- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-226-290/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- L. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje L. P. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.22 val. Alytuje, Žiburio g. 14, iš parduotuvės UAB „Norfos mažmena“, pasinaudodama mažamečiu L. P., gimusiu 1998-08-10, kuris nėra subjektas, sukraudama prekes į jo kuprinę ir liepdama išeiti iš parduotuvės, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - 4 vnt. kavos „JACOBS“, kurios vnt. kaina 24,99 Lt., bendra - 99,96 Lt., 1 vnt. naminės dešros „Notangos“ , kurios vnt. vertė 7,59 Lt., 1 vnt. naminės dešros „Rovita“, kurios vnt. kaina 7,59 Lt., 1 vnt. šalto rūkymo nugarinės, kurios kaina 28,09 Lt., tuo padarydama UAB „Norfos mažmena“ bendrą 143,83 Lt. turtinę žalą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad kaltinamajame akte veikos aprašymas nekonkretus, o tai suvaržo įtariamojo asmens teisę į gynybą, nes jam atimama teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinimas ir nuo kokių kaltinimų jis turėtų gintis.
Šalies argumentai
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo 2011-11-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes joje nurodyti teiginiai neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Procesas numato, kad kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Iš kaltinamojo akto byloje matyti, kad jame nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus atitinkantys duomenys: kaltinamojo duomenys, aprašyta veika, kuria kaltinama L. P., pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, todėl teismo motyvai, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, visiškai nepagrįsti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas yra nekonkretus dėl to, kad neaišku, ar L. P. įtraukė nepilnametį į nusikalstamą veiklą ir tai trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje yra numatyta galimybė prokurorui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, todėl perduoti bylą prokurorui nebuvo pagrindo. Apelianto teigimu, nepagrįstas nutarties motyvas dėl nepilnamečiui liudytojui galimai sukeliamos psichinės traumos, jį apklausus teisme, nes tokiai išvadai padaryti nėra jokių objektyvių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnyje numatyta teismo galimybė teisminio nagrinėjimo metu perduoti baudžiamąją bylą prokurorui. Šio straipsnio 3 d. numatyta, jog nagrinėjimo teisme metu byla perduodama prokurorui, jeigu iš esmės surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas neteisingai ir neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų.
Teismas nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui motyvuoja nusikalstamos veikos aprašymo trūkumais, t.y. nekonkretumu, kas suvaržo įtariamojo asmens teisę į gynybą, taip pat nepilnamečio liudytojo pavardės kaltinamajame akte paskelbimu, ką įvardija kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, taip pat kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. nepateikimu, ką prokuroras privalėjo padaryti, dėl ko kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų Lietuvos Respublikos BPK 219 str. numatytų reikalavimų. Tokie nutarties teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, neteisingai įvertino jame išdėstytus faktus, netinkamai interpretavo teisės normas.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus atitinkantys duomenys: kaltinamosios duomenys, aprašyta veika, kuria L. P. kaltinama, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, LR BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką.
Aprašant nusikalstamą veiką, kai jos padaryme be įtariamojo dalyvauja ir asmenys, kurie dėl amžiaus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jų pavardės visada yra nurodomos, taip siekiant kuo detalesnio įvykio aplinkybių išdėstymo ir tuo pačiu konkretesnio kaltinimo suformulavimo būtent tam asmeniui, kurį įstatymas leidžia traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl visiškai nesuprantamas ir teisiškai nepaaiškinamas teismo argumentas, jog šios aplinkybės nurodymas pripažintinas kaip kaltinamojo akto trūkumas bei kaltinamosios sūnaus įvardinimas kaltinime laikytinas nekaltumo prezumpcijos principo šio mažamečio asmens atžvilgiu pažeidimu. Baudžiamojo proceso normos numato, jog teismas nagrinėja kaltinimą tose ribose, kuriose pateiktas kaltinimas kaltinamajame akte, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, jog kaltinimas yra nepilnas nepateikus L. P. papildomo kaltinimo ir dėl mažamečio asmens įtraukimo į nusikaltimą.
Be to, teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįstą, tik menamomis prielaidomis grindžiamą išvadą, jog nepilnamečiui liudytojui jį apklausiant teisme, gali būti padaryta psichinė trauma, dėl ko jis turėjo būti apklaustas Lietuvos Respublikos BPK 186 str. tvarka. Kaip matyti iš kaltinamajame akte pateiktų duomenų, kaltinimas grindžiamas ne tik rašytiniais, faktiniais duomenimis, bet ir pačios L. P. nuoširdžiu prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu L. P. duoti parodymai visiškai sutampa su įtariamosios duotais parodymais, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog, apklausiant mažametį liudytoją, iškiltų kokia nors psichinės traumos grėsmė.
Taigi, nenustačius jokių kaltinamojo akto trūkumų, kurie iš esmės neatitiktų įstatymo reikalavimų ir kurių negalima būtų pašalinti bylą nagrinėjant teisme, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, nepagrįsta ir byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, be jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.
Įvertinęs visas šias baudžiamosios bylos aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p. teismas
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės prokuroro skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje L. P. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.