- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-503-593/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
2. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu M. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės M. Z. subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
4. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 6 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 6 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 (aštuoni) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.).
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-226 nutarė nuteistajam M. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, t. y. 64 balai, jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu tęsia darbinę veiklą, skatintas tris kartus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, suvokia būtinybę laikytis įstatymų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam M. Z. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad jis padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, smurtinius nusikaltimus, jis ir anksčiau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, kas sudarė pagrindą teismui vertinti griežčiau nuteistojo galimybes nusikalsti ateityje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis septynis kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už ką buvo nubaustas, ir nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau rodo, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 64 balų, tačiau iš nustatytų 64 balų net 22 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Apylinkės teismas priimdamas nutartį darė išvadą, jog M. Z. nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Šalies argumentai
7. Skunde nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Skunde nurodoma, kad teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo, neturi jokio ryšio su nuteisto asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinėmis reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Nepagrįstai apylinkės teismas rėmėsi faktu, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas, kadangi ankstesni teistumai nesusiję su baudžiamąja byla, už kurią atlieką laisvės atėmimo bausmę. Teismas nepagrįstai netvirtino kompetentingos Komisijos nutarimo, kadangi nuteistojo manymu, nutarimas atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, o teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik prielaidomis.
7.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo M. Z. skundas atmestinas.
9. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
11. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
13. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad M. Z. faktiškai yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Z. pataisos įstaigoje vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, skatintas tris kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.
14. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 64 balai, iš kurių net 22 balai dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama M. Z. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net keturi neigiami kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys bei nuostatos.
15. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog M. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jis padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, smurtinius nusikaltimus. Pagrįstai pažymėjo, kad padaryti teisės pažeidimai yra nusikaltimų modelis, kadangi jis ir anksčiau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, kas sudarė pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai, nes net septynis kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už ką buvo nubaustas ir nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, apylinkės teismas taip pat pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nors nuteistasis ir pataisos įstaigoje dirba, tačiau turi mažai santaupų, neturi išsikėlęs jokių finansinių planų kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, yra padengęs tik dalį pagal gautus vykdomuosius dokumentus žalos atlyginimo, t. y. iš 1521,96 euro išskaičiuota tik 382,57 euro. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo nusikaltimo riziką, buvo įtakojamas asocialios grupės, jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, situacijos analizė paviršutiniška, labiau buitinio lygmens, nes jis pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pats nuteistasis pripažįsta, kad greitai gali prarasti savitvardą, o ypač jei provokuojamas ar apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat pripažįsta, kad ne visada vartojo alkoholį saikingai, o ir šiuo metu jo motyvacija spręsti problemas dėl priklausomybių yra žema. Paminėtina ir tai, jog nuteistasis M. Z. neturi jokių ateities planų, kuriuos įgyvendintų išėjęs į laisvę, be to, ne visas situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save.
16. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Z. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Konstatuojama, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis.
17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. Z. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
20. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.