N., K. P., V. M., B. B., kaltinamojo A. V. parodymais, specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuos duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.

Priešingai nei skunduose teigia apeliantai, nukentėjusiosios R. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi, o parodymų keitimas buvo paaiškintas jos emocinės būsenos jos pačios logišku įvertinimu. Pirmosios instancijos teisme R. P. nurodė, kad su S. S. buvo pas A. Ž., kur visi su A. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Pamena, kad S. S. vis ragino gerti, dėl ko apgirto, pasidarė bloga. Pamena, kad ją visi trys kaltinamieji iš lauko įnešė į kambarį, paguldė ant lovos. S. S. norėjo mylėtis, tačiau ji pasakė, kad nenori. S. S. sakė, kad jam nesvarbu, jog ji nenori mylėtis. A. Ž. su A. V. pasakė S. S. ją rengti greičiau, nes ir jie nori mylėtis. Kažkuris pasakė, kad tylėtų, „duosi arba gausi į galvą“. Suprato, kad jai visi grasina, dėl ko išsigando. Pamena, kad ją nurengė ir po to visi trys žagino. Pradžioje ją nurengė ir po to žagino S. S.. Prašė nelįsti, paleisti, bet S. S. ir kiti kaltinamieji jai liepė tylėti. Pamena, kad A. V. laikė už rankų, kai S. pradėjo žaginti. Po S. S. žagino A. Ž.. Ji visą laiką verkė, šaukė liautis, bet jai liepė tylėti, nes išgirs motina. Ar tai A. Ž., ar A. V. jai ant burnos buvo uždėjęs pagalvę, užspaudęs burną, liepė tylėti. Po to su ja pradėjo santykiauti A. Ž.. Po jo žagino A. V., nors ji su juo santykiauti taip pat nenorėjo. Pamena, kad vienu metu buvo užėjusi į kambarį Žilinskienė, bet buvo tamsu ir ji nieko nematė, o jai buvo užčiaupta burna. Po išprievartavimo kaltinamieji išėjo iš kambario. Ji tamsoje ieškojo savo drabužių, bet jų neradusi, apsigaubė rastu pledu ir išbėgo į lauką ir pradėjo bėgti link plento. Tai pamatę kaltinamieji ją sugavo, nuvedė į lauko virtuvę, kur A. Ž. apliejo vandeniu, paguldė ant sofos ir vėl ją išžagino A. V. ir A. Ž., nors ji priešinosi, prašė liautis, nes nenori. Nurodė, jog po to, kai su globėjais kreipėsi dėl išžaginimo į Vaiko teisių apsaugos skyrių bei policiją, kaltinamieji ją pasikvietė į garažą pas A. Ž., kur visi prašė pakeisti parodymus, atsiimti pareiškimą iš policijos, sakyti, kad ji pati sutiko su jais mylėtis, siūlė pinigų. A. V. davė jai 300 litų, iš jų ji S. S. grąžino 200 lt., nes šis sakė, kad jam reikia advokatui. Ji pagailėjo kaltinamųjų, todėl kitą dieną pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė pirminius parodymus, sakydama, kad su kaltinamaisiais santykiavo su jos sutikimu. Nurodė, jog teisme sako tiesą, t.y., kas ją visi kaltinamieji išžagino prieš jos valią ir jos pirminiai parodymai teisingi. Papildė, jog vėliau S. S. motina taip pat jos prašė pakeisti parodymus, nesodinti sūnaus. Teigė, jog S. S. iš jos telefono į savo telefoną rašė SMS žinutes tame pačiame garaže, jog taip bus geriau jiems, kaip patvirtinimas, kad ji pati santykiavo savo noru, nors tai netiesa. Patvirtino, jog S. S. motina jai taip pat darė poveikį, dėl ko yra atskira byla. Poveikio įtakoje buvo prokuratūrai parašiusi pareiškimą, kad jos kaltinamieji nežagino. Įrodymų tyrimo pabaigoje nurodė, jog S. S. jos nežagino, kiti žagino.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistųjų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotus duomenis ir tinkamai juos įvertino. Nors kaltinamieji neneigė, jog tai jų pokalbiai, tačiau aiškinio, jog jie norėjo, kad nukentėjusioji sakytų tiesą, tačiau pagrįstai teismas tai įvertino kaip jų gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą, o pačią versiją paneigė pats pokalbių turinys, kaltinamojo A. V., nukentėjusios, paminėtų liudytojų parodymai, kad nukentėjusioji buvo jų išžaginta, o jie po to siekė ją paveikti pakeisti parodymus, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įkalbinėjimo ir daromo poveikio įtakoje, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ne kartą keitė savo parodymus, tačiau vėliau nurodė, jog tokius parodymus davė jai kaltinamųjų padaryto poveikio įtakoje. Tai nukentėjusioji patvirtino ir teisme. Neabejotinai faktą, jog kaltinamieji S. S., A. Ž. bei A. V. bendrai ruošė planą kaip įkalbėti nukentėjusiąją pakeisti parodymus, jog reikia surinkti ir duoti pinigų, kad reikia nukentėjusiąją nugirdyti, kad nenuvyktų į apklausą ir t.t. patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti duomenys.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios R. P. parodymus laikė įrodymais ir rėmėsi įrodinėdamas kaltinamųjų kaltę, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, o jų kaltė grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis, nepagrįsti ir yra atmetami. Remiantis ankščiau aptartų aplinkybių visuma darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliantai nurodo apeliaciniuose skunduose, vertino nukentėjusiosios R. P. parodymus visumoje su kitais bylos duomenimis, pagrįstai pripažinto įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismui abejoti nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. V., A. Ž. S. S. išžagino nukentėjusiąją R. P. bei darė poveikį, turėdami tikslą, kad ji pakeistų savo parodymus. Nuteistųjų veika pagal BK 149 str. 3 d., 233 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai. Apeliacinių skundų argumentai dėl nukentėjusiajai psichiatrinės ekspertizės skyrimo ar nuteistojo A. V. psichinių sutrikimų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Nukentėjusiosios R. P. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pragrįstai nesprendė nukentėjusiosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą klausimo dėl jos amžiaus, dėl socialinio nebrandumo, sveikatos būklės, daromo poveikio trukmės ir kitų aplinkybių, nes akivaizdu, kad padaryto jai poveikio pasekoje, galimai daromo ir po teismo nuosprendžio paskelbimo, nukentėjusiosios apeliacinis skundas neatitinka byloje pagrįstai nustatytų aplinkybių, įrodymų viseto ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteistiesiems buvo paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t.y. bausmes paskirtas pagal atskirus straipsnius iš dalies sudedant.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, bendrinimo pagrindai numatyti LR BK 63 str. Šio straipsnio 5 d. 2 punktas numato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 5 d.), kadangi straipsnio pagal kurį nuteisti A. V., A. Ž. ir S. S. sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė 10 metų. BK 233 str. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.) kategorijai, kadangi baudžiamasis įstatymas numato griežčiausią galimą laisvės atėmimo bausmę 2 metus. Todėl akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos ne tik skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bet ir rūšims: BK 149 str. priskiriamas nusikaltimams žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o BK 233 str. nusikaltimams teisingumui. Dėl to, apylinkės teismas A. V., A. Ž. ir S. S. bausmes paskirtas pagal LR BK 149 str. 3 d. ir LR BK 233 str. 1 d. turėjo subendrinti ne vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., o LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagrindais. Todėl apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų pritaikymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų atžvilgiu subendrinus bausmes apėmimo būdu, jų dydžiai padės sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistųjų S. S. ir A. Ž., nukentėjusiosios R. P. apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tuo pačiu ir dėl netinkamai paskirtų bausmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p., 2 p.

nusprendė:

nuteistųjų S. S. ir A. Ž., nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendį pakeisti:

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes - A. V. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą BK 233 str. 1 d., subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. V. paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes - A. Ž. 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą BK 233 str. 1 d., subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. Ž. paskirti 4 (keturis ) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes - S. S. 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką numatytą BK 233 str. 1 d., subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. apėmimo būdu ir subendrintą bausmę S. S. paskirti 4 (keturis ) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.