Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-163-287/2016m.

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39; 2.5.39.2; 2.5.39.2.6; 2.5.39.2.6.1; 3.17; 3.1.7.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.15; 3.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.4.

2016 m. birželio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. J. žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. 73,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. J., vairavusio automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausto pas ieškovą, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam 73,60 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neblaivus. Kadangi atsakovas D. J. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą. Ieškovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šiuo metu yra suimtas dėl labai sunkių nusikaltimų ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Baudžiamasis kodeksas už padarytus nusikaltimus numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 metų, todėl atsižvelgiant į tai, kad jam laisvės atėmimas bus paskirtas ilgam laikui, neturės galimybių atlyginti žalos.

Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, pripažįsta padarytą eismo įvykį, žinojo apie skolą, tačiau ji jam nerūpėjo, o vėliau nebeturėjo pinigų žalai atlyginti. Kadangi nuo 2015 m. balandžio mėnesio buvo suimtas ir šiuo matu yra nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme, jokių pajamų ir turto neturi, todėl žalos atlyginti negali.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir nurodė, jog atsakovo įkalinimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nepriteisti CK 6.37 straipsnyje numatytų procesinių palūkanų.

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 25 d. 19.43 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. J., vairavęs transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus – jam nustatytas 0,99 promilių girtumas, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., kurį apgadino. Dėl šio eismo įvykio Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimu D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda. Atsakovo, vairavusio transporto priemonę, civilinė atsakomybė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo 2015-01-12 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta pas ieškovą, todėl nukentėjusiosios kreipimosi į ieškovą – kalto dėl eismo įvykio transporto priemonės valdytojo draudiką – su prašymu išmokėti draudimo išmoką pagrindu ieškovas 2015 m. vasario 6 d. apskaičiavo ir 2015 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą išmokėti eismo įvykio metu nukentėjusiajai 73,60 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią pervedė 2015 m. kovo 25 d. į nukentėjusiosios sąskaitą.

Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, atsakovas ieškinį pripažino, todėl sprendimas priimamas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiajam nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiojo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Nagrinėjamu atveju draudiko – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ išmoka visiškai atlygino nukentėjusiosios dėl 2015 m. sausio 25 d. eismo įvykio patirtus nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už padarytą žalą asmuo – atsakovas D. J., kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Toks ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakovui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis inter alia vairavo transporto priemonę neblaivus. Taigi, paminėtos teisės normos pagrindu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką – atsakovą D. J.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. J. vairavo transporto priemonę neblaivus, kas buvo eismo įvykio priežastis ir dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu bei nubaustas administracine tvarka. O kadangi būtent dėl minėtos priežasties ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti iš kalto asmens – atsakovo žalos atlyginimą remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, todėl įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuotina, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas visiškai. Todėl ieškovui iš atsakovo D. J. priteistina 73,60 Eur žalos atlyginimo. Kadangi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.), ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis – 5 procentų dydžio metines palūkanas – atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytąsias fiziniam asmeniui, todėl iš atsakovo D. J. priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (73,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo D. J. ieškovui yra priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, į valstybės pajamas iš atsakovo D. J. priteistina 4,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę, 73,60 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 60 centų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (73,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę, 4,10 Eur (keturis eurus ir 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.