- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1-14-1037/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28264-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei, kaltinamajai D. S., kaltinamosios gynėjui K. B., nukentėjusiajai R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, ūkininkaujanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2015-03-17, apie 14.05 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, rodydama aiškų asmens negerbimą, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, įžūliu elgesiu, t. y. sugriebė rankomis R. K. už kaklo ir pargriovė ant žemės, sugriebė už plaukų ir juos pešė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, viršugalvio ir krūtinės ląstos kairės pusės šonkaulių srities sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio išvakarėse nukentėjusioji girtavo su jos vyru. Tada, ji atėjo pas nukentėjusiąją pasikalbėti ir sutikusi pastarąją prie parduotuvės paprašė, kad ji sustotų, o kai ji nesustojo, sugriebė už peties ar už sprando, tiksliai neprisimena. Vėliau viskas peraugo į fizinį kontaktą: apsipešiojo, apsistumdė, kaltinamoji nurodė, rovusi nukentėjusiajai plaukus, o nukentėjusioji su savo rankinuku ją daužė. Pasak kaltinamosios konfliktą per parduotuvės langą matė V. S. ir D. K.. Taip pat konfliktą matė nukentėjusiosios vaikai ir pusbrolis L. S.. kaltinamoji posėdyje nurodė, kad pasielgė blogai dėl įvykio gailisi.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str., 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-21). Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2015-03-17 apie pietus ji kartu su vaikais ėjo namo pro (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Iš nugaros prie jos pribėgo pažįstama D. S., kuri sugriebė rankomis už kaklo, pargriovė ant žemės, sugriebė už plaukų, juos pešė, įspyrė į kairįjį šoną, nugaros sritį ir ranką. Nurodė, kad dėl šio įvykio labai išsigando jos mažamečiai vaikai. Taip pat teigė, kad įvykį matė parduotuvės dirbusios moterys (t. 1, b.1. 22, 31, 98).
Liudytoja D. K. 2016-03-25 bylą dar nagrinėjant teisme privataus kaltinimo tvarka nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje. Maždaug prieš metus jai dirbant, įbėgo R. K. sūnus pradėjo sakyti, kad lauke muša mamą. Pro langą matė, kaip stumdėsi D. S. ir R. K.. Įvykis vyko apie 10 minučių. Smūgius sudavė abi. (t. 1, b. l. .119).
Liudytoja V. S. parodė, kad jai dirbant į parduotuvę atėjo D. S., kuri nusipirko cigarečių ir išėjo. Po kiek laiko išgirdo šaukiant, kad lauke mušasi. Per langą matė, kad mušasi D. S. ir R. K.. Po to į parduotuvę įbėgo R. K. sūnus Karolis, kuris iškvietė policijos pareigūnus, (t. 1, b.1.120-121).
Liudytojas K. K. parodė, kad tą dieną jis su mama ir broliu Laurynu grįžo autobusu namo. Išlipus iš autobuso, atbėgo D (D. S.), kuri paėmė mamai už kaklo, jos mušėsi. Vėliau mamai ant rankos, kojos ir šono atsirado mėlynės. Pusbrolis L, kuris buvo parduotuvėje, iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b.1.121-122).
Liudytojas L. S. parodė, kad kai buvo sumušta R. K., jie autobusu grįžo namo. Jis nuėjo į parduotuvę, o iš jos išbėgo D. S., kuri nuėjo link R. K.. Jam būnant viduje, išgirdo apie muštynes ir išbėgo į lauką. Matė, kaip D. S. tampė R. K. už plaukų. Matė, kad R. K. buvo išrauti plaukai, ji skundėsi galvos skausmu (t. 1, b. l.122).
Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, viršugalvio ir krūtinės ląstos kairės pusės šonkaulių srities sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. 1.36-37).
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog D. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, nes yra visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus liudytojų parodymus konstatuotina, jog kaltinamosios veiksmai peržengė administracinio teisės pažeidimo ribas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, nes buvo pažeista visuomenės rimtis. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Nagrinėjamu atveju įvykį matė daug žmonių, tarp kurių ir nepilnamečiai asmenys, įvykį matę žmonės puolė žiūrėti kas vyksta, atsitraukė nuo įprastinės veiklos, kiti kvietė policiją, pats įvykis įvyko viešoje vietoje, dienos metu.
Veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nepaisant to, kad kaltinamoji veikė ir nesukonkretindama savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-146-511/2016).
Gautas R. B. prašymas atiduoti kaltinamąją D. S. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojo prašymo turinio ir kaltinamosios paaiškinimų nustatyta, kad R. B. yra kaltinamosios kaimynas. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad R. B. neteistas. Iš padėkos raštų matyti, jog jis dirbo policijoje, teigiamai charakterizuojamas Varnių medžiotojų ir žvejų būrelio. Teismo posėdžio metu, prokurorė taip pat nurodė, kad pažįsta laiduotoją kaip buvusį kolegą iš teigiamos puses. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. B. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai D. S..
Kaltinamoji D. S. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Taip pat iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą bei įsipareigojo atlyginti neatlygintą neturtinės žalos dalį. Taip pat kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. S. neteista, ūkininkauja. Nusikalstamos veikos padarymą inspiravo asmeninio pobūdžio aplinkybės, todėl yra pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant minėtoms aplinkybėms, D. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją 1 metų terminui laiduotojo R. B. atsakomybėn be užstato (LR BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d.).
D. S. išaiškina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojui R. B. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 40 str. 6 d.).
Nors kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl ji materialiai atsakinga už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. padarytą žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo 3 000 Eur iki 300 Eur. Įvertinus tai, jog kaltinamoji iki teismo posėdžio atlygino nukentėjusiajai 100 Eur neturtinę žalą iš kaltinamosios priteistina neatlyginta 200 Eur neturtinės žalos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendė:
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant D. S. laiduotojo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.
Išaiškinti D. S., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojui R. B. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Civilinės ieškovės R. K. sumažintą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamosios D. S. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės R. K. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.