Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nurodoma gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent jis, 2019-12-03 apie 16.45 val. gyvenamojo namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be jokios priežasties į nugarą pastūmė savo sugyventinę M. Č., po ko ji, nugriuvusi ant laiptų, veidu trenkėsi į laiptų pakopą, tęsdamas savo veiksmus, jis 2019-12-04 apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie tuo metu lovoje gulėjusios M. Č., pagrasino pastarąją nužudyti, sakydamas "aš tave pasmaugsiu", bei, ranka sugriebęs pastarosios kaklą, jį suspaudė ir pradėjo smaugti nukentėjusiąją, o nukentėjusiajai pradėjus šaukti, kad jis ją paleistų, E. B. paleido nukentėjusiąją bei nuėjo į virtuvę, sakydamas, kad ją papjaus, tokiais savo aukščiau paminėtais veiksmais E. B. sukėlė nukentėjusiajai baimę ir netikrumo būseną bei suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti iš minėto buto, pastaroji pamatė, kaip E. B. iš virtuvės stalčiaus paėmė peilį, vėliau pradėjo ją vytis, o nukentėjusiajai bėgant nuo įtariamojo, pastaroji nugriuvo prie išėjimo durų, tokiais E. B. veiksmais nukentėjusiajai M. Č. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės nosies-lūpos raukšlės srityje, kairiajame žande, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu ir kraujosruva lūpos gleivinėje, 11, 21, 22 dantų vainikų kraštų lūžiais,kakle, kairiame žaste, kairėje kojoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad įvykio metu pastūmė savo tuometinę sugyventinę M. Č., nuo ko ji nugriuvo, o po to nieko nepamena, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu jis gyveno kartu su M. Č. jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2019-12-03 apytiksliai 11.00 val. jis išgėrė mažą buteliuką, t. y. 200 ml degtinės. M. tuo metu buvo darbe. Apytiksliai 17.00 val. jis ėjo į netoliese namų esančią parduotuvę, kurios pavadinimo nežino, nusipirkti alkoholio, o grįžtant atgal, einant kiemu pamatė, kad savo automobiliu grįžo jo anksčiau minėta sugyventinė M. Č.. Jiems susitikus kieme, jie susipyko, dėl to, kad M. grįžo ne iš tos pusės, t. y. ne nuo darbo pusės. M. jam kažką grubiai atsakė ir jis dėl to labai supyko. Jiems einant į namo laiptinę, užėjus į laiptinės vidų, jis vieną kartą savo kairės rankos delnu pastūmė M. į nugarą tarp menčių. Nuo jo pastūmimo, ji griuvo ant laiptų ir veidų atsitrenkė į laiptų pakopą. M. atsistojo, pasakė, kad susimušė veidą ir jie kartu pakilo laiptais į viršų į minėtą butą. Jis matė, kad M. iš lūpos bėga kraujas. Jiems užėjus į butą, M. nuėjo nusiprausti veido, o jis persirengė ir išėjo pas draugą. Nuėjęs pas draugą, jis išgėrė apytiksliai 600 ml degtinės. Jautėsi apsvaigęs, tačiau labai neblaivus nesijautė. Negali pasakyti tiksliai, bet 2019-12-04 naktį galimai nuo 24.00 val. iki 02.00 val., jis grįžo namo minėtu adresu. Jam grįžus namo, M. gulėjo lovoje, tačiau dar nemiegojo. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, dėl to kad M. grįžo ne nuo darbo pusės, o ji jam sakė, kad grįžo iš darbo. Konfliktas buvo tik žodinis, jis M. nemušė ir nesmaugė. Tuomet nebenorėdamas daugiau pyktis, pasiėmė rūsio raktus ir nuėjo į rūsį. Rūsyje greičiausiai užmigo, nes buvo neblaivus. Kiek laiko miegojo rūsyje, neatsimena, galimai valandą. Pamiegojus valandą rūsyje, jis vėl grįžo atgal į butą ir vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis įtarė, kad M. jį apgaudinėja, kad grįžta ne iškart po darbo. Tuomet M. apsirengė ir išėjo. Kur ji išėjo, jis nežino.

Nukentėjusioji M. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu E. B.. 2019-12-03 apie 16.45 val. grįžinėjo iš darbo namo, kieme pastatė automobilį ir kieme sutiko savo sugyventinį, kuris buvo išgėręs, bet ne girtas. Jis jos paklausė, iš kurios pusės ji grįžo, ji jam pasakė, kad koks skirtumas, iš kurios pusės ji grįžo ir nuėjo link laiptinės, sugyventinis ją praleidęs nuėjo kartu link laiptinės. Užėjus į laiptinę pajuto smūgį į nugarą, sugyventinis ją pastūmė, ji nugriuvo ir veidu atsitrenkė į laiptą, nusibrozdino kairės pusės kelį, pajuto fizinį skausmą. Rankose nešėsi produktus, kurie iškrito. Jis atsistojo ir išėjo iš laiptinės, sugyventinis nuėjo laiptais aukštyn link buto. Po keleto minučių sugyventinis išėjo iš laiptinės ir pasakė, kad eitų namo susitvarkyti, ji tuomet nuėjo namo, sugyventinis taip pat grįžo į butą. Ji tvarkėsi namuose, o sugyventinis paėmęs pinigus, savo daiktus ir išėjo iš namų. Prieš išeidamas, sugyventinis pasakė, kad važiuojam į ligoninę, ji pasakė, kad nevažiuos, kadangi jie dantų jai nesutvarkys. Apie 18.00 val. iš namų išėjo norėdama nueiti iki stomatologo, išėjusi lauke sutiko sugyventinį, kuris kalbėjo telefonu, paklausė jos, kur eini, tačiau jis nieko neatsakė ir nuėjo toliau, jis liko kieme. Stomatologas nedirbo, ji pasivaikščiojusi grįžo namo, sugyventinio nebuvo. Buvo visą vakarą namuose, apie 01.00 val. jai jau gulint, namo grįžo sugyventinis, atsirakinęs įėjo į kambarį, metė raktus, telefoną ir pasakė, kad surinktų jo daiktus ir jis išeis. Ji atsakė, kad naktį tikrai nerinks, pats susirink arba palauk ryto ir tada susirinksi, pasakė, kad jam šalta, tuomet atsakė, kad kur buvai ten ir eik, bandė jį raminti, sakė, kad eitų gulti. Tuomet sugyventinis atsidarė spintą ir išėmęs jos rūbus pasakė, kad juos išmes, tačiau jų nemetė. Po kiek laiko sugyventinis paėmė raktus ir pasakė, kad eina į rūsį, ten pasidarys, ką jau senai norėjo pasidaryti. Grįžo sugyventinis atgal į butą maždaug po 40 min. jis gulėjo lovoje. Grįžęs iš rūsio, sugyventinis nuėjo į virtuvę pasišildė valgyti, būdamas virtuvėje naudojo necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad ją pasmaugs. Atėjęs į kambarį, jis nedelsdamas pradėjo ją smaugti rankomis, pajuto fizinį skausmą, ji jam sakė "ką tu darai". Sugyventinis nuėjo į virtuvę atsinešė maistą ir valgė. Ji apsirengė ir paėmusi raktus norėjo išeiti iš buto, kuomet sugyventinis sakydamas, kad "aš tave papjausiu" nuėjo į virtuvę, nežinodama, ką jis gali paimti ar padaryti greit atsirakino duris ir pradėjo bėgti laiptinėje link išėjimo, sugyventinis bėgo paskui, ji išbėgusi į lauką užkliuvo ir parkrito. Nematė, kad sugyventinis kažką turėjo rankose. Sugyventinis pamatęs, kad ji parkrito, sakė "grįžk po penkių minučių" ir nuėjo atgal į butą. Ji vaikščiojo lauke ir po kiek laiko iškvietė pareigūnus. Jai padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė ir moralinė žala. Įvykio metu E. B. prieš ją panaudoto smurto protrūkis buvo toks, kad manė, kad ją iš tiesų E. B. nužudys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š., kurio parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, parodė tokias aplinkybes. 2019-12-04 apie 03.23 val. jam dirbant kartu su kolegomis, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis grasina susidoroti su pranešėja, pastarąją smaugė, grasino peiliu, buvo pastūmęs nuo laiptų, ko pasekoje pranešėja susižalojo veidą. Nuvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi pranešėja M. Č. ir paaiškino, kad 2019-12-03 apie 17.00 val., prieš ją smurtavo jos sugyventinis E. B., kuris einant namo, laiptinėje, ją tyčia pastūmė, ko pasekoje ji krito ant laiptų ir susitrenkė veidą burnos srityje, pradėjo kraujuoti dantenos, kliba dantys. Taip pat paaiškino, kad E. B. tos pačios dienos vakare išėjo pas draugus, po ko grįžęs taip pat grasino susidoroti, smaugė, po ko pagrasinęs, kad nusižudys, išėjo į rūsį. Grįžęs iš rūsio 2019-12-04 apie 02.00 val. jis vėl grasino nužudyti M. Č. bei virtuvėje pasiėmęs peilį pastarąją vijosi, dėl ko M. Č. iš buto pabėgo bijodama sugyventinio ir bėgdama dar kartą nukrito laiptinėje. Jiems bendraujant su pranešėja, atvyko greitoji med. pagalba, kurie apžiūrėjo M. Č., tačiau pastaroji med. pagalbos atsisakė ir pasakė, kad į medikus kreipsis pati. Po to kartu su nukentėjusiąja pranešėja nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), užėjus į butą kambaryje buvo matomi išmėtyti daiktai, drabužiai, sudaužyta vaza, mėtėsi šukės. M. Č. nurodytas sugyventinis E. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Jam buvo pranešta, kad jis bus sulaikytas, po ko E. B. buvo pristatytas į policijos įstaigą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad, 2019-12-04 03.23 val. registruotas pranešimas, kad sugyventinis grasina susidoroti su pranešėja, smaugė, vakar buvo pastūmęs nuo laiptų (parkrito, sumušė dantis, kraujavimas).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4362/2019 (01), matyti, kad M. Č. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės nosies-lūpos raukšlės srityje, kairiajame žande, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu ir kraujosruva lūpos gleivinėje, 11, 21, 22 dantų vainikų kraštų lūžiais,kakle, kairiame žaste, kairėje kojoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, labiausia tikėtina, kad ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2019-12-04 04.21 val. patikrinus E. B. blaivumą, nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. be jokios priežasties į nugarą pastūmė savo sugyventinę M. Č., po ko ji, nugriuvusi ant laiptų, veidu trenkėsi į laiptų pakopą, tęsdamas savo veiksmus, jis 2019-12-04 apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie tuo metu lovoje gulėjusios M. Č., pagrasino pastarąją nužudyti, sakydamas „aš tave pasmaugsiu“, bei, ranka sugriebęs pastarosios kaklą, jį suspaudė ir pradėjo smaugti nukentėjusiąją, o nukentėjusiajai pradėjus šaukti, kad jis ją paleistų, E. B. paleido nukentėjusiąją bei nuėjo į virtuvę, sakydamas, kad ją papjaus, tokiais savo aukščiau paminėtais veiksmais E. B. sukėlė nukentėjusiajai baimę ir netikrumo būseną bei suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, po to,nukentėjusiajai bandant pabėgti iš minėto buto, pastaroji pamatė, kaip E. B. iš virtuvės stalčiaus paėmė peilį, vėliau pradėjo ją vytis, o nukentėjusiajai bėgant nuo įtariamojo, pastaroji nugriuvo prie išėjimo durų, tokiais E. B. veiksmais nukentėjusiajai M. Č. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės nosies-lūpos raukšlės srityje, kairiajame žande, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu ir kraujosruva lūpos gleivinėje, 11, 21, 22 dantų vainikų kraštų lūžiais,kakle, kairiame žaste, kairėje kojoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo E. B. kaltę nusikalstamų veikų padarymu įrodo nukentėjusios M. Č. duoti nuoseklūs parodymai, speacialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojo parodymai, apžiūros protokolai, paneigiantys kaltinamojo E. B. versiją, jog jis nukentėjusiąją tik pastūmė, ir dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nekaltas. Iš byloje surinktų pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad E. B. įvykio metu buvo neblaivus ir pats pripažino teisme, kad įvykio visų aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena. Todėl yra pagrindas tikėti nuosekliais nukentėjusiosios M. Č. parodymais, kad įvykio metu ji buvo sužalota savo tuometinio sugyventinio E. B. tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinime, o tokio minėto E. B. panaudoto prieš ją smurto pobūdis, intensyvumas ir pavojingumas įvykio metu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad tuo metu jai išsakytas E. B. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis nukentėjusiajai, kuri įvykio metu buvo jo sugyventinė, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi naudodamas smurtą įvykio metu grasino nužudyti M. Č. ar sunkiai sutikdyti jos sveikatą, taip sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Dėl E. B. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jam inkriminuojamus nusikaltimus jis įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, dirbantis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. B. yra skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu E. B. veikoje nustačius padarytų nusikaltimų idealią sutaptį.

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė –– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Kaltinamasis E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-12-04 iki 2019-12-05 (viena diena), šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusioji M. Č. pateikė 4378 Eur civilinį ieškinį, kurį pagal ją sudaro 2378 Eur už turtinę žalą bei 2000 Eur už neturtinę žalą (b.l. 48). Nukentėjusiosios civilinis ieškinis dėl turtinės žalos yra realus ir pagrįstais byloje esančiais įrodymais todėl yra tenkintinas. Dėl M. Č. nurodyto prašomo priteisti neturtininės žalos dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji M. Č. patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 1000 eurų dydžio, taip tenkinant šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėimo būdu E. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. B. vieną sulaikymo dieną nuo 2019-12-04 iki 2019-12-05, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD saugomą prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš E. B. 1000 eurų M. Č. naudai už jai padarytą neturtinę žalą.

Priteisti iš E. B. 2378 eurų M. Č. naudai už jai padarytą turtinę žalą.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.