Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, suinteresuotam asmeniui R. D. ir jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,

suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. D. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. 2010 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3110-192/2010 R. D. pripažintas neveiksniu, o 2014 m. gruodžio 1d. nutartimi jo globėju paskirti Veisiejų socialinės globos namai. R. D. diagnozuota liga F20.0. Dėl ligos jis yra netekęs 80 procentų darbingumo, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Socialinio tyrimo išvadoje dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad R. D. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau likusiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad R. D. paragintas susitvarko savo buitį ir higieną, savarankiškai nueina į parduotuvę ir moka apsipirkti, nes suvokia pinigų vertę, tačiau disponuoti didesnėmis sumomis ir sudarinėti sudėtingesnius sandorius negalėtų, nes praeityje jau turėjo problemų su paskolomis ir galėtų vėl prisiskolinti. Sveikatos srityje jam reikia nuolat vartoti vaistus ir kontroliuoti ligos eigą, tačiau reikia kontroliuoti, kad vaistus jis vartotų, nes be jų liga paūmėtų ir taptų nekontroliuojama, o R. D. nėra pilnai kritiškas savo sveikatos būklei. Atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo patvirtinta, kad R. D. dvejose, pareiškime nurodytose, srityse iš dalies supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, o kitose ne, todėl prašo patenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sutinka su pareiškėjo reikalavimu ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad R. D. žino, jog serga, bet nepripažįsta, kad dėl to kyla problemos, todėl negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Dvejose pareiškėjo nurodomose srityse jis pripažintinas ribotai veiksniu, nes iš dalies gali pasirūpinti savimi, o kitose - pripažintinas neveiksniu, nes teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo patvirtinta, kad jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3110-192/2010 R. D. pripažintas neveiksniu (t. 1, b. l . 85-86). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą R. D. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti ir ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dėl psichikos ligos – paranoidinės šizofrenijos, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 1, b. l . 76-78).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą globėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose R. D. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Išnagrinėjus bylą teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog R. D. psichinės sveikatos būklė iš esmės pagerėjo ir kad jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti visose gyvenimo srityse.

R. D. globėjas patvirtino, kad jo psichinė liga yra tik nestabilios remisijos būklėje, nes jis nuolat gauna vaistus, kurių vartojimą kontroliuoja globos namų darbuotojai, tačiau jis nepasveiko.

Byloje pateiktas UAB „Lazdijų sveikatos centras“ 2017 m. birželio 19 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad R. D. nuo 1982 m. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, paskutiniais metais stebima nestabili ligos remisija be psichozės simptomų, jam taikomas aktyvus medikamentinis gydymas. Pažymoje nurodama, kad per pastaruosius metus ryškių pokyčių sveikatos būklėje nestebėta (t. 1, b. l . 141).

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. S-131 dėl R. D. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad jis geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau likusiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (t. 1, b. l . 7-12).

Liudytoju apklaustas Veisiejų socialinės globos namų socialinis darbuotojas K. K. paaiškino, kad R. D. buityje yra pilnai veiksnus. Jis pats susitvarko kambarį, pats pavalgo, nusiprausia. Problemų jis turi su asmeninių finansų valdymu. Į globos namus R. D. atvyko turėdamas tris skolas, kurias globos namai jam padėjo grąžinti mažomis dalimis, susitarę su antstoliu. Kai grąžinus visas skolas R. D. gavo pirmą pilną pensiją ir jam buvo leistą ją išleisti pačiam, jis greitai išleido visus pinigus, nepasiliko jokio likučio net banko mokesčiams, todėl jo elektroninė bankininkystė buvo užblokuota. R. D. mėgino sudaryti sandorį kitos globos namų gyventojos vardu, kad galėtų įsigyti nešiojamą kompiuterį, bet tai jam nepavyko. Jis yra linkęs į visokių sandorių sudarinėjimą. R. D. galėtų savarankiškai disponuoti tik mažomis sumomis, nes didesnių išlaidų planuoti nemoka. R. D. dabar lieka apie 40 Eur iš jo pensijos ir šiuos pinigus jis išleidžia pats. Vaistus R. D. turi gerti nuolat ir juos išgeria prižiūrimas darbuotojų.

Kilus abejonių, ar tikrai po ankstesnės teismo psichiatrinės ekspertizė atlikimo R. D. sveikata nepagerėjo, byloje jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios akte konstatuota, kad: R. D. serga psichikos sutrikimu- Paranoidine šizofrenija (F 20.0); ligos eiga nepertraukiama, stebimi defektai mąstymo, emocijų ir valios srityse; jis iš dalies supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) srityje bei savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) srityje; jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertai nurodo, kad: R. D. Paranoidine šizofrenija susirgo 1982 metais, krito darbingumas, nesugebėjo dirbti, susikaupti, gydėsi ambulatoriškai, eilę kartų gydėsi psichiatrijos ligoninėse; 2008 m. nustatytas darbingumo lygis 20%, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis; stebėti dažni ligos paūmėjimai, kurių metu išpasakodavo santykio, poveikio kliedėjimo idėjas, epizodines klausos haliucinacijas, stebėti elgesio sutrikimai, neadekvatus elgesys, piktnaudžiavimas klonazepamu, socialinė dezadaptacija, agresija namiškių atžvilgiu; ligos eiga nepertraukiama, su ryškias defektais mąstymo emocijų, valios srityse; ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu stebimi ryškūs defektai mąstymo, emocijų, valios srityse, kritikos stoka, atitrūkimas nuo realybės, įtarumas, nerimas, pseudopsichopatinis defektas; tiriamasis teisingai suteikia formalius anamnestinius duomenis, žino pinigų nominalus bei jų vertę, savitvarkos įgūdžių srityje, asmeninės higienos srityje reikalingas paraginimo, ko pasėkoje susitvarko; psichologinio tyrimo metu mąstymas žymiai stokoja kryptingumo, tolygumo, vientisumo, kritiškumo, stebimas apibendrinimo lygio ir pagrindo netolygumas, įvairiaplaniškumas, asociacijų formalumas, menkas emocinis raiškumas, ne visada adekvatus turinys; gebėjimas išskirti esmę bei suvokti realybę yra žymiai apsunkintas (t. 1, b. l. 179-186).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad R. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir 20 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 13-14).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto R. D. sveiktos būklė iš esmės nepagerėjo, nes pakartotinai jį ištyrę teismo psichiatrijos ekspertai nenustatė, kad jis suvoktų savo veiksmų esmę ir juos valdytų daugumoje esminių turtinių ir asmeninių neturtinių gyvenimo sričių. Todėl pripažinti jį veiksniu visose turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų priimti neadekvačius sprendimus savo interesų atžvilgiu, galėtų pakenkti pats sau.

Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Šiuo atveju remiantis nurodytų rašytinių įrodymų visuma teismas sprendžia, kad R. D. konstatuota psichikos liga savaime nėra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose gyvenimo srityse, kaip to prašo pareiškėjas, nes net ir turima psichikos liga kai kuriose gyvenimo srityse netrukdo jam priimti sprendimus, kurie negali pakenkti jo ar kitų asmenų interesams, o globėjas negalėtų įgyvendinti R. D. asmeninių neturinių teisių kai kuriose srityse dėl išimtinai asmeninio teisių pobūdžio. Todėl dabartinis neveiksnumas dalyje pareiškime nurodytų sričių turi būti panaikinamas. Tačiau kai kuriose srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką ateityje, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, R. D. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės vis dėl to suprasti negali, nes teismo psichiatrijos ekspertai jam nustatė ryškius defektus mąstymo, emocijų, valios srityse, kritikos stoką, atitrūkimą nuo realybės, pseudopsichopatinį defektą, konstatavo, kad jo mąstymas žymiai stokoja kryptingumo, tolygumo, vientisumo, kritiškumo, jo gebėjimas išskirti esmę bei suvokti realybę yra žymiai apsunkintas. Todėl R. D. negali gyventi savarankiškai, kadangi nesugebėdamas adekvačiai vertinti savo galimybių jis gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti R. D. neveiksniu keistinas ir nustatytinas sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu, sąrašas (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tuo tarpu į šį sąrašą nepatenkančiose srityse, jis bus laikomas veiksniu, nes peržiūrint galiojant senajam reguliavimui priimtus sprendimus, teismo sprendime turi būti konkrečiai nurodomos tik neveiksnumo ar riboto veiksnumo sritys, bet neturi būti nurodoma, kuriose srityse asmuo yra veiksnus.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad R. D. psichikos sutrikimas egzistuoja nepertraukiamai, o jo sveikatos būklė iš esmės negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 20 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo ir psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant darbdaviai patys galėtų spręsti ar sudaryti su juo sutartį darbo santykių srityje, jeigu jis to norėtų. Todėl pripažinti jį neveiksniu darbo teisinių santykių, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų jeigu jis nebus pripažintas neveiksniu, nėra būtinybės.

R. D. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti R. D. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu ir noru, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje R. D. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirti į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad R. D. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu vienoje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, bei vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių, R. D. pripažintinas ribotai veiksniu, nes nustatyta, kad visiškai savarankiškai jis negali patenkinti savo poreikių šiose srityse, tačiau padedant rūpintojui jis gali pats įgyvendinti savo teises šiose srityje, nes moka naudotis nedidelėmis pinigų sumomis, sugeba susitvarkyti ir pasirūpinti savo higiena, jeigu jam primenama kai jis pamiršta. Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. D. gali savarankiškai disponuoti nedidele suma, kuri jam lieka iš jo netekto darbingumo pensijos, atskaičius už globos namų teikiamas paslaugas, tačiau jo paties interesais reikia kontroliuoti, kad pinigai nebūtų išleidžiami vienu metu, kad būtų protingai ir proporcingai paskirstyti daugelio jo poreikių tenkinimui, o ne vieno pasirinktinai. Taip pat yra poreikis padėti R. D. ir savitvarkos srityje, nes nustatyta, kad kartais be paraginimo jis savarankiškai nesirūpina savo aplinka ir higiena. Šiose srityse R. D. pakanka ir rūpintojo sutikimo smulkiems sandoriams bei rūpintojo pagalbos buityje (CK 3.240 straipsnio 3 dalis), todėl pripažinti jį visiškai neveiksniu šiose srityse nėra būtinybės.

Tuo tarpu kitose turtinių santykių srityse ir sveikatos priežiūros srityje R. D. pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo R. D. negali suvokti didesnių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Jo ankstesnė patirtis, kai jis nekliudomai galėjo sudaryti greitųjų kreditų sutartis ir kai gautus kreditus išleido muzikos instrumentų pirkimui, bet pritrūko maistui, patvirtina, kad jis negali adekvačiai įvertinti finansinių įsipareigojimų svarbos, negali tinkamai kontroliuoti savo išlaidų, nesugeba pasirinkti prioritetų, kuriems finansavimas reikalingas labiausiai. Be to, jo paaiškinimai, kad jis telefonu padiktuoja savo asmens kodą nepažįstamiems asmenims, kurie siūlo jam pirkti kompiuterį, patvirtina, kad jis nesuvokia savo asmens duomenų saugumo svarbos ir nemoka saugiai elgtis finansų srityje. Todėl sudėtingesnius sandorius ir turtinius klausimus jo interesais turėtų spręsti globėjas (CK 3.240 straipsnio 2 dalis), o ne pats R. D., kuriam tą daryti trukdo jo liga.

Atitinkamai ir sveikatos priežiūros srityje jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei. R. D. teigia, kad gali gyventi savarankiškai ir vaistai jam beveik nereikalingi, kas patvirtina, kad jis nesuvokia, jog dėl jo ligos pobūdžio sveikata reikia rūpintis ne savo nuožiūra, o privalomai. Todėl jo interesais jo sveikata ir toliau turi rūpintis globėjas.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, savaime turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Tuo tarpu skirti R. D. atskirą rūpintoją tose srityse, kuriose jis pripažįstamas ribotai veiksniu, nėra reikalinga, nes jis turi globėją tose srityse, kuriose yra neveiksnus, o CK 2.11 straipsnio 2 dalis numato, kad neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu ir šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą. Tai reiškia, kad R. D. globėjas po teismo sprendimo peržiūrėjimo atitinkamose srityse veiks ir kaip globėjas atitinkamose srityse, ir kaip rūpintojas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, bei savitvarkos įgūdžių srityse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti 2010 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3110-192/2010, kuriuo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisiniai santykiai; 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis.

Pripažinti R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.