Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1466-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e1-1466-814/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47080-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1466-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47080-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47080-20,

kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 18 val. 05 min. Pergalės gatvėje, prie daugiabučio namo pažymėto Nr. 4, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – motorolerį P. T. (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros Nr. 1378018 2020 m. lapkričio 29 d. 18:51 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. vakaro metu jis būdamas neblaivus vairavo motorolerį P. T., su užsienietiškais valstybiniais numeriais, kurį buvo tą pačią dieną nusipirkęs iš jam nepažįstamo asmens. Jis, apie 18.00 val. atvažiavęs su minėtu mopedu prie savo namo Pergalės g. 4 kiemo, Šveicarijos k., Jonavos r., ir važiuodamas link ūkinio pastato, pastebėjo, kad iš paskos jo atvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, iš kurio išlipęs vyras, pasiteiravo, kodėl jis kelyje važiuodamas manevravo ir pasiteiravo, ar tik jis nėra vartojęs alkoholio. Pamena, kad su minėtu vyru jis apsižodžiavo ir vyras iš jo motorolerio užvedimo spynelės ištraukė raktą. Jis motorolerį įstūmė į ūkinį pastatą ir atėjo į namus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis prisipažino atvykusiems policijos pareigūnams, kad neblaivus vairavo mopedą ir sutiko savo neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Pažymi, kad nuo atvykimo į namus iki policijos atvykimo, jis alkoholio nebevartojo. Pripažįsta, kad nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemonės. Motoroleris Lietuvoje neregistruotas, nėra apdraustas civiliniu privalomuoju draudimu ir be techninės apžiūros. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti (b. l. 132-13; 140-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

liudytojas T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 18.05 val. važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), ties degaline „B. P.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į kelią įvažiavo motoroleris, su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Važiuodamas iš paskos, pastebėjo, kad motoroleris daugiau nei triks kartu išvažiavo į priešingą eismo juostą, bei buvo nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kelkraštį, ir toks motorolerio vairuotojo elgesys sukėlė jam įtarimą, kad pastarasis gali būti neblaivus. Važiavo paskui motorolerį. Sankryžoje motorolerio vairuotojas pasuko link (duomenys neskelbtini) kaimo. (duomenys neskelbtini) kaime, Pergalės gatvėje vairuotojas pasuko prie daugiabučio gyvenamojo namo ir sustojo prie ūkinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jis pribėgęs prie motorolerio vairuotojo užgesino motorolerį ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Vairuotojas pasakė, kad be policijos galima viską išspręsti, o kuomet jam atsakė, kad policiją jau atvažiuoja, kad jau pranešta, vairuotojas ėmė jam grasinti, tačiau jis suprato, kad grasinimai nebuvo realūs. Mopedo vairuotojas mopedą įstūmė į ūkinį pastatą, ir nuėjo į daugiabutį, o jis nuvažiavo iki sankryžos pasitikti policijos pareigūnų. Sulaukęs policijos pareigūnų, parodė, kuriame bute yra motorolerio vairuotojas (b. l. 59-62).

2020 m. lapkričio 29 d. Kauno apkrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo L. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 18.05 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), remiantis liudytojo T. K. parodymais, L. G. būdamas neblaivus, vairavo mopedą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmuoju tikrinimui L. G. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Mopedas (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugomą aikštelę esančia adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 1-2).

Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 18 val. 7 min. pranešėjas telefonu pranešė, kad kelyje (duomenys neskelbtini), prie degalinės B. P. mato motociklą, kurio vairuotojas pavojingai manevruoja (b. l. 4-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) kieme esantis ūkinis pastatas, kuriame stovi motoroleris „P. T.“, ant kurio uždėtas P. išduotas valstybinio numerio ženklas: „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 15-24).

2020 m. lapkričio 29 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad motoroleris P. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas M. J. įmonei į aikštelę, adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės - motorolerio P. T. 2011 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM- 450 eurų (b. l. 35).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-492783-21 nustatyta, kad tirti pateikto motorolerio „P. T.“ identifikacinis VIN numeris (duomenys neskelbtini) atliktas gamykliniu būdu. Tirti pateikto motorolerio originali rėmo spalva juoda. Tirti pateikto motorolerio „P. T.“ variklio numeris (duomenys neskelbtini) atliktas gamykliniu būdu (b. l. 52-56).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-104/2021 nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie konstatuotą vidutinio sunkumo įgimtą intelekto deficitą, tikslu įvertinti psichikos būklę, įvertinti ar tiriamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, L. G. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 98).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-143/2021 nustatyta, kad įtariamajam L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuota įgimta silpnaprotyste – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. Šiuo metu įtariamajam L. G. konstatuojama įgimta silpnaprotyste-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. Jam nereikalingas gydymas. Įtariamasis L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Įtariamasis L. G. šiuo metu savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali, jis geba duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. Įtariamasis L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo psichikos sutrikimų, ar dėl tų sutrikimų jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (buvo nepakaltinamas) ar negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (buvo ribotai pakaltinamas). Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes L. G. geba duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šiuo metu tiriamasis, atsižvelgiant į jo psichologinę būklę, geba duoti teisingus parodymus apie įvykį. L. G. sugeba objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį (b. l. 114-117).

Neblaivumo nustatymo aktu L. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkotesteriu Alcotest Nr. ARKB - 0320 rodmenimis 2020 m. lapkričio 29 d. 18 val.33 min. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, 18 val. 51 min., antruoju tikrinimu nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 63-64).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog L. G. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju tikrinimu, 18.33 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. G. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Už L. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis L. G. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. b.l. 162-165).

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis L. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 72-75), VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms lankosi nuo 2006 m. birželio 1 d., diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Paskutinis vizitas pas gydytoją vyko 2020 m. rugsėjo 29 d. dėl nukreipimo į DNNT darbingumo lygiui nustatyti (b. l. 87). L. G. dirba, vykdo individualią veiklą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, anksčiau neteistas, dirbantis, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam L. G. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju L. G. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti L. G. taikant 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val.

BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta kaltininkui skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad L. G. padarė labai šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir kai jam nustatyti girtumo požymiai. Nors kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netaikant jam BK 68 straipsnio, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir teismo nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas 2 metų terminas, per kurį kaltinamajam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti motorolerį „P. T.“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas asmeninės nuosavybės teise priklausantį motorolerį „P. T.“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), t. y. panaudojo transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė priklauso kaltinamajam, ji, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

2021 m. kovo 10 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į motorolerį„ P. T.“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.

L. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. G. paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. G. bausmės vykdymo atidėjimo terminu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 iki 6.00 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, L. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pagrindu, konfiskuoti motorolerį „P. T.“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į „P. T.“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dienos, o teismo baudžiamąjį įsakymą įvykdžius - panaikinti.

L. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti L. G., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė