Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės vyriausiosios prokurorės Sandros Povilonienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje buvo gautas J. L. pareiškimas, kuriuo jis prašė atlikti tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytos 20 870 Eur turtinės žalos. Pareiškime J. L. nurodė, kad 2016-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su Kinijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2 tonų C vitamino, 3 tonų kalio sorbato, 2 tonų natrio benzoato, 3 tonų trinatrio citrato ir 11 tonų citrinų rūgšties įsigijimo. Minėtai įmonei vykdant sutarties sąlygas 2016-03-18 iš AB (duomenys neskelbtini) banko buvo pervesti 20 870 Eur. Tačiau 2016-03-24 apie 13 val. po išmuitinimo procedūros atidarius Kinijos bendrovės (duomenys neskelbtini) atsiųstą konteinerį paaiškėjo, kad jame yra neaiškios kilmės medžiaga supakuota į polipropileninius maišus.

Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja D. Šermukšnienė 2016-04-01 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. L. pareiškime nurodomų aplinkybių, argumentuojant tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne Lietuvos Respublika, o Kinijos Liaudies Respublika, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas. Šį nutarimą J. L. skundė.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Tamelienė 2016-04-22 nutarimu atmetė J. L. skundą, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip nepagrįstą, kadangi yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatyta aplinkybė – Lietuvos Respublikos teritorijoje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir paliko vyresniosios tyrėjos 2016-04-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepakeistą. Šį nutarimą J. L. taip pat skundė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-05-16 nutartimi tenkino J. L. skundą ir panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2016-04-22 ir vyresniosios tyrėjos D. Šermukšnienės 2016-04-01 nutarimus. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad galimos nusikalstamos veikos padariniai kilo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes pareiškėjas pinigus galimam kaltininkui pervedė iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Teismas taip pat pasisakė, kad tarp šalių yra susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai santykiai, kuriuos spręsti civilinio proceso tvarka nėra jokių kliūčių, bet šiai aplinkybei patikrinti turi būti atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai - susisiekta su (duomenys neskelbtini) bendrovės atstovais ir nustatyti šios bendrovės santykiai su pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 168 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo pareigūnė, išnagrinėjusi J. L. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė išvadą, kad galima nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas bei pareiškėjui išaiškino, kad pagal BK 174 straipsnio nuostatas ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas bei pasiūlė jam kreiptis į Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingas institucijas.

Analogiškos pozicijos laikėsi ir J. L. skundą atmetusi vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, savo nutarime nurodydama, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes galimai nusikalstama veika padaryta Kinijos Liaudies Respublikoje, kurios baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje ir atsirado nusikaltimo padariniai.

Pirmosios instancijos teismas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek jį palikusį galioti aukštesniojo prokuroro nutarimą, panaikino. Tokį procesinį sprendimą grindė dviem aspektais, t. y. kad galimai padarytos nusikalstamos veikos padariniai atsirado Lietuvos Respublikoje, nes UAB (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus galimam kaltininkui iš Lietuvos Respublikos ir kad tarp šalių galimai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus - susisiekti su prekes siuntusia įmone.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir prokurorės nutarimus, skunde išdėstytus motyvus bei iš dalies ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti procesinio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumu.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardintos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Kitų veikų atveju ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo, pavyzdžiui, pranešus apie galimai padarytą nusikaltimą ir kitiems asmenims. Tačiau pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas tik to asmens, kuris turi teisę paduoti skundą.

Iš J. L. skundų prokuratūrai ir apylinkės teismui matyti, jog nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis skundė savo vardu, t. y. kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Nors aptariama teisinė situacija yra susijusi su UAB (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 55 straipsnio 2 dalį įgaliotuoju atstovu baudžiamajame procese gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas (BPK 55 straipsnio 2 dalis). Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokurorų nutarimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiami baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojama tvarka, todėl jei skundą paduoda įgaliotas asmuo, jis turi atitikti BPK 55 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys tepatvirtina, kad J. L. UAB (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku, o kitų duomenų, jog J. L. BPK 55 straipsnio 2 dalies prasme būtų įgaliotas tokį skundą pateikti, nėra.

Tačiau siekiant nepažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principų, nepaisant aukščiau konstatuotos aplinkybės, pasisakoma ir dėl skundžiamo procesinio sprendimo esmės.

Iš J. L. pareiškimo, skundų prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtinė žala atsirado vienai iš pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t. y. Kinijos bendrovei (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai įvykdžius 2016-01-21 sutarties sąlygas ir atsiuntus pirkėjui – UAB (duomenys neskelbtini) ne sutartyje nurodytus objektus. Pareiškimą pateikusio J. L. vertinimu Kinijos bendrovė (duomenys neskelbtini) su kurios atstovais nepavyko susisiekti apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtą – 20870 Eur, kas atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį <...> kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori. Būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį, turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (LAT nutartis 2K–285/2013). Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbiomis aplinkybėmis gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės. Taigi atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę šioje srityje, būtina vadovautis tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku dirbančio J. L. pareiškimo ikiteisminio tyrimo institucijai matyti, kad minėtas asmuo, UAB (duomenys neskelbtini) interesais į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi tą pačią dieną, kai buvo atidarytas konteineris, kuriame pagal 2016-01-21 sutartį su Kinijos bendrove (duomenys neskelbtini) turėjo būti atgabentos 2 tonos C vitamino, 3 tonos kalio sorbato, 2 tonos natrio benzoato, 3 tonos trinatrio citrato ir 11 tonų citrinų rūgšties, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nurodydamas, kad negali dėl laiko skirtumo prisiskambinti minėtos bendrovės kontaktiniam asmeniui, kurio telefonas ir anketiniai duomenys jam yra žinomi. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, Kinijos bendrovės (duomenys neskelbtini) internetinė svetainė, kurioje nurodomas tas pats kontaktinis asmuo veikia iki šiol bei siūlo įsigyti analogiško pobūdžio prekes, kurias pagal sutartį buvo sutarusi įsigyti ir UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma turtinė žala 20870 Eur yra galimai netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasekmė. Būtent iš 2016-01-21 sutarties sudarymo ir jos vykdymo ir kilo teisinis ginčas, kurį viena ginčo pusė – UAB (duomenys neskelbtini), nesiėmusi jokių civilinių teisinių priemonių situacijai išspręsti, siekia kriminalizuoti susiklosčiusius civilinius santykius ir prašo pradėti baudžiamąjį procesą. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje padaryta prieštaringa išvada, kad nors tarp šalių galimai yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos spręsti civilinio proceso tvarka jokių kliūčių nėra, tačiau šioms aplinkybėms patikrinti turi būti atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Įvertinęs pateiktus duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo apsunkinta ar atimta iš UAB (duomenys neskelbtini) galimybė ginti galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, o už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra numatyta civilinė atsakomybė. Tuo atveju, jei teismui nagrinėjant civilinę bylą ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, apie tai teismas praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Asmuo, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tuo tarpu nei BK numatytos bausmės, nei BPK numatytos procesinės prievartos priemonės pagal savo pobūdį negali atkurti civilinių teisinių santykių.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, sutinka, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl J. L. 2016-03-24 pareiškime nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra teisinio pagrindo, nes nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, o tarp šalių kilęs civilinis teisinis ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas neanalizuoja aptariamos situacijos BK 4 straipsnio normų taikymo kontekste ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Įvertinus aptartus duomenis Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-05-16 nutartis naikinama, dėl skundo priimamas naujas sprendimas, paliekant galioti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos D. Šermukšnienės 2016-04-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2016-04-22 nutarimą, kuriuo atmestas J. L. skundas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės vyriausiosios prokurorės Sandros Povilonienės skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. gegužės16 d. nutartį ir dėl J. L. skundo priimti naują sprendimą:

palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos D. Šermukšnienės 2016-04-01 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2016-04-22 nutarimą, o J. L. skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.