Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-1035/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
1A-89-1035/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
K. G.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Lina Gudaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-1035/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43904-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam K. G. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. D. nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys patenkintas ir jam iš nuteistojo K. G. priteista 1200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

K. G. nuteistas už tai, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., kieme, šalia garažo, tyčia kirviu sukapojo V. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį langą, kurio vertė 150 Eur, priekinį langą, kurio vertė 100 Eur, dešinės pusės du langus, kurių bendra vertė 100 Eur, bagažinės dangtį, kurio vertė 100 Eur, stogą, kurio vertė 150 Eur, dešinės pusės sparną, kurio vertė 30 Eur, galinį ir priekinį dešinės pusės žibintus, kurių vertė 130 Eur, dešinės pusės veidrodėlį, kurio vertė 70 Eur, tuo padarydamas V. D. 830 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad draugui G. leido neatlygintinai naudotis savo garažu. Susitarė, kad G. nemokės nuomos mokesčio, bet mokės už sunaudotą elektrą ir taisys jo automobilį. Apeliantas už sunaudotą elektrą pinigų negavo, be to, G. vengė taisyti jo automobilį. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Paskambino G. ir liepė patraukti savo automobilius, bet pastarasis to nepadarė. Dar kartą liepė jam išvaryti automobilius ir nurodė, kad, jeigu nepatrauks, tai juos sudaužys. G. atsakė, kad gali daužyti, nes vis tiek priduos į metalo laužą. Iš pykčio taip ir padarė. Apelianto teigimu, jeigu būtų žinojęs, kad automobilis priklauso ne G., tikrai nebūtų taip pasielgęs. Teisiamajame posėdyje susitaikė su nukentėjusiuoju V. D. ir susitarė pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią turėjo nukentėjusiajam atlyginti 1200 Eur turtinę žalą per 8 mėnesius, mokėdamas po 150 Eur per mėnesį. Taikos sutartis buvo paruošta ir išsiųsta V. D. elektroniniu paštu, tačiau nukentėjusysis ignoravo elektroninius laiškus, o į teisiamąjį posėdį, į kurį turėjo būti pristatyta pasirašyta taikos sutartis, nukentėjusysis neatvyko. Nuteistojo teigimu, jis nevengia atlyginti padarytos žalos, tačiau nežino kaip tai padaryti, nes nukentėjusysis neatsiliepia į jo skambučius ir elektroninius laiškus, be to, jis nežino nukentėjusiojo banko sąskaitos numerio. Pasak apelianto, baudžiamoji byla turi būti nutraukta, nes abipusiu sutarimu turėjo būti pasirašyta taikos sutartis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš K. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju

BK 38 straipsnyje numatytas vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejų – kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, priimdamas sprendimą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamąją bylą, teismas, be kita ko, turi konstatuoti žalos atlyginimo (arba susitarimo dėl žalos atlyginimo ateityje) ir susitaikymo su nukentėjusiuoju faktus.

Bylos duomenimis, klausimas dėl nuteistojo K. G. ir nukentėjusiojo V. D. galimo susitaikymo buvo iškeltas iš karto po įvykio. Šį klausimą iškėlę į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Iš 2021 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti pareigūnų pateikti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d. pareigūnas paklausia K. G., ar sutinka atlyginti padarytą žalą, jeigu susitars su nukentėjusiuoju; K. G. atsako, kad yra linkęs, jog viskas taikiai praeitų; pareigūnas paklausia nukentėjusiojo, ar šis nori, kad būtų pradėta byla, ar sutinka, kad K. G. geranoriškai atlygintų padarytą žalą; nukentėjusysis atsako, kad gali atlyginti; nukentėjusysis prieina prie K. G. ir susipažįsta; pareigūnai paaiškina pasekmes už padarytą veiką ir klausia, ar susitars abu geranoriškai; asmenys parodė, kad susitarė ir vakare susiskambins (1 t., b. l. 24–28). Tačiau nukentėjusysis kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., visgi pateikė pareiškimą dėl jo automobilio sugadinimo (1 t., b. l. 1). Iš nukentėjusiojo tos pačios dienos apklausos protokolo matyti, kad jis įvykio dieną susitarė su K. G., jog pastarasis apie 20.00 val. telefonu susisieks su juo (nukentėjusiuoju) ir jie susitars dėl žalos atlyginimo; dėl šios priežasties jis pareiškimo nerašė; K. G. po 20.00 val. parašė, kad susitikimas atidedamas iki 2021 m. gruodžio 15 d. 10.00 val.; jis sutiko, susitarė, kad K. G. sumokės 1000 Eur; K. G. 2021 m. gruodžio 15 d. parašė trumpąją žinutę ir paklausė, ar jis buvo policijoje ir parašė pareiškimą; jis (nukentėjusysis) nieko neatsakė ir neskambino, nusprendė kreiptis į policiją (1 t., b. l. 31). Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo pateiktas susirašinėjimas telefonu su K. G. (1 t., b. l. 44–48). Nukentėjusysis 2021 m. gruodžio 19 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 2385 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio pridėjo užsakymą-sutartį dėl automobilio remonto (2085 Eur) ir sąmatą dėl automobilio salono cheminio valymo (299,94 Eur) (1 t., b. l. 40–42).

Nuteistojo K. G. iniciatyva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vėl buvo iškeltas klausimas dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju. Pirmame teisiamajame posėdyje (2022 m. rugsėjo 7 d., 1 t., b. l. 187–190) K. G. gynėja advokatė Lina Gudaitė prašymų stadijoje nurodė, kad prieš posėdį kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris sutinka susitaikyti, tik reikia pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė padaryti pertrauką. Nukentėjusiajam nurodžius, kad jis dėl atliekamų darbo funkcijų negalės dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, greitu metu išvyksta ir grįš tik gruodžio mėnesį, pirmosios instancijos teismas nutarė apklausti nukentėjusįjį ir kaltinamąjį K. G.. Nukentėjusysis parodė, kad dėl susitaikymo neprieštarauja, susitarė su kaltinamuoju dėl 1200 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią pastarasis mokės dalimis kiekvieną mėnesį po 150 Eur. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl 1200 Eur žalos atlyginimo, kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur. Po nukentėjusiojo ir kaltinamojo apklausų pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir padarė pertrauką. Kitame teisiamajame posėdyje (2022 m. spalio 19 d., 2 t., b. l. 9–10), į kurį nukentėjusysis neatvyko, pirmosios instancijos teismas informavo proceso dalyvius, kad kaltinamajam buvo suteikta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamasis nepasinaudojo šia galimybe. Šiame teisiamajame posėdyje buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 27 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo K. G. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam bausmę ir priteisė iš K. G. nukentėjusiajam 1200 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo (ne)susitaikymo nepasisakyta, tačiau, kaip matyti iš 2022 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis nepasinaudojo galimybe susitaikyti su nukentėjusiuoju, nes nepateikė su nukentėjusiuoju pasirašytos taikos sutarties.

Atsižvelgdama į K. G. apeliacinio skundo argumentus, kad teisiamajame posėdyje su nukentėjusiuoju buvo susitarta pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 1200 Eur turtinę žalą per 8 mėnesius (po 150 Eur) ir kuri pastarajam buvo išsiųsta el. paštu, tačiau nukentėjusysis ignoravo jo (K. G.) laiškus ir neatvyko į kitą teisiamąjį posėdį, į kurį turėjo būti pateikta pasirašyta taikos sutartis, teisėjų kolegija nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir sužinoti nukentėjusiojo poziciją dėl susitaikymo su K. G.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu pateikė tik įrodymus, patvirtinančius, kad jis 2022 m. rugsėjo 16 d. susirašinėdamas telefonu su nukentėjusiuoju prašė pastarojo pateikti savo el. paršo adresą ir banko sąskaitos numerį bei kad 2022 m. rugsėjo 18 d. el. laišku išsiuntė nukentėjusiajam taikos sutartį, tačiau pačios taikos sutarties kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Ji apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta vėliau. Iš K. G. pasiūlytos ir nukentėjusiojo nepasirašytos taikos sutarties matyti, kad jos šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą, sutaria, kad K. G. pripažįsta civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1200 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis atsisako civilinio ieškinio reikalavimo dėl 1185 Eur turtinės žalos atlyginimo, K. G. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam 1200 Eur, pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą periodinėmis įmokomis po 150 Eur tokia tvarka: iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 30 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 30 d., 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 30 d., 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. balandžio 30 d. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad pirmame teisiamajame posėdyje susitarė su nukentėjusiuoju sudaryti taikos sutartį, tačiau po posėdžio nukentėjusysis pareikalavo, kad jam iš karto būtų sumokėta dalis sumos, tokiu atveju pasirašys taikos sutartį, vėliau nukentėjusiajam skambino, siuntė taikos sutartį, teiravosi banko sąskaitos numerio, tačiau nukentėjusysis dingo, telefonas buvo išjungtas.

Iš nukentėjusiojo V. D. elgesio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo apklausos vieninteliame teisiamajame posėdyje, kuriame jis dalyvavo, matyti, kad jis BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste iš esmės susitaikė su K. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitaikymas nebūtinai turi būti išreikštas rašytine forma, t. y. pasirašant taikos sutartį ar pan. Susitaikymas gali būti išreikštas ir žodine forma, pavyzdžiui, nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje patvirtinus, kad jis sutinka susitaikyti su kaltininku. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo pozicija, kad jis neprieštarauja susitaikyti su K. G., užfiksuota 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio protokole (1 t., b. l. 188). Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu egzistavo BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta būtinoji sąlyga, nepaisant to, jog teismui nebuvo pateikta nukentėjusiojo pasirašyta taikos sutartis. Kita vertus, kaip minėta, teismui sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, būtina nustatyti visas šio straipsnio 1 dalyje numatytas būtinąsias sąlygas, tarp jų – nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (pašalinimo) arba susitarimo dėl šios žalos atlyginimo (pašalinimo) ateityje, t. y. jau atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, faktą.

Iš nukentėjusiojo elgesio tiek iš karto po nusikalstamos veikos padarymo (bendraujant su K. G. įvykio vietoje, tarpininkaujant policijos pareigūnams), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusiajam pagrindinė sąlyga dėl susitaikymo (pareiškimo nepateikimo, neprieštaravimo, kad byla būtų nutraukta) su K. G. buvo jam padarytos turtinės žalos visiškas arba dalinis atlyginimas. Kaip matyti, nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme sutiko sumažinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 2374 Eur iki 1200 Eur, be to, sutiko, kad ši suma jam būtų sumokėta periodinėmis įmokomis (po 150 Eur) per 8 mėnesius. Tai rodo, kad nukentėjusysis nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir nesiekė pasipelnyti susidariusioje situacijoje. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis atliko nukentėjusiajam bent vieną periodinį mokėjimą pagal taikos sutartyje paties pasiūlytą grafiką. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad tuo metu neturėjo ir dabar neturi finansinių galimybių atlyginti bent dalį žalos. Viena vertus, šie nuteistojo parodymai paneigia jo paties apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis po teisiamojo posėdžio, kuriame buvo susitarta dėl susitaikymo, vengė bendrauti su juo ir pateikti jam savo banko sąskaitos numerį ir būtent dėl šios priežasties jis negalėjo atlyginti žalos. Kita vertus, minėtus apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo nepagrįsto vengimo pasirašyti taikos sutartį, kurioje numatytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, paneigė nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teismui pateiktas rašytinis paaiškinimas. Jame nukentėjusysis nurodė, kad iš K. G. nebuvo gautas nei vienas žalos atlyginimo mokėjimas, todėl jis (nukentėjusysis) nesutinka susitaikyti su K. G.; terminas buvo iki 2022 m. rugsėjo 9 d., o taikos sutartis buvo atsiųsta 2022 m. rugsėjo 18 d., kai jis darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį; K. G. turėjo galimybes su juo susiekti, nors teigia, kad jis nekeldavo ragelio ir nesiuntė savo banko sąskaitos numerio; K. G. turėjo jo kontaktus, jis pats perskambindavo K. G.; kai K. G. paprašė banko sąskaitos numerio, jis atsiuntė ją tą pačią dieną trumpąja žinute; po teisiamojo posėdžio, kuriame nusprendė susitaikyti ir pasirašyti taikos sutartį, K. G. dingo ir neatliko sutarto mokėjimo; kadangi K. G. elgiasi nesąžiningai ir teikia teismui melagingą informaciją, prašo atlyginti jam padarytą visą žalą, nes nepasitiki K. G.; prie rašytinių paaiškinimų prideda telefono ekrano kopiją, iš kurios matyti, kad K. G. rašė jam ir teiravosi banko sąskaitos numerio, tačiau nieko į šią sąskaitą nepervedė.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlyga, t. y. K. G. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, savo noru neatlygino (nepašalino) nukentėjusiajam padarytos žalos ir nesusitarė dėl šios žalos atlyginimo (pašalinimo) ateityje. Nors nukentėjusysis iš pradžių sutiko su K. G. pasiūlytomis turtinės žalos atlyginimo sąlygomis, ją atlyginant periodinėmis išmokomis, tačiau pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjime padarius pertrauką, tokiu būdu sudarius galimybę K. G. pasirašyti su nukentėjusiuoju taikos sutartį ir joje įtvirtinti konkrečias žalos atlyginimo sąlygas, nukentėjusysis šios taikos sutarties nepasirašė, motyvuodamas tuo, kad K. G. nesilaikė paties nurodytų žalos dalinio atlyginimo terminų.

Papildomai pažymėtina, kad susitaikymas yra abiejų šalių – nuteistojo ir nukentėjusiojo – teisė, o ne pareiga. Tad, šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytas nuteistojo K. G. teiginys, kad jis ir nukentėjusysis faktiškai susitaikė, yra nepagrįstas. Kaip matyti, nuteistasis ir nukentėjusysis nesusitarė dėl pastarajam nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatytų būtinų sąlygų visumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. G. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamoji byla negalėjo būti nutraukta, todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant K. G. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad iš K. G. valstybės naudai prašoma išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir K. G. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, byloje nėra duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį (priešingai, nuteistojo teigimu, dėl jo sunkios turtinės padėties jis negalėjo ir negali bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą), teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš K. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. G. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš K. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka