- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI3-329-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00277-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Lukšių pieninė“
- Trečiasis asmuo
- VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, perėjusi į bylos nagrinėjimą iš esmės rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims likviduojamai dėl bankroto viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lukšių pieninė“ skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 480 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas Nr. M-10 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl 9 392 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog pareiškėja 2014-2015 metais buvo pavedusi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, o PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą ir išdavė pareiškėjai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (patvirtinimus). Pareiškėjos teigimu, šie dokumentai patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą 2014–2015 metų laikotarpiu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 str. 6 d. Teigia, jog pareiškėja, teikdama Mokesčio deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti). Tvirtina, jog pareiškėja 2013-2015 metų laikotarpiu tinkamai vykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.
Teigia, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pareiškėjai nepažeidus teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl pakuočių atliekų tvarkymo, Sprendimą grindžiant neteisėtu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) sprendimu, taigi pažeidžiant ir teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus. Mano, jog Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisėms aktams (ABTĮ 91 str. 1d. 1p.).
Paaiškina, jog nepadarė teisės aktų pažeidimo, kadangi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) nuostatomis, pasirinko gamintojo ir importuotojo pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą įgyvendinti kolektyviai, pakuočių atliekų tvarkymą pavesdama gamintojų ir importuotojų organizacijai, bei ginčo laikotarpiu sudarė sutartį dėl pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo su licencijuota ir valstybės prižiūrima PTO. Pažymi, jog minėtoje sutartyje nustatytus sutartinius įsipareigojimus sąžiningai ir tinkamai įvykdė, už suteiktas pagal Sutartį paslaugas apmokėjo. Teigia, jog PPATĮ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme egzistuojantis teisinis reguliavimas riboja gamintojų ir importuotojų teisę patiems pasirinkti tinkamiausius atliekų tvarkymo organizavimo būdus bei priemones, nustato griežtus reikalavimus pakuočių atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išduoti patvirtinimo dokumentus, įrašymui į Atliekų tvarkytojų sąrašą, nustato valstybės institucijų pareigą patikrinti atliekų tvarkytojus prieš įsirašant į sąrašą ir vėliau užtikrinti jų veiklos vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Tvirtina, jog tuo pagrindu pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad tuo atveju, jei pareiškėja atliks visus nuo jos valios priklausančius ir teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu, jai nebus taikomos poveikio priemonės. Nurodo, jog Sprendimu paskaičiuotos mokestinės prievolės egzistavimas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėja neatsižvelgė į tai, kad VRAAD sprendimu panaikinti pareiškėjai PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, tačiau nei patikrinimo akte, nei Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nėra nurodoma, kokių teisės normų reikalavimus ir kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė. Tvirtina, jog patikrinimo aktu nepagrįstai daryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 p. reikalavimus, kadangi teikdama Mokesčio deklaracijas pareiškėja disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti). Taip pat tvirtina, jog patikrinimo aktu nepagrįstai daryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), 7 p., kadangi šiame punkte nustatoma mokesčio apskaičiavimo tvarka, nuostatos taikomos ne pareiškėjai, o VRAAD, atliekančiam mokestinį patikrinimą.
Paaiškina, jog VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014–2015 m. laikotarpiu, yra neteisėtas, kadangi priimtas ne įstatymo, o žemesnės galios teisės akto (Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.)(toliau – ir Dokumentų aprašas), pagrindu, t. y. vadovaujantis Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktais. Pažymi, jog minėtais punktais nepagrįstai išplečiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²³ str. 2 d. nustatytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo neteisėtais sąrašas, taip pat nesant ATĮ nustatyto pagrindo reguliuoja patvirtinimų panaikinimą, taip pat, reguliavimas neišsamus ir nenustato gamintojų ir importuotojų pagrindinių teisių apsaugos nuostatų (suinteresuotų subjektų dalyvavimo priimant sprendimą, terminų), be to, nustatytas reguliavimas prieštarauja minėtiems pareiškėjos teisėtiems lūkesčiams. Teigia, jog tokiu būdu VRAAD sprendimu pareiškėjai nepagrįstai nustatyta mokestinė prievolė kildinama ne iš įstatymo, o žemesnės galios teisės akto, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Tad VRAAD sprendimas neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1d. 1p.). Taip pat teigia, jog VRAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukiant pareiškėjos, pažeidžiant jos teisę būti išklausytai, taigi pažeidžiant pagrindines procedūras, kaip tai numatyta ABTĮ 91 str. 1d. 3 p.
Nurodo, jog dėl Sprendimo kilo neigiamos pasekmės pareiškėjai, ji prarado galimybę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnyje. Teigia, jog pareiškėja Sprendimu verčiama antrą kartą sumokėti mokestį, nors įstatymu nustatytas pareigas yra tinkamai įvykdžiusi.
Teigia, jog Sprendimas laikytinas pažeidžiančiu VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nurodo, jog nei Patikrinimo akte, nei Sprendime dėl Patikrinimo akto patvirtinimo nėra nurodoma, kokių teisės normų reikalavimus ir kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė, todėl pareiškėjai nėra aišku, kodėl jai apskaičiuotas mokėtinas mokestis.
Teigia, jog Sprendimas laikytinas pažeidžiančiu VAĮ reikalavimus dėl viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat paaiškina, jog sprendimas priimtas nepatikrinus Patikrinimo akto išvadų pagrįstumo.
Paaiškina, jog Sprendimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos pastabas dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto Nr. M-10 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teigia, jog Sprendime klaidingai nurodoma, jog jis priimtas įvertinus pareiškėjos pastabas, kadangi iš Sprendimo turinio neaišku, ar į pastabas atsižvelgta, nenurodoma, į kurias pastabas atsižvelgta, nepateikiami argumentai, kodėl į pastabas neatsižvelgta. Teigia, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 str. 1 d. nuostatos, reikalaujančios sprendimą dėl patikrinimo akto priimti atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto.
Paaiškina, jog Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą įmonėje. Nurodo, jog Patikrinimo akte nurodytas mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios metalinės pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis patikrinimas už 2014-2015 m. (toliau – ir Patikrinimas) pagal 2018 m. spalio 3 d. pranešimą Nr.(7.5)-AD5-5806 buvo atliktas pažeidžiant VAĮ 36⁴ str. 6 d. bei Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas) 2 p., reikalavimus, kadangi 2018 m. ūkio subjektų veiklos tikrinimo plane, skelbiamame institucijos interneto svetainėje, pareiškėjos patikrinimas nebuvo nurodytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (tai nustato PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis).
Teigia, jog mokestinė prievolė kyla tik mokesčių mokėtojui. Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta tik sumokėti mokestinę prievolę už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius, pareiškėjai 2014-2015 m. neįvykdžius (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Ši aplinkybė buvo nustatyta atsižvelgus į pareiškėjos vardu perdirbtų (sutvarkytų) pakuotės atliekų kiekį, t. y. remiantis VRAAD sprendimu, kuriuo panaikinti metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, vertinta, kad pareiškėja 2014-2015 m. neįvykdė (0 proc.) nustatytos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties. Nurodo, jog, teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus ir kurie įrodytų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis (54 proc.). Teigia, jog patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo, remiantis Dokumentų aprašo 55 punktu. Tvirtina, jog mokesčio lengvatą, įvykdžius nustatytą gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Nurodo, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1-3 dalyse nurodyti dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Teigia, jog remiantis Dokumentų aprašo 3 punktu, panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai ar importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 įvertino VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT panaikino VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (įskaitant pareiškėjai išduotą patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-6070 dėl metalinės pakuotės kiekio 2,589 t, kuris LVAT nutartimi paliktas galioti). Taip pat nurodo, jog LVAT nutartimi likusi VRAAD sprendimo dalis nepakeista, taigi 2015 m. PTO pareiškėjai išduotas patvirtinimas išlieka panaikintas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas teigia, jog pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 4 214 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
Pažymi, jog pakuočių atliekų tvarkymo srityje taikomas gamintojo atsakomybės principas, ATĮ 32 str. įtvirtina „teršėjas moka“ principą. Teigia, jog kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas reglamentuojami ATĮ aštuntame⁷ ir aštuntame⁸ skyriuose, PPATĮ 10 str., be kita ko, nustatant, kad organizacijos, įgyvendindamos PPATĮ 10 str. nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (ATĮ 34²² str. 14 d.).
Teigia, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu teisės aktais buvo nustatyti gamintojų ir importuotojų atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis pagrindai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais pagrindai ir tvarka. Teigia, jog, subjektai, turintys teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, šių dokumentų pripažinimo neteisėtai išrašytais pagrindai, sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais priimantis subjektas nustatyti ATĮ 34²⁵ straipsnyje. Nurodo, jog Dokumentų aprašas nustato įgyvendinimo nuostatas, šio aprašo 53 p. (pagal redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d., analogiška nuostata įtvirtinta Dokumentų aprašo 55 p., o nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančių redakcijų 53 p.). Ministerijos aiškinimu, minėta Dokumentų aprašo nuostata reiškia, jog sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais išduotais dokumentais, taigi, nagrinėjamu atveju PTO išduotus pareiškėjai patvirtinimus.
Teigia, jog, remiantis Dokumentų aprašo 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, todėl laikytina, kad patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra sąlygojamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu). Tvirtina, jog, vadovaujantis principu „iš neteisės negali kilti teisė“, jei atliekų tvarkytojo išrašytas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, tokio dokumento pagrindu organizacijos išrašytas patvirtinimas (kuriuo pagal panaikintame atliekų tvarkytojo dokumente nurodytą sutvarkytą atliekų kiekį buvo išdalintas ar paskirstytas sutvarkytas atliekų kiekis gamintojams ir (ar) importuotojams) taip pat laikytinas negaliojančiu. Mano, jog patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą neteisėtumas yra išvestinis iš dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išrašymo proceso neteisėtumo.
Teigia, kad mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą (PPATĮ 7 str. 7 d.), todėl panaikinus dokumentus, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata netaikytina.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad priimdamas Sprendimą atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos pastabas (be kita ko, pareiškėjos pastabose buvo nurodoma, jog VRAAD sprendimas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, yra neteisėtas tuo pagrindu, kad priimtas pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai). Mano, jog pareiškėjos teisė būti išklausytai priimant VRAAD sprendimą nebuvo pažeista, atsižvelgiant į tai, jog VRAAD sprendimu nustatyti privalomi įpareigojimai PTO, o ne pareiškėjos atžvilgiu.
Nesutinka su skundo argumentu, kad Departamentas nepagrįstai rėmėsi neteisėtu VRAAD sprendimu, kadangi VRAAD sprendimas galiojantis ir nenuginčytas, o pareiškėjos argumentai dėl VRAAD sprendimo neteisėtumo nesusiję su ginčo dalyku.
Rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog 2022 m. LVAT nutartis patvirtina tai, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 480 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas Nr. M-10 dėl 9 392 Eur mokesčio už 2014-2015 metais į rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 metais buvo pavedusi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. vasario 1 d. sudarydama sutartį Nr. PTO/13/618 dėl pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo (PTO yra licencijuota kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija).
PTO organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 metų laikotarpiu ir išdavė pareiškėjai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus – patvirtinimus.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios metalinės pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2014-2015 metus pagal 2018 m. spalio 3 d. pranešimą Nr. (7.5)-AD5-5806.
2017 m. lapkričio 8 d. VRAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus patikrinimo aktu Nr. VR-19.2-54 buvo nustatyta, jog naikintini UAB Metrail dokumentai, be kita ko, ir dokumentai Nr. 1414VI0003-4994-5513 bei Nr. 1514VI0002-4994-5513.
VRAAD sprendimu Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas) panaikino pareiškėjai PTO išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, nurodytus 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54: 1) už 2014 m. PTO patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-6070, išrašytas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1414VI0003-4994-5513 pagrindu, metalinės pakuotės kiekis 2,589 t; 2) už 2015 m. PTO patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-6070, išrašytas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1514VI0002-4994-5513 pagrindu, metalinės pakuotės kiekis 2,110 t.
2017 m. gruodžio 19 d. VRAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 (toliau – ir 2017 m. VRAAD raštas) pareiškėja informuota apie mokestinės prievolės (apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 m. mokestinius laikotarpius) vykdymo terminą (2018 m. vasario 15 d.).
2018 m. spalio 3 d. Departamento raštu Nr. (7.5)-AD5-5806 pareiškėja informuota apie planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014-2015 m. Nurodyta, jog patikrinimas bus atliekamas, be kita ko, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-100, nuo 2018 m. spalio 4 d., prašant pateikti dokumentus patikrinimui 2018 m. spalio 19 d.
2018 m. spalio 25 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio patikrinimo aktu Nr. M-10 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įforminti atlikto patikrinimo rezultatai. Patikrinimo akte nurodoma, jog buvo atliekamas planinis patikrinimas pagal 2018 m. spalio 3 d. pranešimą Nr. (7.5)-AD5-5806. Nurodoma, jog Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis, pateiktus 2017 m. VRAAD raštu, pareiškėjos pateikti dokumentai, deklaracijos (forma FR0524). Nurodoma, jog VRAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai laikomi netekusiais galios, tuo pagrindu pareiškėja laikoma neįvykdžiusi 2014-2015 m. Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties ir tokiu būdu pareiškėjai atsirado prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Nurodoma, jog pareiškėja nepatikslino 2014-2015 metų deklaracijų (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, neatliko mokestinės prievolės (iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis), kurios terminas buvo nurodytas 2017 m. VRAAD raštu, neatsižvelgė į VRAAD sprendimu panaikintus ir netekusius galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo patvirtinimus (toliau – ir Patvirtinimai). Patikrinimo aktu daryta išvada, jog pareiškėja tuo pažeidė MUATĮ 5 str. 6 d. ir Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Dl-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), 7 p. reikalavimus. Taip pat daryta išvada, jog pareiškėjai neatlikus mokestinės prievolės iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, remiantis Apskaičiavimo aprašo 7 p., pareiškėjai priskaičiuotina 2014-2015 m. mokestinių laikotarpių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 9392 Eur (2014 m. – 5178 Eur, 2015 m. – 4214 Eur).
2018 m. lapkričio 22 d. raštu “Dėl Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018-10-25 patikrinimo akto Nr. M-10 išvadų” pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, pateikė Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės Marijampolės skyriaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyriui pastabas (toliau – ir Pastabos). Pareiškėja nurodė, jog mokestinė prievolė nustatyta nepagrįstai, kadangi pareiškėja sutarties pagrindu pavedė pakuočių atliekų tvarkymą organizuoti PTO, apmokėjo už pagal sutartį suteiktas paslaugas, Patvirtinimai panaikinti ne dėl pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, su mokestinės prievolės vykdymu susijusius nuostolius ir žalą valstybei atsakovas turi teisę išieškoti iš trečiųjų asmenų. Be to, nurodė, jog mokestinė prievolė nustatyta remiantis neteisėtu VRAAD sprendimu.
2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 408 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas) Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog VRAAD panaikino PTO pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nurodoma, kad pareiškėja apie mokestinę prievolę informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu, nurodant patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokestį iki 2018 m. vasario 15 d. Pažymima, jog, pareiškėja deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo nustatytu terminu, dėl to daryta išvada, jog pareiškėja pažeidė MUATĮ 5 str. 6 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p. Pareiškėjai nustatyta mokestinė prievolė už 2014–2015 m. – 9 392 Eur, kuri apskaičiuota vadovaujantis Apskaičiavimo aprašo 7 p. Patikrinimo aktas patvirtintas įvertinus pareiškėjos rašytines pastabas ir vadovaujantis MAĮ 132 str.
Su 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (7.5)-AD5-11542 Sprendimas pateiktas pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 str. 1 d.
2019 m. sausio 21 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).
2019 m. vasario 11 d. VAAT nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja šioje administracinėje byloje, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:
1) panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);
2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);
3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;
4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašyto patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513- 6070, kuris nurodytas Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 eilutėje Nr. 179, dėl 2,589 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.
2023 m. sausio 24 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-323 dėl UAB „Lukšių pieninė“ 2018-12-18 sprendimu Nr. 408 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 9 392 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014– 2015 m. mokestinius laikotarpius – 4 214 Eur (0 Eur už 2014 m., 4 214 Eur už 2015 m.).
Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas, kadangi pareiškėja vykdė visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo pagrindu, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).
Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 m. ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-6070 dėl 2,589 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paliekamas galioti, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-6070 dėl 2,110 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas panaikintas. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 4 214 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 metus (0 Eur už 2014 m., 4 214 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2015 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (3,905 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (753), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,433). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir/ar pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekų tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2015 m. yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtinta 9 392 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 4 214 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Dėl nurodomų procedūrinių pažeidimų
Pareiškėja nurodo procedūrinio pobūdžio pažeidimus, dėl kurių, jos manymu, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas, ir kurie pareiškėjos manymu sudaro savarankišką pagrindą Sprendimą panaikinti. Iš esmės teigia, jog Sprendimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos Pastabas (jų motyvuotai neįvertinus Sprendime), ir tuo pažeidžiant MAĮ 132 str. 1 d. reikalavimus, taip pat, jog Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą planinį patikrinimą (neįtraukus į 2018 m. ūkio subjektų veiklos tikrinimo planą ir nepaskelbus institucijos interneto svetainėje), ir tuo pažeidžiant VAĮ 36⁴ str. 6 d. bei Kontrolės aprašo 2 p. reikalavimus.
Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinio pobūdžio pažeidimų pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).
MAĮ 132 str. 1 d. nustato, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame nurodyta, jog Sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į Pastabas. Nors Sprendime nėra pateikta detalių motyvų dėl atsižvelgimo į Pastabas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi šis procedūrinis pažeidimas savaime niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių, galimybių teikti savo paaiškinimus, argumentus, skųsti priimtą viešojo administravimo institucijos sprendimą teismui.
Remiantis VAĮ 36⁴ str. 6 d., patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo; priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.
Kontrolės aprašo 2 p. nustato, jog Departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro Kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus.
Rašytiniais bylos duomenimis, pareiškėja apie planinį patikrinimą buvo informuota 2018 m. spalio 3 d. raštu nurodant, jog patikrinimas pradedamas 2018 m. spalio 4 d., ir prašant pateikti dokumentus patikrinimui 2018 m. spalio 19 d. Byloje nėra duomenų apie planinio patikrinimo įtraukimą į 2018 metų planą. Atsakovas nepagrindė, jog būtų įvykdęs reikalavimus dėl planinio patikrinimo įtraukimo į planą ir jo paskelbimo, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja apie patikrinimą informuota prieš 1 dieną. Vis dėlto, šie pažeidimai taip pat iš esmės neįtakojo pareiškėjos teisių, galimybių teikti savo paaiškinimus, argumentus, skųsti priimtą viešojo administravimo institucijos sprendimą teismui.
Teismui nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių sąlygoti nepagrįstų ar neobjektyvių išvadų padarymą, nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas priimtas tyrimą atlikus neobjektyviai ar neišsamiai, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, jog Sprendimas naikintinas procedūrinių pažeidimų pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Byloje pateiktas 2019 m. sausio 17 d. žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas (30 Eur).
Iš dalies tenkinus pareiškėjos skundą, iš dalies tenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tenkintą reikalavimų dalį ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjai priteistina ½ dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Lukšių pieninė“ skundą.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 480, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus patvirtintą 9 392 Eur mokesčio sumą iki 4 214 Eur.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai bankrutuojančiai UAB „Lukšių pieninė“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.