- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- AS-602-218-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-000017-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Afalita“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Nurminen Maritime“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Afalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Afalita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Nurminen Maritime“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Afalita“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Afalita“) 2011 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 2S-25 (toliau – ir Konkurencijos tarybos nutarimas) dalyje, kurioje Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarė: pripažinti, kad pareiškėjas sudaręs draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjos teises ir pareigas); įpareigoti pareiškėją nutraukti aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar būtų tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjos teises ir pareigas); už aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti piniginę baudą pareiškėjai UAB „Afalita“ – 42 400 Lt (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises ir pareigas); įpareigoti pareiškėją per 5 dienas nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia pareiškėjo teises ir pareigas).
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl 2012 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2012 m. sausio 18 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui atitinkamą skaičių skundo egzempliorių su nurodytais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. 2012 m. sausio 17 d. pareiškėjas pateikė skundą su analogiško turinio reikalavimais ir nurodytais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą dalyje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda. Nurodė, kad paskirtos baudos sumokėjimas, prieš tai neatlikus baudos paskyrimo teisėtumo patikros, nepagrįstai apsunkintų bendrovės finansinę padėtį ir padarytų neproporcingai didelės žalos. Dėl vykdomos veiklos specifikos, norint užtikrinti normalų veiklos funkcionavimą, laivų agentas (duomenys neskelbtini). Sumokėjus paskirtą baudą, pareiškėjo šiai dienai turimas (duomenys neskelbtini), todėl bendrovė (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjas gali patirti didelius papildomus nuostolius kaip sutarčių pagrindu taikytinas netesybas, taip pat kiltų grėsmė iš viso prarasti klientus. Be to, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, pareiškėjas būtų priverstas dėl sumokėtos baudos išieškojimo kreiptis į teismą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi, be kita ko, nutarė: 1) priimti UAB „Afalita“ skundą, teisme gautą 2012 m. sausio 17 d.; 2) netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; 3) neteikti susipažinti ir kopijuoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo, teisme gauto 2012 m. sausio 2 d., jo priedų Nr. 2-3 bei prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas, be kita ko, nurodė, jog prašymą taikyti reikalavimo užrikinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindžia būtinybe turėti apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti. Pažymėjo, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad sumokėjus Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtą 42 400 Lt baudą, bendrovės apyvartinių lėšų sumažėjimas sukels tokius finansinius sunkumus, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjos grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl to, jog skundžiamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 punkto vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų jam didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio punkto nevykdymas, nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie padėtų teismui nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl nėra objektyvaus pagrindo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 161 – 169), kuriuo prašo 1) leisti nepateikti tretiesiems asmenims skirtų šio atskirojo skundo egzempliorių; 2) siekiant užtikrinti, kad nebūtų atskleisti pareiškėjo UAB „Afalita“ komercinę paslaptį sudarantys duomenys ir dokumentai, bylos medžiagą, kuri apima šiame prašyme ir pirminio skundo prieduose Nr. 2-9 pateiktą informaciją, pripažinti nevieša; 3) panaikinti 2012 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. I-1787/2012 dalyje, kurioje buvo atsisakyta UAB „Afalita“ naudai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės bei sustabdyti 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą dalyje, kuria pareiškėjui skirta bauda, iki tol, kol teikiamo skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis bei neapskundžiamas teismo sprendimas.
Atskirajame skunde nurodo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį paskirtąją baudą ginčijamu atsakovo sprendimu į valstybės biudžetą jis yra įpareigotas susimokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo, kuriuo atitinkama bauda paskirta, gavimo dienos, o nustatytu terminu baudos nesusimokėjus ji gali būti išieškoma antstolio. Teigia, jog atsižvelgus į tai, kad bauda iš jo gali būti išieškota ne ginčo tvarka, kyla grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės, be to, jam bus padaryta didelė žala. Remiasi teismų praktika, susijusia su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu konkurencijos teisės pažeidimo bylose, nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-256/2010, 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009. Teigia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų neleistinai nukrypta nuo LVAT praktikos. Pažymi ir tai, kad tais atvejais, kai neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu, rekomenduoja ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis nėra pateikęs duomenų apie savo finansinę būklę. Šiuo aspektu pažymi, jog sumokėti baudą jis įstatymo yra įpareigotas per 3 mėnesius, todėl nepagrįsta yra tai, kad teismas, spręsdamas dėl galimos žalos jam atsiradimo, ypatingą dėmesį skiria tik dabartinei jo finansinei situacijai, tačiau visiškai ignoruoja likusį terminą baudai sumokėti. Pažymi, jog jo pateikti duomenys yra orientuoti į visą baudos sumokėjimui Konkurencijos įstatymu nustatytą terminą, todėl šią informaciją teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėjo laikyti tinkama ir pakankama. Nurodo, jog dėl savo vykdomos veiklos specifikos jis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog sumokėjus Konkurencijos tarybos jam paskirtą baudą jis nebeturės pakankamai lėšų įprastinei veiklai vykdyti, patirs papildomus nuostolius, tokius kaip sutarčių pagrindu taikytinos netesybos, taip pat kils grėsmė iš viso prarasti klientus. Teigia, jog šiuo atveju jo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir atitiktų pačią reikalavimo užtikrinimo instituto paskirtį, o išieškojus iš jo nepagrįstai ir neteisėtai paskirtą baudą, jis patirtų ne tik tiesioginių neigiamų pasekmių padienėje veikloje, bet ir galimai patirtų ir papildomų didelių tiek laiko, tiek piniginių išlaidų, susijusių su teikiamo skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimu. Priduria ir tai, kad jei teismo sprendimu būtų nustatyta, jog Konkurencijos taryba jo veiksmus neteisėtais pripažino nesant tam tinkamo ir pakankamo pagrindo, jis būtų priverstas dėl sumokėtos baudos išieškojimo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl valstybės institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o toks teismo procesas pareikalautų didelių laiko sąnaudų ir piniginių išlaidų, apkrautų teismų sistemą. Papildomai remiasi LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-269/2008.
Atsiliepimas
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Afalita“ atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog LVAT ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009). Priešingu atveju būtų paneigta Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, prasmė. Kaip nurodė LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009 ir 2011 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje AS525-215/2011, įvertinus minėtą teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, taip pat atsižvelgus į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimo dalies galiojimas galėtų būti sustabdytas nustačius išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi, šie išaiškinimai akivaizdžiai parodo, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi, jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą.
Mano, jog teismas šioje byloje tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas (ABTĮ 92 straipsnis) (LVAT nutartys bylose Nr. AS5-32/2005, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS6-496/2006, Nr. AS146-198/2009, Nr. AS63-253/2009 ir kt.).
Pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl galimų finansinių nuostolių nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje. Remiasi LVAT nutartimis bylose Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, AS525-215/2011, Nr. AS63-253/2009 ir teigia, jog finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, t. y. įrodyta, kad ūkio subjekto patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamos Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda, galiojimą, ko šiuo atveju nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių, taigi, ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iškart. Pabrėžia ir tai, jog LVAT taip pat yra pasisakęs, jog galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus likusio ginčo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS502-177/2009, Nr. AS442-314/2008, Nr. A525-215/2011). Akcentuoja, jog LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS5-520-07 taip pat yra pažymėjęs, jog su sprendimu susijusių piniginių lėšų išieškojimo įvykdymas yra mažiausiai apsunkintas, kadangi, palankaus sprendimo atveju, valstybė visuomet bus pajėgi grąžinti išieškotas pinigines sumas, kaip ir atlyginti su ginčijamo sprendimo priėmimu galimai susijusią žalą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LIMARKO“ atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Afalita“ atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies dėl finansinės sankcijos skyrimo galiojimo sustabdymo tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Afalita“ atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies dėl finansinės sankcijos skyrimo galiojimo sustabdymo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje inicijavo ginčą dėl 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo konstatuotas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymo faktas, teisėtumo bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – šio nutarimo galiojimą dalyje, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas tokio pareiškėjo prašymo netenkino, su kuo jis atskiruoju skundu nesutinka.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės motyvavo tuo, jog jam dėl vykdomos veiklos specifikos būtina nuolat turėti einamojoje sąskaitoje tam tikrą sumą apyvartinių lėšų, o konkrečiu atveju sumokėjus paskirtą baudą, jo šiai dienai turimas pinigų likutis ženkliai sumažės, todėl bendrovė neturės pakankamai lėšų aptarnauti kas mėnesį aptarnaujamo krovinių srauto bei tokiu būdu bus nepagrįstai apsunkinta bendrovės finansinė padėtis ir padaryta neproporcingai didelės žalos.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Pažymėtina, jog, kaip ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006, Nr. AS146-674/2011). Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858–13/2011).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl to, kad skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, kuriuo jam buvo paskirta bauda, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų jam didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio punkto nevykdymas, nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie padėtų teismui nustatyti išskirtines aplinkybes, rodančias, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, motyvuodamas prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išdėstė teismui savo veiklos specifiką (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad siekiant užtikrinti normalų veiklos funkcionavimą jam yra būtina (duomenys neskelbtini). Šiuos savo teiginius pareiškėjas pagrindė atitinkamais įrodymais (b. l. 25 – 37). Iš kitų pareiškėjo pateiktų duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjo šiuo metu turimas (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Pažymėtina, jog teisėjų kolegija iš minėtų duomenų turi įtikinamą pagrindą manyti, jog pareiškėjui apyvartinių lėšų reikia būtent šiuo metu, idant būtų (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju (baudą apmokėjus ar išieškojus) jo finansinė padėtis (duomenys neskelbtini) ir būtų padaryta neproporcingai didelės žalos, kuri nėra suderinama su aukščiau minėtu proporcingumo principu. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinių sunkumų grėsmė ir žalos kilimas, pareiškėjui sumokant jam paskirtą baudą, konkrečiu atveju yra pakankamai realus. Be to, Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009, 2011 m. birželio 13 d. nutartį byloje Nr. AS62-459/2011 ir kt.).
Apibendrinant pasakytina, jog tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamu nutarimu paskirtos baudos (viso – 42 400 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas yra visuomet susijęs su kitu procesinio pobūdžio klausimu – administracinio sprendimo vykdymo klausimu. Jeigu teisės aktai nenustato, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo sprendimo vykdymą, toks administracinis sprendimas, kuris nustatytu terminu yra apskųstas teismui, turi būti vykdomas, jeigu viešojo administravimo subjektas nesustabdo jo vykdymo arba teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo taikymo klausimą nesustabdo jo vykdymo. Administracinių sprendimų vykdymo klausimas yra aptartas ABTĮ 97 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatoma, kad sprendimai dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ABTĮ 97 straipsnio nuostatos numato teismo sprendimų, o kartu ir administracinių sprendimų, dėl kurių yra atmestas skundas teismo sprendimu, vykdymą tuomet kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, t.y. administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo yra pasibaigęs.
Konkurencijos įstatyme yra nustatytos tam tikros taisyklės dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda vykdymo, šios taisyklės iš dalies – dėl nesumokėtų baudų išieškojimo, sutampa su ABTĮ 97 straipsnio reglamentavimu, iš kurio sektų, kad yra pateikiami vykdyti dokumentai, dėl kurių ginčas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdomi įsiteisėję teismo sprendimai arba teismo sprendimai nukreipti vykdyti skubiai.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimą, 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio baudų išieškojimą, 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Konkurencijos įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. Konkurencijos įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į valstybės biudžetą; Konkurencijos tarybos nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos.
Minėtos Konkurencijos įstatymo normos, nei kitos šio įstatymo normos expressis verbis nenustato, kad ūkio subjekto pareiga mokėti baudą atsiranda tik įsigaliojus Konkurencijos tarybos nutarimui, kuriuo ūkio subjektui yra pritaikyta sankcija. Konkurencijos įstatymo 38 ir 44 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymą. Konkurencijos įstatymas nenustato Konkurencijos tarybos kompetencijos nukreipti nutarimo dalies, kuria paskirta bauda, vykdyti skubiai. Konkurencijos įstatymo nustatytas reglamentavimas, jog baudos mokėjimas pagal Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio teisėtumas skundžiamas teisme, nesustabdo šios ir kitų nutarimo dalių vykdymo, neturėtų būti aiškinamas vien kaip prevencinė ir nubaudimo funkcijos, skatinančios nutraukti konkurencijos teisės pažeidimą. Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, kurio galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas, klausimas dėl baudos mokėjimo įgyją didesnę reikšmę tuomet kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo. Pažymėtina, kad byloje skundžiamu nutarimu paskirta fiksuoto dydžio bauda, nėra paskirta bauda periodinėmis išmokomis, t.y. už kiekvieną Konkurencijos tarybos nutarimo neįvykdymo dieną, taigi tokia bauda – fiksuoto dydžio bauda, yra labiau įgyvendinta baudimo, o ne prevencinė šios sankcijos paskirtis. Dėl to nutarimo dėl baudos sumokėjimo vykdymo sustabdymas atitinka reglamentavimą dėl bendros administracinių sprendimų vykdymo tvarkos, dėl Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos vykdymo tvarkos bei konkrečiu atveju atitinka individualios situacijos aplinkybes, pagrindžiančias tokios baudos galiojimo sustabdymo būtinumą.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis yra naikintina, o pareiškėjo prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, iki tol, kol šioje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Afalita“ atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą toje dalyje, kuria pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Afalita“ buvo paskirta bauda (42 400 Lt).
Nutartis neskundžiama.