- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 1-2532-240/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- A. J.
- Kaltinamasis
- R. S.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui O. S., gynėjui adv. Vytautui Gineikai, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. J. (A. J., be to, šioje byloje yra mažametės nukentėjusiosios dukros M. K. įstatyminė atstovė), M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno statybininkų rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str. – 63 str., 64¹ str. - 4 MGL (520 Lt.) dydžio bauda; šios bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2014 m. liepos 11 d., apie 22.30 val., Kaune, Marijampolės pl., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,96 prom. girtumas), grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs nukentėjusiajai A. J. už rankos pareikalavo atiduoti pinigus, telefoną ir viską ką turi bei iš karto smogė nukentėjusiajai kumščiu į galvos sritį ir nustūmė ją į krūmus, tuomet pastebėjęs netoli esančią nukentėjusiosios A. J. mažametę dukrą M. K., užsivijo pastarąją, kuri išsigandusi galimo fizinio smurto, kadangi jos akivaizdoje buvo smurtauta prieš motiną, bėgdama numetė motinai A. J. priklausantį krepšį su jame buvusiais menkaverčiais rūbais bendros 15,30 Lt vertės ir 5 Lt pinigų monetomis, kuriuos R. S. pagrobė - iš viso pagrobė 20,30 Lt vertės A. J. priklausantį turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta iš matymo ir žino, kad jos lankosi netoli jo namų esančioje apleistoje sodyboje. Mirus mamai, jis apsigyveno pas tetą B. T. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2014-07-11 vakare važiavo su pusbroliu E. G. namo 23-čio maršruto autobusu. Buvo jau išgėręs alaus ir pakeliui dar gėrė iš litrinio „bambalio“. Rokuose prie parduotuvės „Maxima“ jis su E. G. išlipo, išlipo ir nukentėjusiosios. Suvokė, kad su moterimi buvusiai mergaitei nėra 14 metų. Einant Marijampolės plentu, kuriuo taip pat ėjo nukentėjusiosios, jam kilo mintis (mano, kad dėl girtumo) atimti iš tos moters ką nors vertingo – telefoną ar pinigus. Jas pasivijo ir pastūmė moterį, matomai kažko pareikalavo, tačiau ko – tiksliai neprisimena. Mano, kad galėjo pareikalauti atiduoti telefoną ir pinigus. Nepamena, kad būtų tai moteriai sudavęs, bet neneigia, kad galėjo tai padaryti. Atsimena, kad nuo jo pastūmimo ji nugriuvo į griovį. Iš jos nieko nepaėmė. Nepamena, kad būtų vijęsis mergaitę, tačiau neneigia, kad galėjo ją vytis ir išgąsdinti. Dėl girtumo nepamena, kaip pas jį atsirado maišas su daiktais. Mergaitės tikrai nemušė ar kitaip fiziškai neskriaudė. Nepamena ar iš maišo paėmė penkis litus. Nepamena kur padėjo maišą. Teigia, kad mergaitės moksleivio pažymėjimo nepaėmė. Pažymėjimo pasisavinti neturėjo tikslo. Nežino, kas pažymėjimą atnešė į „Maximą“. Baudos pagal ankstesnį nuosprendį nėra sumokėjęs, kadangi neturi pinigų. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų. Civilinių ieškinių klausimą palieka spręsti teismui.
Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiųjų A. J., M. K., liudytojo E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.l. 8-12, 28-29, 36-37).
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2014-07-11 ji su dvylikos metrų dukra M. K. išlipo iš 23-čio maršruto autobuso Rokuose, prie Keramikos gamyklos, ties tiltu, perėjo mišku ir grioviu iki Marijampolės plento. Su jomis išlipo du vaikinai ir ėjo pirma jų. Vienas iš jų buvo apie 25 m. amžiaus, „didesnis“ už antrąjį, „kūdas“, jis vilkėjo mėlynais (margais) šortais, kažkokia balta „maike“ ar marškiniais trumpomis rankovėmis, be kepurės, tamsių trumpų plaukų. Jis eidamas kažką gėrė – alų ar sidrą iš didesnio nei litrinis butelio. Mano, kad jis buvo išgėręs, nes lipdamas per griovį netoli sustojimo, griuvo. Tas kitas vaikinas dar sustojo prie jo, užsirūkė, o paskui skubiai nuėjo tolyn, nepadėdamas tam pirmajam atsikelti. Dar pirmasis paklausė, „Ko bėgi?“, tai antrasis atsakė, kad lietus lyja. Iš tiesų lietus lynojo. Jai su dukra parkritusįjį lenkiant, jis dar koliojosi besikeldamas tame griovyje, sakydamas „Eik greičiau, bliade.“ Paskui jis jas aplenkė ir nulėkė paskui draugą. Lenkdamas jis prie jų nesikabinėjo ir nieko nesakė. Paskui jie ėjo Marijampolės plentu kaire puse, o ji su dukra – dešine, ėjo link savo sodybos keliais metrais (gal penkiais) atsilikę nuo tų vaikinų kitoje kelio pusėje. Kažkiek paėjus, tas didesnis vaikinas perėjo į jų pusę ir išskėtęs rankas ėjo link jos ir dukros. Dukra Monika jau buvo paėjusi kiek į priekį. A. J. bandė stabdyti mašinas, kad vairuotojas jas apgintų, bet niekas nestojo, nors ir pravažiavo pora mašinų. Mano, kad tai galėjo trukti apie 10 min., kol ji su dukra po plentą nuo to užpuoliko bėgiojo. Paskui jis kažkaip sugriebė A. J. už rankos, pareikalavo atiduoti telefoną, pinigus ir viską, ką turi. Iš tiesų ji turėjo savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ rožinės spalvos, atlenkiamą su SIM kortele, priklausančia „Omnitel“ bendros 150 Lt vertės. Kartu turėjo ir savo mirusios mamos telefoną „Nokia“ su SIM kortele, priklausančia „Omnitel“ 50 Lt vertės. Turėjo su savimi ir 50 litų pinigų skirtingomis kupiūromis. Tačiau tas vaikinas jos neapkraustė. Jis tik sudavęs jai vieną kartą kairiu kumščiu į pakaušį, kita ranka nustūmė į krūmus. Ji parkrito, bet neužsigavo. Plėšikas matomai pamatė nubėgančią su krepšiu jos dukrą M. K. ir ją nusivijo, pasivijęs atėmė iš jos maišą su drabužiais. A. J. pati to nematė, bet ji pati pasakojo, kad jis liepė jai atiduoti maišą, tai ji jį numetė į šoną. Netrukus besikeldama iš krūmų A. J. matė jį einantį patenkintą plentu su jų maišu. Iškart pažino, kad tai jų maišas, nes tai buvo ryškus „Norfos“ maišas, kurio tas vaikinas anksčiau neturėjo. Eidamas dar parėkė „Atiduok viską..“, bet jau nelindo prie jos. Kai jis jas vaikėsi po plentą, tai jau savo butelio su gėrimu nebeturėjo. Kada ir kur jis jį išmetė, nežino, nematė. Kai ji išlipo iš tų krūmų ant plento, mažesnis draugas jau buvo grįžęs atgal prie plėšiko. Jis nei A. J., nei jos dukrai nieko blogo nepadarė, tik nesustabdė savo draugo, kad šis neplėšikautų. Mušimo metu tas draugas buvo gerokai toliau nuo jų. Jis atrodė jaunesnis ir buvo už pirmąjį mažesnis, atrodė blaivus. Jis jai matytas. Ji ir po įvykio jį matė prie T. sodybos. Jo vardo nežino, bet jis iš T. sodybos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Matydavo jį iš tos sodybos einantį. Tai vienkiemis, kaip ir jos vienkiemis, tik priklausantis kitam kaimui. Po įvykio ji iš savo telefono 22:37 val. išsikvietė policiją, jai atvykus dar laukė pastiprinimo, nes pareigūnai įtarė, kad toje Tumų sodyboje daug žmonių, tai ten ji kartu su policijos darbuotojais nuvyko gal už pusvalandžio. Nuo apiplėšimo vietos iki Tumų sodybos gal apie 1 km. Policija ten rado ir tą vaikiną, kuris ją apiplėšė. Ji atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris ją sumušė ir pagrobė iš jos dukros jų daiktus. Jis vilkėjo tais pačiais rūbais, bet jis neprisipažino kaltu, sakė, kad nieko blogo nepadarė. Pagrobto maišo tuomet policininkai nesurado. Tai buvo didelis parduotuvės „Norfa“ maišas, kurio vertė - 0,30 Lt. Jame buvo padėvėti rūbai – moteriška marga palaidinė trumpom rankovėm 5 Lt vertės, juodos moteriškos paprastos kelnės 2 Lt vertės, dar kitos treninginės kelnės juodos, suplyšę, bevertės, juodos pėdkelnės su juodais rožių raštais – bevertės, dukros vaikiškas mėlynas megztukas su papuošimais 8 Lt vertės, paprastas polietileno bevertis maišelis su penkiais litais įvairiomis monetomis. Jei ten buvo dar ir kokių maisto likučių, tai jie beverčiai. Kartu pagrobtas ir M. K. moksleivio pažymėjimas, išduotas V.Kudirkos mokyklos. Ji dėl to pažymėjimo labai pergyvena, nes jai reikia važiuoti ir ji tuomet važinėja be pažymėjimo. Naujo pažymėjimo padarymas kainuos - naujos nuotraukos padarymas – 6 Lt ir 20 Lt už paskelbimą spaudoje pažymėjimo negaliojančiu, nes be šito paskelbimo mokykla neišduoda naujo pažymėjimo. Viso iš jų buvo pagrobta daiktų bendros 15,30 Lt vertės. Jai ant rankos nuo plėšiko sugriebimo jokių žymių neliko, nes buvo su storu megztuku. Pas teismo medikus nuvykusi buvo, ją apžiūrėjo. Kreipėsi ir į Šančių polikliniką, nes jai skaudėjo galvą. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš kaltinamojo 20,30 Lt. Be to, prašo priteisti jai neturtinę žalą - 2000 Lt., o jos dukrai mažametei nukentėjusiajai M. K. – 3000 Lt.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad važiavo su mama A. J. iš Šančių 23-iu maršrutu, įlipo kaimynai, kurie nuėjo į galą. Išlipus iš autobuso, juodas kaimynas nugriuvo prie autobuso, o kitas geltonas surūkė cigaretę ir laukė. Ji su mama ėjo plentu, jie jas aplenkė, ėjo prieš jas. Paskui tas juodas šoko į jų pusę, sakė „atiduok telefoną, piniginę, viską, ką turi“. Jis paskui įmetė mamą į krūmus, ji matė, kaip mama nugriuvo, buvo nuo jos 3-4 m. atstumu, mano, kad jis pastūmė mamytę. Atsisukusi ji matė kaip mama buvo nugriuvusi į krūmus. Tas vyras ją (M. K.) vijosi, sakė atiduoti krepšį, ji išsigando ir metė tašę ir pažymėjimą ant žemės, jis tašę ir pažymėjimą pasiėmė, ji bėgo iki tilto. Su geltonais plaukais vyras nuėjo kitur. Paskui jie vėl ėjo kartu, kai ji nubėgusi atsisuko. Mama atsikėlė, paskambino policijai. Tie vyrai jai nieko nedarė, prie jos nesilietė. Viskas vyko apie 22.30 val., jau buvo tamsu.
Liudytojas E. G. parodė, kad 2014 m., galėjo būti liepos mėn., tikslios datos nežino, jis važiavo iš miesto namo su pusbroliu R. S., kuris pakeliui gėrė alų iš „bambalio“. Dar ir prieš tai buvo gėręs alaus. Jis pats (E. G.) su juo negėrė, buvo blaivus. Stotelėje Rokuose, prie parduotuvės „Maxima“ išlipo dviese. Nematė, kad toje stotelėje dar būtų išlipusi moteris su mergaite. Paskui pakeliui einant namo Marijampolės plentu jas matė einančias kita kelio puse. Iš pradžių su R. S. ėjo dešine kelio puse, o paskui ties perėja perėjo į kairę ir ėjo prieky tos moters su mergaite. Jas iš matymo žino, nes gyvena vadinamoje „Tumų“ sodyboje, o jos lankosi kitoje sodyboje prie geležinkelio. Vienu metu einant tuo plentu R. S. pasakė, kad eina iš jų atimti pinigus. R. S. ir savo pinigų kažkiek turėjo, bet nutarė eiti prie tos moters ir iš jos atimti pinigus. Apie tai R. S. jam pasakė. E. G. jam dar pasakė, kad neitų, nes turės problemų, bet jis vis tiek nuėjo prie jų. Nežiūrėjo, ką jis ten su jomis daro, nuėjo namo. Nematė, ar jis ką mušė, ar pastūmė, ką iš ko atėmė. Sugrįžęs prie jo nebuvo. Grįžus namo, R. S. grįžo gal už 20 min., nieko nepasakojo, jis jo nieko neklausinėjo, kaip jam sekėsi. Jis jokio maišo rankose neturėjo, iš karto nuėjo miegoti. Gal dar po 10 min. atvyko policija ir ta pati moteris su mergaite, kurią R. S. buvo nusprendęs apiplėšti. Policijos pareigūnai visus išrikiavo, kas buvo namuose, o namuose dar buvo be R. S. ir kiti E. G. broliai ir seserys, o ta moteris nurodė R. S. kaip jį apiplėšusį. E. G. ji nenurodė kaip dalyvavusio tame įvykyje, todėl policija išsivežė tik R. S..
Kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų A. J., M. K., liudytojo E. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2014-07-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. J. iš jai pateiktų atpažinti 4 asmenų fotonuotraukų, atpažino fotonuotraukoje Nr. 4 pavaizduotą asmenį – R. S., kuris sumušė bei apiplėšė A. J. (b.l. 51-55); A. J. atpažino iš fotonuotraukų ir E. G., kaip asmenį, buvusį kartu su plėšiku (b.l. 56-60); 2014-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – Marijampolės plentas netoli Rokų tilto. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas oranžinės spalvos polietileninis maišelis su jame esančiais drabužiais ir maisto likučiais (b.l. 4-7); 2014-07-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas polietileninis maišelis su jame esančiais drabužiais ir maisto likučiais (b.l. 61-65, 66-67); 2014-07-14 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G1675/14(02) nurodyta, kad A. J. sužalojimų nekonstatuota (b.l. 45); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2776, kuriame užfiksuota, jog 2014-07-12, 00:34:32 R. S. nustatyta 2,96 prom. girtumas (b.l. 78); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad veika padaryta mažamečiui.
Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, jį padarė būdamas anksčiau padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus, už kuriuos pripažintas kaltu ir nuteistas 2014-06-23 nuosprendžiu (nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl R. S. nėra recidyvistas), todėl jam skirtina arešto bausmė.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigtinė, į kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, yra moksleivis), į tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.
Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos, yra realus, įrodytas, tenkintinas pilnai.
Nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš kaltinamojo 20,30 Lt. Be to, prašo priteisti jai neturtinę žalą - 2000 Lt., o jos dukrai mažametei nukentėjusiajai M. K. – 3000 Lt.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, kadangi pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai A. J., liko negrąžinti tik 5 litai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. J. patyrė fizinį skausmą, abi nukentėjusiosios, be abejonės, patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius patirto psichologinio smurto reiškinius. Įvertinus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosioms priteistina neturtinė žala – A. J. 1 500 Lt., o mažametei nukentėjusiajai M. K. 2 000Lt.
Iš kaltinamojo R. S. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Taikyti R. S. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtąją arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 15 (penkiolika) parų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą (bei trečdaliu sumažintą) arešto bausmę ir Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą 4 MGL (520 Lt.) dydžio baudą subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų ir 4 MGL (520 Lt.) dydžio baudą, atliekant arešto bausmę areštinėje.
Į paskirtosios arešto bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką (nuo 2014-07-11 iki 2014-07-13 – 2 dienas) ir suėmimo laiką (nuo 2014-11-04 iki 2014-12-01 įskaitytinai – 28 dienas), ir R. S. laikyti atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (LR BK 66 str.).
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleidžiant R. S. į laisvę teisiamojo posėdžio salėje.
Valstybinei ligonių kasai – 39,15 Lt. (trisdešimt devynis litus 15 ct.)(11,34 EUR);turtinę žalą nukentėjusiajai A. J. – 5 Lt. (penkis litus)(1,45 EUR);neturtinę žalą nukentėjusiajai A. J. – 1 500 Lt. (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct.)(434,43 EUR);neturtinę žalą nukentėjusiajai M. K. – 2 000 Lt. (du tūkstančius litų 00 ct.) (579,24 EUR).
Priteisti iš R. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas – advokato užmokestį – 273,20 Lt. (du šimtus septyniasdešimt tris litus 20 ct.)(79,12 EUR).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
oranžinės spalvos polietileninį maišelį su jame esančiais drabužiais, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajai A. J., palikti jos žinioje (b.l. 68);du kompaktinius diskus CD-R „Livestar“ su apklausų vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.