Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-06 · Byla Nr. ATP-859-462/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
ATP-859-462/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03458-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-859-462/2013(Proceso Nr. 4-06-3-03458-2013-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20013-10-24 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas J. S. surašytas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., apie 7.46 val., jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,62 promilės), Vilniaus plente, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini)“. J. S. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Tokia veika J. S. įvykdė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 20013-10-24 nutarimu J. S. pripažino kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemonę 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminui.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20013-10-24 nutarimą ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, byla nebuvo išnagrinėta visiškai, objektyviai ir visapusiškai, ir dėl to buvo neteisingai išspręsta.

Teismo posėdžio metu jam atstovavo advokato padėjėjas M. C. Pažeidėjas jau iš gauto skundžiamo nutarimo mato, jog advokato padėjėjas savo darbą atliko neatsakingai, nesiekdamas jo ginti tinkamai, dėl šios priežasties teismas tinkamai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. nevertino to, jog jis turi šeimą ir tris nepilnamečius vaikus, kurių gerovė priklauso nuo jo gaunamų pajamų. Tiek protokolo surašymo metu, tiek imamų mėginių medicinos įstaigoje VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis neginčijo fakto, jog iš vakaro vartojo alaus. Pažymėtina, jog alkotesterio rodmenys leidžiamą kiekį viršijo minimaliai. Anot apelianto, jis yra tvirtai sudėtas ir žinojo, kad vakare išgėrė nedidelį kiekį alaus, jam net nekilo abejonių, kad yra neblaivus. Tokius jo parodymus liudija Klaipėdos universitetinės ligoninės išduotas „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatytas aktas“. Šiame akte kompetentingas atstovas, t. y. gydytoja V. P., pažymi, jog judesių mėginimus jis atliko tiksliai; vokų, liežuvio, piršto virpėjimas nepastebėtas; vyzdžiai simetriški; elgsena, nuotaika adekvati, rami; sąmoningumas orientuotas savyje, laike, erdvėje; atmintis nesutrikusi; dėmesys nesutrikęs; mąstymas nuoseklus; kalba aiški, adekvati; mimika, gestikuliavimas adekvatūs; medicinos įstaigos alkotesteriais nustatytas rezultatas 0,40 promilės. Mediko išvada – blaivus. Vadovaujantis šiais jo ir mediko paaiškinimais suprantama, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, to ir neginčija, bet jautėsi blaivus, tai paliudijo ir gydytojas, kuris, jo supratimu, ne pirmą kartą nustatinėja tokius atvejus.

Pažeidėjas toliau akcentuoja, jog dėl šio nepiktybiško poelgio nemano, kad nusižengė KET nustatytai tvarkai, bet visą laiką dėl šio savo poelgio labai gailisi, o būtent dėl šios aplinkybės jo atstovas nepasisakė teisme. Tuo jam netinkamai atstovaudamas ir sukeldamas pačias sunkiausias nubaudimo pasekmes. Jeigu jo atstovas būtų paminėjęs, jog jis dėl tokio poelgio labai gailisi, kad tą rytą nesijautė neblaivus ir gailisi, jog nesugebėjo įvertinti savo neblaivios būsenos (nes visi jo poelgiai medicinos įstaigoje buvo motyvuoti, kaip blaivaus asmens), ir neginčijo padaryto pažeidimo, tai būtų buvę galima vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažeidėjas toliau teigia, kad jo atstovas jį suklaidino, jam paaiškindamas, jog atstovaus vienas, kad jo dalyvavimas nebūtinas, tuo jį suklaidindamas ir užkirsdamas kelią jam pasisakyti, kaip jis gailisi dėl šio poelgio. Labiausiai gailisi dėl to, kad tokiu lengvabūdišku poelgiu nubaus visą šeimą ir ypač savo nepilnamečius vaikus, kuriuos labai myli ir visada jais rūpinasi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. taip pat atkreipia dėmesį, kad turi didelę šeimą, kurios pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra jo gaunamos pajamos iš įmonės UAB „Klaipėdos Transekspedicija“. Šioje įmonėje jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi. Todėl skundžiamas nutarimas atima jam galimybę išlaikyti šeimą, tuo bausdamas ir prevenciškai pamokydamas ne tik jį, bet ir jo šeimą. Dėl šios priežasties prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemonės, nes labai gailisi dėl šio savo poelgio, pasižada ateityje taip lengvabūdiškai nevertinti savo galimybių ir nepažeidinėti teisės normų. Todėl prašo teismo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, kaip pirmą kartą padariusiam asmeniui tokį pažeidimą palikti tik piniginę nuobaudą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos rūšies. Pažeidėjas taip pat teismo prašo esant būtinumui padidinti piniginę nuobaudos rūšį neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo J. S. apeliacinio skundo netenkinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas sutinka su jo padaryto pažeidimo kvalifikavimu, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas mano, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos, t. y. teigia, kad yra pagrindas jam paskirti mažesnės apimties administracinę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje. Apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

J. S. buvo paskirta 1 250 Lt dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei pažeidėjo asmenybę, konstatuoja, kad J. S. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,62 promilių girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nustatyta, kad skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Darytina išvada, kad apelianto prašymas neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliantui sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto aiškinimus apie tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Administracinio teisės pažeidimo 2013-08-04 protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ J. S. nurodė: „Vakar vakare gėriau alaus. Nesijaučiau, kad esu neblaivus, todėl vairavau automobilį“ (b. l. 4). Šis apelianto pirminis paaiškinimas neleidžia teigti, jog jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kadangi toks jo pareiškimas rodo, kad jis iš karto nuo padaryto pažeidimo užfiksavimo užėmė gynybinę poziciją. Be to, iki pat pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, atstovaujamas advokato padėjėjo, pažeidėjas rinko įvairius įrodymus, siekdamas įrodyti savo nekaltumą. Šių aplinkybių teismas nevertinai neigiamai, kadangi tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė, tačiau ir daryti išvados, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, negalima.

Pažeidėjo poziciją, kad jis yra tvirto sudėjimo ir nesijautė neblaivus, todėl vairavo transporto priemonę, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2013-08-04 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog grafoje Nr. 12 „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ yra nurodyta: „2013-08-03 vakare 5 bokalai alaus“ (b. l. 31). Apygardos teismas neabejoja, kad net tvirto sudėjimo žmogus, išgėręs 5 bokalus alaus, negali nesuprasti, kad toks alkoholio kiekis iš organizmo greitai (per galbūt nepilną naktį) negali pasišalinti. Tokiam alkoholio kiekiui pasišalinti iš organizmo (net ir tvirtai sudėto vyro) reikia neabejotinai ilgesnio laiko tarpo. Todėl darytina išvada, kad apeliantas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog po tokio išgerto alkoholio kiekio transporto priemonės (dėl savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumo) pažeidimo užfiksavimo metu jis dar negalėjo vairuoti.

Pažeidėjo išreikštas prašymas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, apeliuojant į tai, kad jis tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat yra nepagrįstas. Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, kad apeliantas J. S. 2012-09-27 9.43 val. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas nežymus girtumo laipsnis. Už šį pažeidimą 2012-09-27 jam buvo paskirta 250 Lt dydžio bauda (b. l. 14–16). Ši aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. 2013-08-04, apie 07.46 val., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nėra atsitiktinumas jo gyvenime. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Visi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad jam pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas M. C., kuris savo darbą atliko neatsakingai, nesiekdamas tinkamai jo ginti, vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Apygardos teismas, nagrinėdamas pažeidėjo apeliacinį skundą, neturi jokio teisinio pagrindo vertinti jo įgalioto atstovo suteiktų teisinių paslaugų kokybės. Papildomai paminėtina tai, jog byloje esanti 2013-09-18 Teisinių paslaugų sutartis Nr. MC-45/2013/09 patvirtina, jog klientas J. S. pavedė advokato padėjėjui M. C. ginti, atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas (b. l. 22). Advokato padėjėjo M. C. praktikos vadovas advokatas R. P. patvirtino, jog leidžia šiam advokato padėjėjui atstovauti klientui J. S. (b. l. 23). Įvertinęs tai, Apygardos teismas gali tik konstatuoti, kad apeliantas pats pasirinko sau konkretų atstovą, t. y. nagrinėjamu atveju advokato padėjėją M. C., kuris turėdamas savo praktikos vadovo leidimą, teisėtai atstovavo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apylinkės teisme.

Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. prašymas prie bylos pridėti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliantas J. S. papildomai pateikė: UAB „Klaipėdos Transekspedicija“ pažymą, kuri patvirtina, jog apeliantas dirba šioje bendrovėje vairuotoju ekspeditoriumi; pažymą apie jo darbo užmokestį; pažymą apie S. S. darbo užmokestį. Tačiau Apygardos teismas susipažinęs su šiais dokumentais mano, jog jie neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad minėtos aplinkybės (pažeidėjo darbo pobūdis bei tai, kad administracinė nuobauda sukels neigiamas pasekmes šeimos finansinei padėčiai) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas J. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Darytina išvada, kad netaikant vienos iš straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos sudėtinių dalių – terminuoto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.). Tokią išvadą leidžia daryti jau minėta aplinkybė, kad apeliantas J. S. turi galiojančią nuobaudą už tai, jog 2012-09-27 9.43 val. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas nežymus girtumo laipsnis.

Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimt trečiasis¹ skirsnis reglamentuoja apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302¹⁵ str.). Tačiau apeliantas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymu, kuris nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas apygardos teisme nuo 2011-01-01 nebetaikomas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas).

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes bei apelianto asmenybę skirti jam administracinę nuobaudą mažesnės apimties nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20013-10-24 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis