Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1192-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
A5.-1192-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00836-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1192-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00836-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Įmonė), direktoriumi (atsakingu asmeniu) nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos: pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 1¹, 2, 4 ir 7 dalių reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, t. y. nesudaręs darbo sutarčių ir apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, VDI ir Užimtumo tarnybai, nuo 2021 metų sausio 11 d. iki 2021 metų vasario 26 d., skirtingais laikotarpiais nelegaliai įdarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir leido dirbti šios įmonės naudai trečiųjų šalių piliečiams: A. S. ((duomenys neskelbtini) piliečiui), nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nelegaliai dirbti įmonės naudai, t. y. atlikti įmonės vadovo/atsakingo asmens darbines funkcijas (ieškoti klientų, darbuotojų, tartis su jais dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo už darbą, mokėti darbuotojams atlygį už darbą, vadovauti darbuotojams statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)), tačiau su A. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT; O. K. ((duomenys neskelbtini) piliečiui), nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 27 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai, t. y. atlikti suvirintojo darbines funkcijas, tačiau, nors su O. K. buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 3.3 punktu, šis užsienietis negalėjo būti įdarbintas ir dirbti įmonėje, nes Lietuvos teritorijoje buvo neteisėtai); S. D. ((duomenys neskelbtini) piliečiui), 2021 m. vasario 2 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai, t. y. atlikti įmonės betonuotojo darbines funkcijas, nors tai dienai su S. D. buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT, tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau tuo pačiu yra ir nukentėjęs šioje byloje. A. S. jį apgavo, kadangi manė, jog jis yra įmonės savininkas, tačiau juo nebuvo. Padirbus įmonėje porą savaičių viskas išaiškėjo, dabar, kaip įmonės vadovas, turi atsakyti. Yra susitarimas tarp P. B. ir A. S., kuriuo sutariama, kad jam leidžiama vesti derybas, plėsti įmonės veiklą, ieškoti investuotojų, realizuoti įmonės planus, patarinėti direktorei personalo įdarbinimo klausimais ir pan. Kai po dviejų savaičių išaiškėjo, kad jis nėra įmonės savininkas, o tik dirba pagal minėtą susitarimą, jis, kaip įmonės direktorius, tapo atsakingas už viską. Jis iš karto parašė pareiškimą, kad jo toks darbas netenkina, taip pat negavo jokių perdavimų iš buvusio direktoriaus ir buhalterės. Jis tik jam papasakojo, kad įmonė neturi skolų, supažindino jį su darbuotojais, pavežiojo po objektus ir panašiai. Vėliau, kai jis parašė pareiškimą, jam pasakė, kad direktorius taip greitai išeiti negali bei, kad įmonė negali būti be direktoriaus. Likusį laikotarpį kontroliavo įmonę, tuo metu buvusią situaciją bei darbuotojų darbą. Nežinojo, kaip A. S. turėjo priėjimą prie generalinio rangovo. Buvo sudarytos kelios naujos darbo sutartys su naujais darbuotojais, t. y. su O. K. ir S. D.. Teigia, kad nežino, kodėl buhalterė pavėluotai išsiuntė pranešimus A. P., kad pasitikėjo buhaltere, ji atrodė patikima. Paaiškino, kad būdamas direktoriumi, turėjo valdyti situaciją įmonėje su atliekamais darbais, sudarinėjo darbo grafikus darbuotojams, vyko į objektus, kartais ieškodavo naujų objektų bei važiuodavo juos apžiūrėti. Anksčiau nėra dirbęs vadovaujamo darbo. A. S. jam daug pripasakojo, tačiau viskas buvo kitaip nei pasakojo. Suprato, jog kažkas ne taip, kai jam per savaitę neparodė visos įmonės dokumentacijos. Girdėjo tik pažadus. Raštiškai nesikreipė. Paskutinį kartą Lietuvoje dirbo prieš 6 metus. Prieš darbindamasis jis iš dalies aiškinosi, kokios jo pareigos ir atsakomybė. Žinojo, kad yra atsakingas už įmonės valdymą. Suprato, kad visą įmonės veiklą turi visiškai kontroliuoti, atsakyti už viską. Apie tai, jog A. S. nebuvo oficialiai įdarbintas, sužinojo tik po dviejų savaičių darbo įmonėje. Su juo vyko pokalbiai, kodėl jis neįdarbintas oficialiai. A. S. su rangovais derino viską be jo žinios. Senas sutartis jis matė. Rangovų raštu neinformavo, kad A. S. oficialiai nedirba. Objektuose, kurie aprašyti byloje, A. S. atvykdavo paskirti darbus dar iki jam pradedant dirbti. Pas naujus rangovus važiavo pirmas dvi savaites, kai jam aprodė įmonės veiklą. Pradžioje tiesiog aklai tikėjo, kad A. S. yra įmonės direktorius. Nežinojo, kad turi įsitikinti, jog jis yra įmonės darbuotojas. Su juo visi kiti darbuotojai bendravo kaip su įmonės vadovu. Nežinojo, ko turėjo imtis, norėjo viską išspręsti taikiai, bet nepavyko. Įmonės istorijos sužinoti jam nepavyko. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į juo duotus parodymus, kad yra pakliuvęs į tokią situaciją, į jo finansinę bei šeimos padėtį ir skirtų minimalią baudą, kuri būtų išdėstyta dalimis.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad surinkta pakankamai duomenų, jog V. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Asmuo dalį kaltės pripažįsta, kitą dalį bando suversti nelegaliai dirbusiam asmeniui. Tapdamas direktoriumi, visiškai neprisiėmė pareigos susipažinti su įmonės veikla, įstatymais, reguliuojančiais asmenų įdarbinimą ir įmonės veiklą, nereguliavo darbo organizavimo dėl sutarčių vykdymo ir darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad už tai, jog darbuotojų darbas būtų legalus, atsako įmonės vadovas. V. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi pripažino kaltę tik iš dalies. Prašo skirti baudą, artimą sankcijos minimumui.

Iš 2021 m. vasario 18 d. rašytinio V. K. paaiškinimo nustatyta, kad darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surado per pažįstamą A. S.. Įdarbinimo sąlygas aptarinėjo su A. S.. Jo žiniomis, jis buvo įmonės koordinatorius, pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su ja. Jo pareigos buvo priimti, atleisti darbuotojus į darbą, pasirašyti sutartis, naujų užsakovų paieška, įmonės darbo organizavimas. Oficialiai darbuotojus priimdavo ir atleisdavo jis, tačiau realiai darbuotojų ieškojo ir priimdavo A. S.. Visas darbo sąlygas spręsdavo A. S.. Objektuose darbuotojus kontroliavo jis. Darbuotojus įrankiais aprūpindavo įmonė. Darbuotojų darbo laiko apskaitą kontroliavo jis. Darbuotojų įdarbinimo tvarka žinoma. Jam būnant direktoriumi A. S. pinigai nebuvo mokami. Nuo jo darbo pradžios A. S. buvo susiradęs naujų darbuotojų. Jis nežinojo, kad gali prieštarauti A. S. dėl darbuotojų paieškos ir priėmimo į darbą. A. S. dalyvavo objektų apžiūroje ir patikrindavo darbo eigą. Atlyginimus darbuotojams pervesdavo buhalterija, o išduodavo pagal kasos orderius A. S.. Darbo sutartis su A. S. nebuvo pasirašyta, nes jis buvo įmonėje tik kaip koordinatorius. Realiai įmonėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. sausio 11 d. Užsieniečių dokumentus matė iš nuotraukų. Jo žiniomis, naujai įdarbinti darbuotojai dar nebuvo pradėję dirbti. Prie paaiškinimo V. K. pridėjo savo 2021 m. sausio 26 d. rašyto prašymo atleisti jį iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. vasario 12 d. kopiją, darbo sutarties kopiją, Darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 863 D/S-N, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopiją (b. l. 24-30).

Iš 2021 m. kovo 18 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1103-0139 nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 18 d. atliko patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo įmonėje. Nustatyta, kad visi užsieniečiai patvirtino, kad statybos objekte vykdė namo renovacijos darbus, dirbo įmonės naudai ir buvo pavaldūs jos vadovu prisistatančiam A. S.. Būtent jis mokėjo jiems atlyginimą ir duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo, aprūpindavo įrankiais ir nustatydavo darbo grafiką. Taip pat užsieniečiai patvirtino, kad VSDFV apie jų įdarbinimą buvo pranešta tik po to, kai jie pradėjo domėtis savo įdarbinimo ir darbo teisėtumu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 2 d. buvo įdarbinti dar 4 trečiųjų šalių piliečiai, tarp kurių O. K. (nuo 2021 m. sausio 22 d.), S. D. (nuo 2021 m. vasario 2 d.). Nustatyta, kad įmonė VSDFV Šilalės skyriui pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą: O. K. nuo 2021 m. sausio 22 d., pateikė 2021 m. sausio 27 d. 9.45 val.; S. D. nuo 2021 m. vasario 2 d., pateikė 2021 m. vasario 3 d. 17.33 val. Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje pateikė įgaliotas atstovas N. C.. Taip pat pranešama, kad įmonė pranešimų apie užsieniečių įdarbinimą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 17 d. neteikė. Išanalizavus tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečiai realiai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatyti jų darbo grafikai, asmenys vykdė jiems pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą, jie buvo įdarbinti sudarius su jais darbo sutartis, tačiau apie jų įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną dieną nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (S. D., O. K. atveju), o A. S. atveju nebuvo sudaryta darbo sutartis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. vasario 26 d. vadovavo V. K.. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodoma, kad 2021 m. vasario 11 d. buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 11 d. buvo šios įmonės direktorius. Priimti į darbą ir atleisti darbuotojus įmonėje buvo įgaliotas tik jis, kiti asmenys tokių įgaliojimų neturėjo. Nustatyta, kad tarp įmonės klientų yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės. Su A. S. jis susipažino 2020 m. vasarą. Susitarė su A. S., kad šis tvarkys savo dokumentus Lietuvoje, jie kartu paruoš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos veiklai ir jis (A. S.) kuruos ją, t. y. ieškos darbuotojų iš kitų šalių ir taip pat ieškos klientų bei objektų. Objektuose vadovavo A. S., darbo laiko apskaitą irgi jis vedė. Su darbuotojais buvo atsiskaitoma arba pavedimais, arba grynais pagal kasos išlaidų orderius. A. S. vadovavo darbuotojams objektuose su P. B. žinia. Dėl darbų saugos instruktavo irgi jis (A. S.) ir buvo atsakingas dėl įrankių ir visų saugos priemonių išdavimo. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. sausio 11 d. su A. S. buvo atsiskaitoma grynais, pagal kasos išlaidų orderius. Darbo sutartys su darbuotojais pasirašomos anksčiau tam, kad jie gautų vizą, o įdarbinami, kai gauna vizą ir atvyksta į Lietuvą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnauja buhalterė N. C.. P. B. teigimu, sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė ir atnešė jam pasirašyti A. S.. Dėl visų atliekamų darbų viską su klientais derino A. S.. P. B. teigimu, jis nesekė kiekvieno A. S. žingsnio, tad gali būti, kad kažkas buvo atlikta be jo žinios (b. l. 4-6, 105).

Iš 2021 m. kovo 18 d. priedo Nr. 1 prie NDA 1103-0139 išrašo nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus atlieka gen. rangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu nustatyta, kad trečiųjų šalių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) piliečiai realiai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatyti jų darbo grafikai, asmenys vykdė jiems pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą. Jie buvo įdarbinti sudarius su jais darbo sutartis, tačiau apie jų įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną dieną nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (S. D., O. K. atveju), o A. S. atveju net nebuvo sudaryta darbo sutartis. Taip pat nustatyta, kad V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios, nepareikalavęs iš trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečio A. S. teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento ir leidimo dirbti, nelegaliai įdarbino A. S. ir leido jam dirbti įmonės naudai, t. y. nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. vasario 26 d. leido jam atlikti įmonės atsakingo asmens (vadovo) darbines funkcijas, o būtent: ieškoti potencialių darbuotojų ir sudaryti su jais darbo sutartis, vadovauti objektuose, nustatyti jiems darbo grafiką ir prižiūrėti darbo eigą, ieškoti įmonės klientų ir naujų objektų, aprūpinti darbuotojus įrankiais, dalyvauti įforminant darbų priėmimo-perdavimo aktus, išmokėti darbuotojams atlyginimą už darbą. A. S. kviečiamas į VDI, neatvyko ir paaiškinimų nepateikė, VSDFV IS įrašų apie jo įdarbinimą ar kitą teisėtą veiklą nėra (b. l. 7-8).

Iš 2021 m. vasario 8 d. rašytinio K. D. paaiškinimo nustatyta, kad pagal subrangos sutartį darbus atlieka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. B.. Bendraujant telefonu A. B. pristatė darbų vadovą A. S.. Būtent jis rytais skirstė darbus užsieniečiams, kurie buvo pavaldūs jam. Užsieniečiai šame objekte darbus pradėjo 2020 m. lapkričio mėn., turėjo pabaigti 2020 m. gruodžio mėn. Kasdien objekte buvo nuo 4 iki 8 užsieniečių (b. l. 10).

Iš 2021 m. vasario 11 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašiusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos subrangos sutartį, šios sutarties pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus objekte. Prieš pradedant darbus į objektą, apžiūrėti darbų fronto buvo atvažiavęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B., kartu su juo buvo atvykęs darbuotojas A. S.. Kartą per savaitę A. B. su A. S. atvykdavo į objektą aptarti darbų eigą ir trūkumus. Visus klausimus spręsdavo per A. B. (b. l. 14, 15).

Iš VSDFV Šilalės skyriaus rašto Nr. (7.16E) DV_S nustatyta, kad įmonė skyriui elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašytus pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą: O. K. nuo 2021 m. sausio 22 d., pateikė 2021 m. sausio 27 d. 9.45 val.; S. D. nuo 2021 m. vasario 2 d., pateikė 2021 m. vasario 3 d., 17.33 val. Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje pateikė įgaliotas asmuo N. C.. Taip pat pranešama, kad įmonė pranešimų apie užsieniečių įdarbinimą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 17 d. neteikė (b. l. 31-36).

Iš neterminuotas darbo sutarties Nr. 2021/01/11-03 su O. K. (suvirintojo darbinėms funkcijoms atlikti) pasirašyta 2021 m. sausio 20 d., matyti, kad ją pasirašė direktorius V. K., aptartas atlyginimas ir darbo grafikas. Duomenų apie O. K. išduotą nacionalinę ar Šengeno vizą nepateikta, taip pat nepateikta duomenų apie šiam užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (b. l. 37-39).

Iš neterminuotos sutarties Nr. 2020/12/07/01 nustatyta, kad su S. D. (betonuotojo darbinėms funkcijoms atlikti) pasirašyta 2020 m. gruodžio 7 d., matyti, kad ją pasirašė direktorius P. B., aptartas jo atlyginimas ir darbo grafikas. Pateikta Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos Nr. 004375311, galiojančios nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. kopija (b. l. 43-45, 61).

Žemesnės instancijos teismas

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atlyginimų mokėjimą patvirtinančius dokumentus, pateikti 2021 m. sausio – vasario mėnesių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose įrašyta, kad O. K. 2021 m. sausio mėn., įmonėje dirbo 6 d. (2021 m. sausio 22 d., nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 29 d.), 2021 m. vasario mėn. (nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d.) dirbo 13 d. Duomenų apie S. D. darbą įmonė nepateikė. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė kasos išlaidų orderių, patvirtinančių piniginių lėšų darbuotojams išmokėjimą, kopijas, iš kurių matyti, kad O. K. už darbą 2021 m. sausio mėn., išmokėta 119,79 Eur. Duomenų apie darbo užmokestį, priskaičiuotą S. D. įmonė nepateikė (b. l. 40, 41, 42).

Iš 2021 m. kovo 15 d. rašytinio N. C. paaiškinimo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo P. B., nuo 2021 m. sausio 11 d. – V. K.. Duomenis pateikdavo A. S. ir V. K.. Pateikta sutartis (b. l. 47, 48-50).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2021 m. sausio 11 d. buvo V. K. (b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.

DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 62 straipsnis, kuriuose įtvirtinta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus; užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo. Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalis nustato, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Minėto įstatymo 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos. Nuo 2021 metų sausio 11 d. iki 2021 metų vasario 26 d., skirtingais laikotarpiais nelegaliai įdarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir leido dirbti šios įmonės naudai trečiųjų šalių piliečiams – A. S., O. K. ir S. D., nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto, VSDFV išrašo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pateiktų darbo sutarčių bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, nustatyta, kad A. S. ((duomenys neskelbtini) pilietis) nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nelegaliai dirbo įmonės naudai, tačiau su A. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT. O. K. ((duomenys neskelbtini) pilietis), nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 27 d. nelegaliai dirbo įmonės naudai, tačiau, nors su O. K. buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT. Be to, S. D. ((duomenys neskelbtini) pilietis), 2021 m. vasario 2 d. nelegaliai dirbo įmonės naudai, nors tai dienai su S. D. buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT. Pažymėtina, kad A. S., O. K. ir S. D. dirbo įmonės naudai ir interesais. O. K. ir S. D. dirbo šios įmonės naudai ir interesais, pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, už darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kas atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Nors nagrinėjamu atveju su darbuotojais, t. y. O. K. ir S. D., buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, tačiau apie jų įdarbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, VDI ir UT, o A. S. atveju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI ir UT. Taigi, V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido Įmonėje dirbti O. K. ir S. D., nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, VDI ir UT apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o A. S. atveju – esant darbo sutarties požymiams teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, VDI ir UT apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies piliečius nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 11, 2, 4 ir 7 dalių reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. V. K. teismo posėdžio metu savo kaltės neginčijo, tačiau nurodė, kad pasitikėjo A. S., buhaltere, o supratęs, kad įmonėje kažkas negerai niekur raštiškai nesikreipė ir niekam apie tai nepranešė. Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, jis kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, prieš įdarbindamas trečiosios šalies piliečius privalėjo pasidomėti tokių asmenų įdarbinimo procedūra, kontroliuoti, ar įdarbinant asmenis, sutvarkomi visi tam reikalingi formalumai, taip pat kontroliuoti, kad jo vadovaujamoje įmonėje visi dirbantys asmenys ir jų darbas yra įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jis to nepadarė. Be to, teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad galvojo, jog A. S. yra įmonės savininkas; kaip matyti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ JAR išrašo, jokių duomenų apie A. S. kaip įmonės savininką, akcininką ar pan., nėra, todėl V. K. turėjo visas galimybes objektyviai įsitikinti, kas yra A. S., o ne vien pasitikėti A. S. žodžiais. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų užsieniečių, teismas laiko neteisėtais, o tokį jų darbą nelegaliu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad V. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nors V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo apgautas ir kad jis yra nukentėjusysis šioje situacijoje, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl šios situacijos jis niekur nesikreipė ir jokioms valstybinėms institucijoms apie susidariusią padėtį įmonėje raštu nepranešė. Tai nešalina V. K. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau minėta, bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą ir privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, o to negalėdamas padaryti dėl tam tikrų įmonėje vykstančių teisės pažeidimų, privalo apie tai pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms; V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tapdamas įmonės direktoriumi, jis žinojo, kad turi kontroliuoti įmonės veiklą.

Nuobaudos skyrimas

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. K. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, vykdo individualią veiklą, tačiau šiuo metu patiriantis finansinių sunkumų. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 84-85), Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. K. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų, priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, nenustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad V. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda.

Taip pat atsižvelgtina į V. K. finansinę ir šeimos padėtį, tai patvirtinančius dokumentus, todėl, teismo manymu, tikslinga tenkinti jo prašymą, ir vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. K. paskirtos vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Teisėja Asta Benetytė