Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu S. J. buvo nubaustas 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2016 m. liepos 23 d., apie 12.15 val. Kaune, Radvilėnų pl., vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,46 promilių girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, su netvarkingu transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisu, jam atsikabinus, priekaba išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę ir atsitrenkė į priešpriešai važiavusią transporto priemonę, dėl ko eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą pakeisti – paskirti administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, arba kiek galima ją sumažinti.Skunde nurodo, kad neseniai buvo vartojęs vaistų nuo širdies negalavimo, todėl prašė pareigūnų, kad leistų pasitikrinti dar kartą, tačiau jie nesutiko. Taip pat nesutiko leisti nuvažiuoti pasitikrinti į medicinos įstaigą per vieną valandą nuo pirminio patikrinimo, jam nebuvo suteiktas šansas dar kartą pasitikrinti ir budėtojų dalyje, kur buvo forminamas eismo įvykis. Mano, kad dėl to buvo pažeistos jo teisės dėl nedidelio 0,46 promilių girtumo nustatymo. Po eismo įvykio suforminimo jis pasitikrino pažįstamo alkotesteriu, kuris parodė 0,00 promilių, bet į ligoninę jau nevažiavo, nes buvo praėję daug laiko po eismo įvykio.Skunde taip pat nurodo, kad jis yra vairuotojas profesionalas, kuris turi visas kategorijas, o įvairias transporto priemones vairavo 40 metų. Per vairavimo stažo laiką nėra turėjęs nei vieno eismo įvykio, jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat nėra padaręs, galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat turi sergančią mamą, kuriai reikalinga kasdieninė priežiūra ir be automobilio jos negali tinkamai prižiūrėti ir pristatyti į gydymo įstaigas. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, todėl sunku sumokėti jam paskirtą tokią didelę 1158 Eur baudą, o įsidarbinti be vairuotojo pažymėjimo yra labai sunku.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo S. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju S. J. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą neblaivaus asmens ir nulėmusį turto sugadinimą, kas atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą (turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus asmens). ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo 1158 iki 1448 Eur arba su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda nuo 1200 iki 1400 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 metų. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (kadangi šiuo atveju pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda – bauda, taip pat numatytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) nei naujajame ANK, todėl, vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas S. J. apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą S. J. pažeidimo neperkvalifikuojant ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamoje byloje ginčo pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – paskirti administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, arba kiek galima ją sumažinti, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.Apeliantas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteiktas šansas dar kartą pasitikrinti neblaivumą budėtojų dalyje, kur buvo forminamas eismo įvykis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu. Tai, kad apeliantas vėliau pasitikrino savo neblaivumą kitu alkotesteriu nesuteikia pagrindo abejoti policijos pareigūnų naudoto alkotesterio patikimumu, kadangi panaudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ metrologinė patikra tikrinimo momentu buvo galiojanti (b. l. 22, 23), be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad alkotesteris, kuriuo apeliantas vėliau tikrinosi neblaivumą, yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, savaime mažėja, todėl apelianto argumentai, susiję su alkoholio kiekio jo organizme nustatymo patikimumu, atmetami kaip neapgrįsti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio ir sukėlė eismo įvykį, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 straipsnis). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis per vairavimo stažo laiką nėra turėjęs nei vieno eismo įvykio, jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat nėra padaręs, galiojančių nuobaudų neturi, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose.Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiuo atveju mažiausia straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.