Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-138-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
AN2-138-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00511-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
M. P.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-138-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00511-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.12.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 137 straipsnio 3 dalį 140 Eur bauda su daikto – naminio stipraus alkoholinio gėrimo konfiskavimu už tai, kad savo gyvenamosiose patalpose, adresu J(duomenys neskelbtini), 5 litrų talpos plastikiniame butelyje laikė stiprų namų gamybos alkoholinį gėrimą (pagal specialisto išvadą stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas, kurio kiekis 2,850 dm³ , o tūrinė etilo koncentracija 51,65 proc.), kuris rastas 2017-08-23, apie 9 val. 41 min., kratos metu.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundą tenkino iš dalies ir pakeitė 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, panaikindamas taikytą administracinio poveikio priemonę – naminio stipraus alkoholinio gėrimo konfiskavimą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. apeliaciniu skundu prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus, kadangi jis tik spėliojo, iš kur namuose galėjo atsirasti naminė degtinė, šias spėliones paneigė liudininkais apklausti K. P. ir A. P.. A. P. nei pareigūnai, nei teismas neklausė, iš kur namuose atsirado naminė degtinė ir ar sutuoktinis apie tai žinojo. Apeliantas teigia, kad spintele, kurioje buvo rasta naminė degtinė, niekada nesinaudojo, ten sutuoktinė laikė smulkmenas. Už naminės degtinės namuose laikymą A. P. nubausta 2017 m. spalio 26 d. nutarimu, įrašant, jog naminę degtinę laikė viena, o ne su sutuoktiniu, nutarimo ji neskundė. M. P. mano, kad jam teisena privalėjo būti nutraukta, nes objektyvi tiesa jau buvo išaiškinta ir už naminės degtinės laikymą nubaustas atsakingas asmuo. ANK nenumatyta, jog už tas pačias faktines aplinkybes ir tuos pačius veiksmus galima bausti ir kitą asmenį. Šiuo atveju pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantas pažymi, kad teismas atmetė argumentus, jog įrodymai byloje buvo surinkti pažeidžiant įstatymo normas ir nėra pagrindo jais vadovautis. Krata ikiteisminiame tyrime atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 149 straipsnio neįteiktas nutarties dėl kratos nuorašas, prieš atliekant kratą, tyrėja paskelbė nutarimą sulaikyti asmenį BPK 140 straipsnio pagrindu, tad jis 2017 m. rugpjūčio 23 d. 08.25 val. buvo faktiškai sulaikytas, neišaiškinta ir nesuteikta teisė turėti gynėją. M. P. atkreipia dėmesį, jog jam įteiktame kratos protokole nurodoma, jog buvo filmuota, tačiau nenurodomos techninės priemonės, jų naudojimo sąlygos ir tvarka, kaip to reikalaujama (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Be to, kratos protokole nepažymėta, jog rasta ir paimta talpa supakuota ir užantspauduota, tik nurodoma, kad rasti daiktai paimti, kratos protokolas nepasirašytas L. B., nors gavus iš ikiteisminio tyrimo bylos kratos protokolo kopiją, joje nurodoma, kad protokolo priedai sudaro 2 vnt. fotonuotraukų, atsiranda L. B. parašas bei T. V. parašas, nors jis nenurodomas tarp dalyvavusių asmenų atliekant kratą, pateikiamas ir rastų ir paimtų daiktų apyrašas, kuris nenurodomas kratos protokolo aprašomosios dalies eigoje. Taigi lieka neaišku, kada ir kokiu būdu buvo suteiktas numeris talpai su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą. Teismas, išnagrinėjęs šias aplinkybes, pasisakė, jog užfiksuoti pažeidimai neesminiai, tačiau su tokia išvada nesutinkama.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Nagrinėjamu atveju M. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį dėl stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo laikymo savo namuose. Pagal administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame 2017 m. rugpjūčio 23 d. M. P. gyvenamojoje vietoje atlikta krata. Kratos protokole užfiksuota, jog kratos metu spintelėje virš seifo rasta nepilna 5 l talpa su skysčiu. 2017 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktoje talpoje stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė koncentracija 51,6 proc.

Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui, teigiama, jog įrodymai šioje byloje surinkti grubiai pažeidžiant įstatymo normas, keliamas ikiteisminiame tyrime taikytos procesinės prievartos priemonės – kratos, teisėtumo klausimas, motyvuojant tuo, jog M. P. kaip įtariamajam nebuvo išaiškinta ir suteikta teisė turėti gynėją, taip pat akcentuojami kratos protokolų (ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei M. P. įteiktame egzemplioriuje) netikslumai bei neatitikimai: nenurodomos naudotos techninės priemonės, rastų ir paimtų daiktų supakavimas bei užantspaudavimas, skiriasi parašų kiekis, pateikti priedai. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apelianto argumentais nesutinka.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal šios bylos duomenis bei apelianto nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama minėtame kodekso 569 straipsnyje. Apylinkės teismas, laikydamasis šio ANK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palygino tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus, atliko plačios apimties įrodymų tyrimą, tikrino jų atitikimą tarpusavyje, loginę duomenų rinkimo seką, aiškinosi neatitikimų priežastis, išvadas išsamiai motyvavo.

Iš bylos duomenų matyti, kad procesinė prievartos priemonės – krata M. P. gyvenamojoje vietoje atlikta turint Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, taigi procesinė prievartos priemonė buvo sankcionuota. M. P. neneigia, jog buvo supažindintas su šia nutartimi. Nėra duomenų, kad ši M. P. taikyta procesinė prievartos priemonė ikiteisminiame tyrime baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka būtų buvusi pripažinta neteisėta. Apygardos teismas, susipažinęs su teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašais, pastebi, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, detaliai aiškinosi pačios kratos, atliktos M. P. gyvenamojoje vietoje, aplinkybes, buvo apklausti kratoje dalyvavę pareigūnai L. B., E. L., tikslintasi, kodėl skiriasi kratos protokolo egzempliorių ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei įteikto M. P., turinys. Aiškinantis kratos atlikimo bei protokolo surašymo aplinkybes, klausimus liudytojams aktyviai uždavinėjo ne tik apelianto atstovas advokatas, bet ir teisėja. Liudytojais apklausti kratoje dalyvavę pareigūnai E. L. bei L. B. atitinkamai išsamiai paaiškino kratos atlikimo eigą, detalizavo, kur buvo rasti paimti daiktai, tarp kurių talpa su namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kaip jie fiksuoti (paminint, jog protokole suklysta nurodant fiksavimo būdą, kadangi proceso veiksmas buvo fotografuotas, o ne filmuotas), supakuoti, pažymėta, jog atliekant kratą betarpiškai dalyvavo ir pats M. P., kuris geranoriškai vedėsi pareigūnus, rasti daiktai jam buvo parodyti. Pareigūnų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus nuosekliai papildo, bei atitinka ne tik jų tarnybinius pranešimus, tačiau ir kitus bylos duomenis, todėl abejoti šiais parodymais nėra pagrindo. Liudytoja E. L., kuri surašė kratos protokolą, taip pat išsamiai paaiškino šio procesinio dokumento egzempliorių ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei įteiktame M. P., turinio skirtumų priežastis, nurodė, jog dalyvavę pareigūnai L. B. bei T. V. iškart kratos protokole nepasirašė dėl atliktų procesinių veiksmų apimties (pareigūnai vyko iš vienos vietos į kitą), apie tai buvo surašytas tarnybinis pranešimas, o pats M. P. sutiko priimti protokolą be visų dalyvavusių pareigūnų parašų. Aiškinantis kratos aplinkybes, apklausiant pareigūnus, apeliantas bei jo atstovas advokatas turėjo galimybes užduoti klausimus ir tuo aktyviai naudojosi, todėl apelianto teisės nebuvo suvaržytos. Tiek M. P., tiek jo sutuoktinės parodymai patvirtina, kad talpa su skysčiu buvo rasta ne kur kitur, o ten, kur ir nurodė pareigūnai bei yra aprašyta kratos protokole ir, jog talpa spintelėje P. namuose buvo dar iki kratos atlikimo. Kratos protokole, kuris pasirašytas tiek M. P., tiek A. P., nurodoma, jog rastoje 5 l nepilnai užpildytoje talpoje yra rudos spalvos skystis. Specialisto išvadoje pažymėta, jog tyrimui pateiktas 5 dm³ talpos plastikinis butelis užantspauduotas, užantspaudavimas pažeidimų neturėjo, paketo numeris 340807 (atitinka kratos protokolo apyraše nurodytą pakuotės, kurioje talpa su skysčiu, numerį), skystis butelyje yra rudos spalvos su augalinės kilmės priedais. Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, M. P. namuose buvo rasta talpa su skysčiu, kuri pareigūnų buvo paimta bei perduota ištirti specialistui, nustačiusiam, kad rastoje talpoje yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas. Taigi apylinkės teismas, ištyręs įrodymų rinkimo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi duomenimis, gautais iš ikiteisminio tyrimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas savo sprendimą išsamiai motyvavo ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti šiems motyvams, todėl apelianto argumentus apie jo teisių pažeidimus įrodymų rinkimo procese atmeta kaip nepagrįstus.

M. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu patraukiant jį administracinėn atsakomybėn dėl namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo laikymo, mano, jog jo parodymai negali būti pripažinti kaip nenuoseklūs, jis spintele, kur buvo rasta talpa su namine degtine, nesinaudojo, o jo sutuoktinė jau yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to paties įvykio. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas detaliai išanalizavo įrodymus, kuriais motyvavo išvadą, kad M. P. ne teismo tvarka priimtu nutarimu yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Jau minėta, kad ikiteisminiame tyrime atliekant kratą P. namuose, spintelėje buvo rasta 5 l talpa su rudos spalvos skysčiu, turėjusiu naminės degtinės kvapą. Kaip pažymėjo specialistas, tai buvo stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas. Rašytiniame 2017 m. spalio 25 d. paaiškinime A. P. nurodė, jog žinojo apie plastmasinį 5 l talpos butelį su rudos spalvos skysčiu, nuo kurio sklido naminės degtinės kvapas, teigė, jog jį atvežė uošvis K. P., norėdamas pavaišinti, ji butelį padėjusi į prieškambario spintelę. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu namuose rasto stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo laikymo. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje A. P. pripažino, jog dar iki kratos butelį su skysčiu matė spintelėje, t. y. toje vietoje, kur šis ir buvo rastas, mananti, jog jį atsivežti galėjo uošvis K. P.. Šią jos versiją paneigė teismo posėdyje apklaustas K. P., nurodęs, kad tokio butelio su užpiltine į sūnaus namus nevežė. A. P. yra apelianto sutuoktinė, todėl natūralu, jog gali būti neobjektyvi pasakodama įvykių aplinkybes bei gali siekti padėti išvengti atsakomybės savo sutuoktiniui, todėl jos parodymais bei paaiškinimais besąlygiškai tikėti, ypač jei jie neatitinka kitų įrodymų, nėra pagrindo.

M. P. 2017 m. spalio 24 d. rašytiniame paaiškinime neigė žinojęs apie spintelėje buvusį 5 l talpos plastikinį butelį su tamsios spalvos skysčiu, tačiau šią jo gynybinę versiją paneigia ištirtų įrodymų visuma. Kratoje dalyvavusių pareigūnų L. B. ir E. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pats M. P., radus butelį su skysčiu patvirtino, jog tai jo naminė degtinė, kurią gavo medžioklės metu iš kito medžiotojo. E. L. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog M. P. nurodė, kad rasta yra kmynų ir naminės degtinės užpiltinė, tai jis patvirtino ir įtariamojo apklausos metu. Tarnybiniuose pranešimuose paminėtas aplinkybes dėl to, jog M. P. pripažino, kad tai jo naminė degtinė, pareigūnai patvirtino ir apklausiami apylinkės teisme, jie davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą. E. L. nurodė, jog pati ikiteisminiame tyrime apklausė M. P., kuris paaiškino rastos naminės degtinės atsiradimo aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, L. B. ir E. L. parodymai nuoseklūs, papildo vieni kitus, atitinka jų ankstesnius tarnybinius pranešimus bei kitus bylos duomenis, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnais, juolab, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų bent menkiausią pagrindą abejoti jų suinteresuotumu bylos baigtimi. Apygardos teismas pastebi, jog apylinkės teismo posėdyje apklausto M. P. parodymai nepaneigia pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų parodymų ir netgi juos iš dalies atitinka, kas tik sustiprina pareigūnų parodymų patikimumą, kadangi apeliantas pripažino, jog galėjo pareigūnams pasakyti, kad rasta kmynų užpiltinė, kelionės metu galėjo minėti atsiradimo aplinkybes, tačiau tai neva padarė dėl pasimetimo, įtariamojo apklausoje kažką aiškino apie rastą talpą, tačiau teismui negali paaiškinti, iš kur ši jo namuose vis dėlto atsirado. Apelianto paaiškinimai apie tariamą pasimetimą, dėl kurio jis neva pareigūnams nurodęs, kad rasta jo naminė degtinė, naivūs ir vertinami tik kaip gynybos taktika. Nors apeliantas ir nesutinka, tačiau visiškai akivaizdu, jog jo pozicija dėl kratos metu rastos naminės degtinės atsiradimo aplinkybių bei priklausomybės jam yra nenuosekli, todėl ja vadovaujamasi tik tiek, kiek ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Taigi atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šioje byloje būtent įrodymų visuma patikimai įrodo, kad M. P. savo namuose laikė stiprų namų gamybos alkoholinį gėrimą.

Svarbu paminėti ir tai, jog apylinkės teismas posėdyje aiškinosi M. P. ir A. P. keltas abejones dėl to, jog nežinia kas galėjo jų buto spintelėje palikti butelį su namine degtine ir šias abejones išsklaidė. M. P., A. P. bei K. P. patvirtino, jog sutuoktiniai bute iki kratos atlikimo jau gyveno ne vienerius metus, įsigiję butą šį tą jame keitė. K. P. paneigė atnešęs minėtą butelį su namine degtine, M. P. ir A. P. teigė, kad nors jų bute ir lankydavosi svečiai, tačiau naminės degtinės nėra buvę atsinešę ir jiems atvykus naminė degtinė nebuvo vartojama. Kitų asmenų be pačių M. P. ir A. P. bei vaiko, jų bute negyvena. Taigi racionalios versijos, kaip buto spintelėje be M. P. žinios galėjo atsirasti butelis su namine degtine nei apeliantas, nei jo sutuoktinė nepateikė, todėl jų versija apie nežinia kieno spintelėje paliktą butelį, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, visiškai nelogiška, neįtikinanti bei prieštaraujanti kitiems bylos duomenims.

M. P. skunde atkreipiamas dėmesys, jog dėl tų pačių aplinkybių jau yra patraukta administracinėn atsakomybėn jo sutuoktinė A. P., taigi objektyvi tiesa išaiškinta ir atsakingas asmuo nubaustas. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, apelianto minima aplinkybė apie jo sutuoktinės nubaudimą neeliminuoja jo atsakomybės. Šioje byloje buvo aiškiai nustatyta, kad naminė degtinė buvo rasta M. P. ir A. P. namuose, dėl naminės degtinės laikymo M. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas. Ištirtų duomenų visuma leidžia pagrįstai vertinti, jog apeliantas žinojo, kad namuose laikoma naminė degtinė, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o M. P. pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas