- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2270-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00639-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., A. Š., S. B., D. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. B., A. Š., S. B., S. B., D. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas J. B. priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. B.. Pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis K. B. ir A. Š. yra palikėjos J. B. vaikai. Tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjos J. B. dukra Zita D. B. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjos J. B. sūnus S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos J. B. mirties liko 5.5500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., priklausęs palikėjai asmeninės nuosavybės teise. Mirus palikėjai J. B., pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys K. B. bei A. Š. susitarė, kad nekilnojamąjį turtą, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., paveldės pareiškėjas. Pareiškėjas subjektine paveldėjimo teise pasinaudojo, savo valią išreiškė, palikimą priimdamas, pradėjęs jį faktiškai valdyti – po palikėjos mirties valdė ir naudojosi žemės sklypu: iš pradžių stengėsi žemės sklypą prižiūrėti pats, pagal galimybes jį šienavo, tvarkė mišką. Kadangi gyvena Utenoje, žemės sklypu neatlygintinai leido naudotis ūkininkaujančiai kaimynei L. B.. Po palikėjos J. B. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis palikėjos pėdinis, priėmęs palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Palikėjos mirties dienai jos tėvai, sutuoktinis ir vienas iš vaikų jau buvo mirę, o kiti vaikai į po motinos mirties atsiradusį palikimą nepretenduoja. Per šiuos dvidešimt ketverius metus po J. B. mirties niekas pareiškėjui jokių pretenzijų dėl žemės sklypo valdymo nereiškė, niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi pareiškėjas neturi juridinių dokumentų apie palikimo priėmimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis fakto nustatymas reikalingas, sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Š., K. B., S. B., S. B. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad pareiškėjas J. B. po J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. P. (E.) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. B., jo atstovė advokatė I. M. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motinos J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (J. B. mirties liudijimo duomenys).
Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas – 5.5500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., šio nekilnojamojo turto daiktinės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre mirusiosios J. B. vardu (2009 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš Plungės rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2021 m. birželio 8 d. rašto matyti, kad po pareiškėjo motinos mirties niekas į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Duomenų apie iki 2001 m. liepos 1 d., kai pradėti kaupti duomenys apie palikimo priėmimo faktus Testamentų registre, užvestą ir nebaigtą paveldėjimo bylą po J. B. mirties taip pat nėra.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas J. B. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldint mirusios motinos J. B. palikimą.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl, nagrinėjamu atveju, galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – CK 1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė, o įpėdinio teisės priimti palikimą turinys (jo valios išreiškimas) yra priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK 1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis taip pat laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjo motinos mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po motinos mirties valdė žemės sklypą, juo naudojosi, iš pradžių stengėsi žemės sklypą prižiūrėti pats, pagal galimybes jį šienavo, tvarkė mišką, o vėliau jo rūpesčiu buvo pasitelkti tretieji asmenys, atliekantys šio žemės sklypo priežiūrą. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie leidimą neatlygintinai žemės sklypu naudotis kitam asmeniui, šio žemės sklypo priežiūrą, patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. liepos 7 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad nuo 2011 m. žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., dalimi naudojasi ir deklaruoja žemės ūkio naudmenų dalį tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti ūkininkė L. B.
Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po motinos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys – kiti du palikėjos vaikai: K. B. ir A. Š., bei palikėjos mirusio sūnaus S. B. vaikai: S. B. ir S. B., savo atsiliepimuose prieštaravimų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nenurodė, su pateiktu pareiškimu sutiko.
Daroma išvada, kad pareiškėjas naudojosi ir rūpinosi po savo motinos mirties faktiškai likusiu turtu – žemės sklypu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo valią paveldimą turtą įgyti savo nuosavybėn, todėl pareiškimas tenkinamas ir pateiktų įrodymų bei paaiškinimų pagrindu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas J. B..
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėjas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.