- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-189-198/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. L., V.
- Atsakovas
- A. P., M. P., M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkės), Birutės Jonaitienės ( pranešėja) ir Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei V. L., atsakovams A. P., M. P. , apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-100/2008 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. P., M. P. dėl paskolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. prašė priteisti iš atsakovų M. P. ir A. P. solidariai 6 700 litų paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos sutartyje nurodytos ir laiku negrąžintos paskolos sumos nuo 2002 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji pagal 2002 m. sausio 11 d. notaro patvirtintą rašytinę paskolos sutartį paskolino atsakovei M. P. 13 000 litų, kuriuos paskolos gavėja privalėjo grąžinti iki 2002 m. liepos 1 d. Ieškinį pagal minėtą paskolos sutartį reiškia ir atsakovės sutuoktiniui A. P., nes prievolė pagal paskolos sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė ( CK 3.92 str.3 d.). Atsakovai iš viso grąžino 6300 Lt paskolos, dėl likusios paskolos dalies su atsakovu A. P. buvo surašytas skolos suderinimo aktas. Atsakovai skolos negrąžino, į raginimus grąžinti skolą nereaguoja. Paskolos sutartyje nenumatytos fiksuoto dydžio palūkanos, todėl prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2002m. liepos 1 d. ( paskolos grąžinimo termino) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovų A. P. ir M. P. solidariai priteisė ieškovei V. L. 6700 litų paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2007-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 201 litą žyminio mokesčio ir 500 litų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovų solidariai priteisė 29,30 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad pinigų perdavimo atsakovei faktą patvirtina notariškai patvirtinta paskolos sutartis. Paskolos gavėjas turi įrodyti, kad pagal paskolos sutartį jis pinigų negavo ( CK 6.875 str.). Atsakovai nepateikė įrodymų, nuginčijančių paskolos sutartį. Paskolos sutartis ieškovės ir atsakovės sudaryta žinant atsakovės sutuoktiniui. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.).Todėl ieškovei iš atsakovų priteista solidariai negrąžinta paskolos dalis – 6700 Lt. Penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo neįvykdytos prievolės sumos 6700 Lt priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2007-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 str.1 d.).Teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo termino grąžinti skolą suėjimo dienos ( 2002-07-01) atmetė, nurodydamas, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2007-07-31, praleidusi 5 metų senaties terminą dėl palūkanų priteisimo ( CK 1.125 str.9 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. L. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas, netinkamai taikė procesinės teisės normas ( CPK 330 str., 331 str.). Pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susidarė paskoliniai santykiai CK 6.870 str. 1 d ir 2 d. prasme. Atsakovai įrodė, kad pinigai M. P. nebuvo perduoti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas pinigų perdavimo momentas. Teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovės M. P. sveikatos būklę, M. P. yra psichikos ligonis nuo 1978 metų. Teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymus paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę M. P. psichinės sveikatos būklei įvertinti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė, panaudodama psichologinį spaudimą, grasindama privertė pasirašyti paskolos sutartį. Šalių sudarytas sandoris turi visus apsimestinio ir tariamo sandorio požymius, pasirašytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes pinigai pagal sutartį atsakovei nebuvo perduoti. ( CK 1.86 str.1 d., 1.87 str.1 d.). Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti pajamų iš kitų šaltinių, išskyrus iš įmonės veiklos gaunamas pajamas. Ieškovės įmonės finansinė padėtis buvo kritiška, todėl ieškovė neturėjo ir negalėjo paskolinti sutartyje nurodytos pinigų sumos – 13 000 litų. Sandoris sudarytas siekiant užtikrinti UAB „Baltasis pūkas“ įsiskolinimo grąžinimą ir įrodyti tiekėjams V. L. įmonės mokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą palikti nepakeistą. Pagal 2002-01-11 notaro patvirtintą rašytinę paskolos sutartį atsakovei paskolino 13 000 litų iki 2002-07-02.Dalį paskolos, t.y.6300 litų atsakovai grąžino pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, dėl likusios paskolos dalies su atsakovu A. P. buvo pasirašytas skolos suderinimo aktas. Atsakovai, grąžindami dalį skolos bei pasirašydami skolos suderinimo aktą, vykdė sutartį ir pripažino prievolę grąžinti likusią paskolos dalį. Atsakovai paskolos sutarties neginčijo. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, kiti santykiai tarp įmonės savininkų klostėsi savarankiškai, nepriklausomai nuo paskolos suteikimo. Paskolos sutartyje aptartos esminės jos sąlygos – nurodytos šalys, paskolos suma, grąžinimo terminas, pažymėta, kad pinigai prieš pasirašant sutartį perduoti M. P., sutartį atsakovė M. P. pasirašė. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė M. P. yra psichikos ligonis nuo 1978 metų, taip pat nėra duomenų, kad paskolos sutarties sudarymo metu ji sirgo psichine liga. Mano, jog apeliantai elgiasi nesąžiningai, manipuliuodami M. P. sveikatos būkle. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ji, ieškovė, neturėjo ir negalėjo turėti pajamų iš kitų šaltinių, išskyrus iš įmonės veiklos gaunamas pajamas. Nurodo, kad 2001 metais jai, kaip savininkei, iš įmonės pelno buvo išmokėta 50 000 litų asmeniniam naudojimui. Todėl sutartyje nurodytą sumą – 13000 litų turėjo ir galėjo paskolinti atsakovams.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 str.2 d., 3 d.) nenustatyta.
CK 6.870 str. nustatyta, kad paskolos santykių subjektai – paskolos davėjas ir paskolos gavėjas nustato piniginės prievolės atsiradimo pagrindus, pinigų perdavimo teisinę reikšmę ir pinigų grąžinimo tvarką bei sąlygas. Įstatymas numato šių santykių išraiškos formą ( CK 6.871 str.). Ieškovės V. L. ir atsakovės M. P. 2002-01-11 sudaryta paskolos sutartis patvirtinta notaro ( b.l.6). Sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. Paskolos sutarties 5 p. nurodyta, jog M. P. ( atsakovė) 13 000 Lt gavo iš V. L. ( ieškovės) prieš sutarties pasirašymą. Pagal paskolos sutarties 1 p. sąlygą paskolintus 13 000 Lt atsakovė M. P. įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2007-07-01.Todėl nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai ir nebuvo nustatytas pinigų perdavimo momentas. Paskolos sutartyje aptartos esminės jos sąlygos: nurodytos šalys, paskolos suma, grąžinimo terminas, nurodyta, kad pinigai atsakovei M. P. perduoti prieš pasirašant sutartį, šalys sutartį pasirašė. Pagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovai sutartį vykdė. Šią aplinkybę įrodo šalių pasirašytas raštas ( b.l.8), iš kurio turinio matyti, kad pagal 2002-01-11 M. P. rašytinę paskolos sutartį atsakovai dalį skolos, t.y. 6300 Lt, ieškovei grąžino. Negrąžinta skola – 6700 Lt. Šią negrąžintos paskolos dalį ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovų. Nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentai, kad M. P. yra psichikos ligonis nuo 1978 metų ir teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovės M. P. sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismo pareikalauti duomenys iš medicinos įstaigų ( b.l.85-89) įrodo, jog M. P. nei VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, nei Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2001 m., 2002 m. sausio mėnesį ( paskolos sutarties sudarymo metu) dėl sveikatos sutrikimų nebuvo gydoma. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė V. L., panaudodama psichologinį spaudimą, grasindama M. P., privertė ją pasirašyti paskolos sutartį. Atsakovai, teigdami, kad 2002-01-11 šalių sudaryta paskolos sutartis turi visus apsimestinio ir tariamo sandorio požymius, įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė ir priešieškinio nereiškė ( CK 6.224 str., CPK 143 str. ). Iš bylos įrodymų matyti, kad ieškovė V. L. nuo 2001-07-02 iki 2003-10-22 dirbo M. P. individualioje įmonėje ( b.l.92-93), o M. P. nuo 2001-09-03 iki 2002-12-20 dirbo V. L. individualioje įmonėje „Melonija“ ( b.l.110-111). Šalių santykiai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutarties sudarymo metu, t.y. 2002-01-11, buvo geri. Paskolos sutartis sudaryta iki bankroto bylos UAB „Baltas pūkas“ iškėlimo ir iki ieškovės įmonės „Melonija“ įtraukimo į kreditorių sąrašus ( b.l.112-114). Tuo paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti UAB „Baltasis pūkas“ įsiskolinimo grąžinimą ieškovės individualiai įmonei. Ieškovės pateiktais įrodymais- kasos išlaidų orderiais ( b.l.156-158 ) apie jai iš įmonės pelno 2001 m. išmokėtą 50 000 Lt sumą paneigiami atsakovų argumentai apie V. L. įmonės nemokumą ir tai, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovės įmonės finansinė padėtis buvo kritiška, kad ji neturėjo ir negalėjo paskolinti sutartyje nurodytos 13 000 Lt sumos. Paskolos gavėjas turi teisę paskolos sutartį ginčyti, jeigu jis pinigų negavo arba gavo mažiau , negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas ( CK 6.875 str.1 d.). Atsakovai neįrodė, jog pinigų pagal paskolos sutartį negavo ( CK 6.875 str.3 d., 178 str.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybės biudžetui iš apeliantų ( CPK 88 str.1 d.3 p., 96 str.2 d.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios išlaidos iš viso sudarė 29,30 Lt (b.l.2), apeliacinės instancijos teisme – 13,40 Lt ( b.l.161 ), iš viso – 42,70 Lt. Vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymu (pakeitimas įsigaliojo nuo 2007-07-19), jog mokamas žyminis mokestis į valstybės biudžetą apvalinamas, iš atsakovų priteistina po 21 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui. Prievolė sumokėti bylinėjimosi išlaidas yra dalinė ( CK 6.5 str.), o ne solidarioji ( CK 6.6 str.1 d.), todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008m.vasario 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008m.vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti ir priteisti iš A. P. ir M. P. po 100,50 Lt ( šimtą litų penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio, po 250 Lt ( du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas V. L. naudai ir po 21 Lt ( dvidešimt vieną litą ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.