Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1-305-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35199-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-817/2019Proceso Nr. 1-01-1-35199-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.;1.1.6.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant A. D., D. P., A. R., I. P.,dalyvaujant prokurorėms M. J., E. G.,kaltinamajam V. A.,nukentėjusiajai L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis AB „V.“, turintis II neįgalumo grupę, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2018 m. liepos 23 d. apie 13.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.64 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įbėgo į neužrakintą savo kaimynės L. B. butą Nr. 224 ir, pribėgęs prie lovoje gulėjusios nukentėjusiosios L. B., pradėjo mušti ją kumščiais, suduodamas ne mažiau 7 smūgių į krūtinę ir galvos sritį, padarydamas dešinio žasto, dešinio riešo odos nubrozdinimus bei kairio žasto, kairio dilbio ir kairės krūties poodines kraujosruvas, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-07-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. A. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nukentėjusiąja yra kaimynai, jų santykiai buvo normalūs, 2018 m. liepos 23 d. jis buvo neblaivus ir dėl neblaivumo nei konflikto su nukentėjusiąja, nei smūgių sudavimo neprisimena. Kaltinamasis pažymėjo, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, savo elgesį vertina neigiamai. Kaltinamasis teigė, kad sutinka su Vilniaus teritorinės ligoniu kasos pareikštu civiliniu ieškiniu, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad jis savo kaltės pilnai pripažinti negali, nes įvykio aplinkybių neprisimena (b. l. 74). V. A. paaiškino, kad gyvena bendrabučio tipo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. Kaimynė L. B. taip pat gyvena viena bute, esančiame Nr. (duomenys neskelbtini). Ją pažįsta apie 4 metus, visą laiką su ja sugyveno gerai, dalinosi apyvokos daiktais ir net skolindami vienas kitam pinigus, kartu išgerdavo degtinės, santykiai normalūs, draugiški, jokių pretenzijų jis jai neturi. Priešais kaimynės L. B. butą, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas R., kurio pavardės nežino, kurį pažįsta virš trejų metų. 2018 m. liepos 22 d. nusipirko daug butelių alaus ir laikė juos šaldytuve, kažkiek butelių išgėrė. 2018 m. liepos 23 d. iš pat ryto pradėjo gerti, išgėrė 5 butelius alaus, kurio stiprumas 7,5% alkoholio. Begerdamas alų savo bute apsvaigo ir ką darė, neprisimena, ar buvo užėjęs pas savo kaimynę, neprisimena. Jeigu ji teigė, kad jis ją sumušė, taip galėjo įvykti. Dėl kokios priežasties jis smurtavo, neprisimena. Prisimena tik faktą, kad atvažiavo du policijos pareigūnai ir išvežė jį į komisariatą. Dėl savo elgesio labai gailisi ir prašys kaimynės atleidimo. Jis nori su ja susitaikyti (b. l. 48).

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir kaltinamasis yra kaimynai, santykiai buvo normalūs, tačiau jis pavyduliaudavo jos, kaip moters. Tą dieną pas nukentėjusiąją į svečius buvo užėjęs kaimynas R.. Tik jam išėjus, į nukentėjusiosios kambarį įbėgo V. A. ir pradėjo ją rankomis mušti, trenkė į rankas, krūtinę, norėjo trenkti į veidą, bet nukentėjusioji rankomis jį dengėsi. Smūgių buvo daug. Tada atbėgo kaimynas R. ir atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jai skaudėjo krūtinę, rankos nuo smūgių buvo mėlynos, ji kreipėsi į polikliniką, tris dienas buvo nedarbinga. Nukentėjusioji pažymėjo, jog kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. nurodė, kad 2018 m. liepos 22 d. ji su savo kaimynu V. (pavardės neprisimena), kuris gyvena gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini), jo bute gėrė degtinę, išgėrė du butelius 0.5 l talpos. Jų santykiai su kaimynu V. nėra artimi, jie bendrauja kaip kaimynai, kartais išgeria kartu, jie kaimynystėje gyvena maždaug trejus metus, tiek laiko yra pažįstami. Po to ji grįžo į savo butą Nr. 224 ir atsigulė miegoti, buto durys buvo neužrakintos. Atsibudusi ji pamatė, kad jos rankinė yra iškraustyta ir, kad dingo buto raktai ir 150 eurų. Ji iškvietė policiją, viską paaiškino atvykusiems pareigūnams ir jie viską užsirašė, ji įtaria, kad raktus ir pinigus galėjo paimti jos kaimynas V.. 2018 m. liepos 23 d. apie 13.00 val. ji namuose, (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Buto durys buvo neužrakintos. Tuo metu į butą staiga įbėgo kaimynas Vaidotas, kuris pradėjo ją gulinčią mušti. Ji užsidengė veidą rankomis, jis sudavė jai kumščiu į abi rankas ir į krūtinę, kiek sudavė smūgių negali pasakyti, nes buvo šoko būsenoje, bet smūgių buvo daug. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tada atėjo kaimynas R., pavardės nežino, kuris gyvena bute priešais. Jis atitraukė V. nuo jos, o po to kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų ji 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į Naujininkų polikliniką pas budintį gydytoją, kur jai buvo padaryta krūtinės rentgeno nuotrauka ir išduotas nedarbingumo lapelis laikotarpiui nuo 2018-07-25 iki 2018-07-27 (b. l. 19, 21).

Iš nukentėjusiosios L. B. 2018 m. liepos 23 d. pareiškimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2018 m. liepos 23 d. apie 13 val. kaimynas V. iš (duomenys neskelbtini) buto, būdamas neblaivus, įsiveržė į nukentėjusiosios kambarį ir be jokios priežasties pradėjo ją rankomis mušti (b. l. 8).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2018 m. liepos 22 d. jis su savo kaimynais 202 bute gėrė alų. Kažkur apie 17.00 val., į tą butą atėjo kaimynė L., kurios pavardės nežino, kuri gyvena 224 bute. Ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir papasakojo, kad kaimynas V., pavardės nežino, kuris gyvena bute 225, iš jos pavogė buto raktus ir 150 eurų. Ji paprašė iškviesti policiją ir leisti jai su jais pasėdėti kol atvyks policija, nes bijojo viena būti savo bute. Beveik po dviejų valandų atvyko policijos pareigūnai, tada L. su policijos pareigūnais nuėjo į savo butą, kur jiems viską paaiškino, tačiau pareiškimo ji negalėjo rašyti, nes buvo išgėrusi, ji turėjo pareiškimą parašyti kitą dieną, bet nespėjo. Policijos pareigūnai beldėsi į V. buto duris, tačiau jis neatidarė ir po to policijos pareigūnai išvyko, pasiūlė nepalikti L. vienos. Vakare jis pasiliko L. bute, jie žiūrėjo televizorių, vėliau jis užsnūdo krėsle. Apie 2.30 val. nakties į L. kambarį atėjo kaimynas V., pamatęs jį, apsisuko ir išėjo. Maždaug po pusvalandžio jis atėjo vėl, atsinešė degtinės butelį, atsisėdo, įsipylė sau, elgėsi kaip savo namuose, pradėjo grubiai įžeidinėti L., vadino ją "I." ir sakė, kad ji pas jį daugiau nebeužeis. Tada jis jo paklausė, kodėl jis pats atėjo pas L. ir pasakė jam, kad grąžintų L. raktus. Jis pasakė „einam pas mane į namus, galėsi pats paieškoti raktų, pamatysi, kad aš jų neturiu“. Jis nuėjo kartu su juo, nes L. sakė, kad ji matė, kaip jis įsidėjo raktus į šortus. Kai nuėjo pas jį, jis pradėjo kratyti savo drabužius ir tuose drabužiuose raktų nebuvo. Tada jis apsisuko ir išėjo. Pirmadienį, t. y. 2018 m. liepos 23 d., po 10.00 val. jie pas L. išgėrė alaus ir jis po 12.00 val. išėjo į savo butą. Po poros minučių jis išgirdo, kad L. šaukiasi pagalbos, nuėjo į jos butą ir pamatė, kad ji guli lovoje, V. prie jos pasilenkęs ją muša. Viskas vyko labai greitai, jis sugriebė V., atitraukė jį nuo L. ir išmetė į bendrą koridorių. Kaimynė D. K. iš 204 buto buvo koridoriuje, viską girdėjo ir iškvietė policiją. Ji paties konflikto nematė, tik girdėjo. Kol atvyko policija, jis stovėjo ir laikė V. buto duris, kad jis negalėtų užsirakinti. Netrukus atvyko du policijos pareigūnai, vienas nuėjo pas Liudmilą, o kitas pas V.. Po to pamatė, kad V. sulaikė. V. dažnai elgiasi agresyviai, neadekvačiai, kiek jis žino, jis vartoja psichotropinius vaistus ir taip pat vartoja alkoholį (b. l. 24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog L. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio žasto, dešinio riešo odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-23); kairio žasto, kairio dilbio, kairės krūties poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-23). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 16-17).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. 14.10 val. V. A. buvo neblaivus – jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. mušus nukentėjusiąją ir nežymiai ją sužalojus, visiškai įrodyta. Nukentėjusioji L. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad V. A., įbėgęs į jos neužrakintą butą, rankomis pradėjo ją mušti, rankomis suduodamas smūgius. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, be to Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, jog L. B. buvo nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-23) ir tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Alkotesterio rodmenys patvirtina, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis V. A. 2018 m. liepos 23 d. apie 13.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.64 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įbėgo į neužrakintą savo kaimynės L. B. butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pribėgęs prie lovoje gulėjusios nukentėjusiosios L. B., pradėjo mušti ją kumščiais, suduodamas ne mažiau 7 smūgių į krūtinę ir galvos sritį, padarydamas dešinio žasto, dešinio riešo odos nubrozdinimus bei kairio žasto, kairio dilbio ir kairės krūties poodines kraujosruvas, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-07-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. A. sudavė smūgius L. B., taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jam atleido (posėdžio metu nurodė, kad jie susitaikė, ji kaltinamajam atleido ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), taigi, su juo susitaikė (BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte numatytos sąlygos). Byloje nukentėjusioji L. B. nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Teismui buvo pateikta civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo V. A. pasirašyta taikos sutartis, kurią civilinė ieškovė prašė patvirtinti. Šia sutartimi šalys susitarė, kad V. A. 203,80 eurų žalą atlygins per 2 mėnesius. Tokiu būdu laikytina, jog kaltinamasis savo noru susitarė dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo, kas atitinkamai leidžia teigti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Be jau aptartų sąlygų teismas turi pagrindą laikyti, kad ir paskutinė ketvirtoji sąlyga yra išpildyta, t. y. pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau V. A. teistas nebuvo (b. l. 57). Administracinė atsakomybė jam buvo taikyta už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus, didžioji dalis skirtų baudų sumokėta (b. l. 62-65). Kaltinamasis 2019 m. vasario 5 d. sudarė darbo sutartį su AB „V.“, kuria į šią įmonę buvo priimtas dirbti kroviku. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad pastarasis atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jam atleido, taip pat tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, teismas turi pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina esant visas sąlygas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai padarytą 203,80 eurų turtinę žalą (b. l. 33). Teismui buvo pateikta Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo V. A. pasirašyta taikos sutartis, kurią civilinis ieškovas prašo teismo patvirtinti. Šia sutartimi šalys susitarė, kad V. A. 203,80 eurų žalą atlygins per 2 mėnesius. BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, šalių interesams bei viešajam interesui, todėl yra tvirtintina (CPK 140 straipsnio 3 dalis), o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam V. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti V. A. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. vasario 1 d. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas skolininku - viena šalis, ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotoju - kita šalis, atstovaujama Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės R. S., veikiančios pagal įstaigos nuostatus ir įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė šią Sutartį.

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 203,80 Eur (du šimtai trys Eur, 80 ct) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui - ne.

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ eurų.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkas V. A. jau yra atlyginęs dalį šios Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 (nulis Eur 0 ct).

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią Sutartį, yra 203,80 (du šimtai trys Eur 80 ct).

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 2 mėnesius nuo 2019-02-01 dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 101,00 Eur (vieną šimtą vieną Eur). Pirmos įmokos sumą - 102,80 Eur (vieno šimto dviejų Eur 80 ct), - skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį.

15. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

19. Šalių rekvizitai:

Skolininkas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, Tel. (8 5) 266 1364, faks. (8 5) 279 1424.

20. Ši Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios Sutarties 15 punkte numatyta teise.”

Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. A. dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė