- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-115-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00047-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- V. U., Varėnos
- Pareiškėjas
- D. V., B. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. U. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-308/2013 pagal pareiškėjų D. V. ir B. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarui, I. U., V. U., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. V. ir B. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvų: A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. (duomenys neskelbtini), ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmėme palikimą, faktiškai pradėdami valdyti turtą. Nurodoma, kad motina A. U. ir tėvas J. U. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausiusiame name. Po tėvų mirties liko trys vaikai: dukra D. V. (mergautinė U.), gim. 1960 (duomenys neskelbtini), sūnus B. U., gim. 1951 (duomenys neskelbtini), dukra J. Z. ((mergautinė U.) mirusi 2010 m.). Tėvai bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdė: gyvenamąjį namą, verandą, lauko virtuvę, kiemo rūsį, ūkio pastatus, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Motinai priklausė 49/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. U. mirties palikimą priėmė, kreipdamasi pareiškimu į notarų biurą, sesuo J. Z. (mirusi 2010 m.), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Jos dukra, priėmusi palikimą po savo motinos mirties, I. U., į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjai po tėvų mirties likusį jų turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo. Po motinos mirties tėvą J. U. kartu su tėvų namuose gyvenusia J. Z. prižiūrėjo D. V.. Pareiškėjai po tėvų mirties sodyboje lankėsi dažnai, čia atliko einamuosius sodybos priežiūros darbus: tvarkė namus, aplink esančią aplinką, atliko einamuosius remonto darbus. Po tėvo mirties D. V. kartu su J. Z. mokėjo mokesčius už elektros energiją, atliekų tvarkymą. Po tėvų mirties pareiškėjai naudojosi dalimi žemės sklypų, nusiėmė sau derlių..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. V. ir B. U. po tėvų – A. U. mirties 2004 (duomenys neskelbtini) ir J. U. mirties 2004 (duomenys neskelbtini) priėmė jų palikimus, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Teismas sprendime nurodė, kad iš surinktų įrodymų byloje visumos pakanka pagrindo padaryti išvadai, kad pareiškėjai priėmė mirusių tėvų palikimą iš karto po jų mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. U. palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš pateikto notaro pranešimo matyti, kad dėl J. U. palikimo priėmimo su pareiškimu apie palikimo priėmimą buvo kreipusis tik J. Z., bet paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo –V. U. savo poziciją grindžia tuo, kad jo motina J. Z. po jos tėvų A. ir J. U. (V. U. senelių) mirties 2004 m. nuolat gyveno šioje sodyboje ir kiti asmenys negalėję paveldėti A. ir J. U. palikimo faktiškai pradėdami valdyti likusį palikimą, nes viso likusio palikimo valdymą perėmė jo motina J. Z.. Tačiau suinteresuotas asmuo tokios pozicijos nepagrindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, kaip išduotu paveldėjimo teisės liudijimu ar liudytojų parodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. U. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atsisakant tenkinti pareiškėjų pareiškimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
pareiškėjų pareiškime nurodyta, kad jų sesuo J. Z. (mirusi 2010 m.) priėmė palikimą po J. U. mirties. Iš pareiškimo turinio aišku, kad pareiškėjai domėjosi kas priėmė palikimą atsiradusį po J. Z. mirties. Pareiškėjai paduodami prašymą teismui į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė tik vieną J. Z. dukrą – I. U., kadangi ji yra priėmusi po motinos J. Z. mirties atsiradusį palikimą. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjams buvo žinomas pareiškimo notarui turinys, kuriame išvardinti visi kiti J. Z. vaikai, tai yra įpėdiniai pagal įstatymą. Nepaisant to pareiškėjai jų neįtraukė į šią bylą suinteresuotais asmenimis;
pareiškėjai išreiškia vieną reikalavimą, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po tėvų mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Sprendimu teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė palikimus atsiradusius po jų tėvų mirties. Tai reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas;
sprendimo rezoliucinėje dalyje taip ir nenurodyta keli juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatyti. Aišku tik tai, kad teismas konstatuoja daugiau nei vieno juridinę reikšmę turinčių faktų buvimą. Taigi sprendimas yra neaiškus. Jį išaiškinti nekeičiant turinio yra neįmanoma;
teismas nukrypo nuo bylos dalyko. Taigi šioje byloje turėjo būti tiriamos tik šio fakto patvirtinimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau pareiškėjai iš esmės koncentruojasi ne į jų pareiškime prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, o į palikimo, atsiradusių po jų tėvų mirties padalinimą į šešias dalis, kas yra niekaip nesusiję su šia bylą;
teismas neatkreipė dėmesio, kad į 2013-03-20 posėdį pareiškėjų iniciatyva pakviesta liudytoja A. B. negalėjo nurodyti, ar D. V. paėmė ką nors iš motinos rūbų; kad nei pareiškime teismui, nei 2013-03-20 teismo posėdyje pareiškėjai nemini jokių kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jų nurodomas aplinkybes. Tai, kad „labai gerai apie bylai reikšmingas aplinkybes informuoti liudytojai“ atsirado tiktai po to, kai apeliantas savo iniciatyva įstojo į bylą teismui nesukėlė jokių abejonių jų parodymų objektyvumu ir patikimumu;
2013-03-20 teismo posėdžio metu B. U. paaiškina, kad po tėvų mirties į sodybą atvykdavo „į metus kelis kartus“ taip pat, kad „paėmiau tėvo striukę“. Teismui nekilo klausimų, ar nenustatytu laiku pasiėmęs striukę B. U. galėjo priimti ne tik po tėvo J. U., bet ir po motinos A. U. mirties atsiradusius palikimus. Teismas niekaip nepasisakė dėl to, kad B. U. bylai reikšmingas aplinkybes pradėjo detaliai prisiminti tiktai po apelianto įstojimo į bylą. Taigi, išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad teismo sprendimas šioje byloje yra nepagrįstas įrodymais;
nagrinėjamu atveju turtas turi būti vertinamas kaip du atskiri palikimai ir jų priėmimo, ir paveldėjimo klausimai turi būti sprendžiami individualiai. Nagrinėjamu atveju teismas savotiškai sutiko su ydinga pareiškėjų formuluote „po tėvų mirties atsiradęs palikimas“. Turi būti nustatyta kas, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po konkretaus asmens mirties;
tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Akivaizdu, kad pareiškėjai iki šiol nėra priėmę palikimo (palikimų), todėl jie neturi paveldėto turto, kurį galėtų dalintis su kitais paveldėtojais. Todėl galima konstatuoti, jog teismas šioje situacijoje neteisingai pritaikė C K 5.70 str. 1 d.
Atsiliepimas
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apelianto apeliacinį skundą, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (C P K 320 str. 1 d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto C P K 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (C P K 329 str. 2 d. 2 p.). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą C P K 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas C P K 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti, paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo tėvų – A. U. mirusios 2004 (duomenys neskelbtini) ir J. U. mirusio 2004 (duomenys neskelbtini) pradėjo jų turtą valdyti ir faktiškai priėmė palikimą. Bylos duomenimis po J. U. mirties palikimą priėmė, kreipdamasi su pareiškimu į notarų biurą pareiškėjų sesuo J. Z., o po pastarosios mirties palikimą priėmė jos dukra suinteresuotas asmuo I. U.. I. U. į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu yra įtraukta, vėliau suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą teismo 2013m. balandžio 8d. nutartimi buvo įtrauktas ir J. Z. sūnus V. U.. Tačiau kiti J. Z. vaikai: L. J., S. Z., I. Z., D. Z., T. Z., M. Z. į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti, kai prašomas nustatyti pareiškėjų juridinę reikšmę turintis faktas ir priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra susijęs su šių asmenų teisėmis ir pareigomis bei priimtas teismo sprendimas gali pakeisti jų teisinę padėtį. Tai reiškia, kad nurodytų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą buvo būtinas, o to neatlikus buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, galėjęs lemti neteisėto teismo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( C P K 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tokio pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normų pažeidimo ištaisyti negali, nes neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.