Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, Benediktai Baranauskaitei, vertėjaujant Halinai Žemaitel, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Leonid Pčelincev, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S., 2015-04-30 apie 16.29 val., vairuodamas automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) Žirmūnų g. 147, Vilniuje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė priešais atvažiuojantį automobilį „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiose P. S. veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu P. S. dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodė, kad savo kaltės neįžvelgia, mano, jog jis jokio eismo įvykio nesukėlė ir svetimą automobilį neapgadino. Paaiškino, kad 2015-04-30 jis vairavo automobilį „Volvo“ bei važiavo Žirmūnų gatvė, Vilniuje, ties pastatu Nr. 147. Tuo metu toje kelio atkarpoje susidarė didelė transporto priemonių spūstys. Lėtai bevažiuodamas jis aplenkė tą pačia kryptimi prie dešinio kelkraščio stovėjusi automobilį, lenkiant kiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, matė, kaip priešpriešai irgi važiavo greitosios pagalbos automobilis „Renault“, kuris irgi kiek išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pamatęs susiklosčiusi eismo situaciją, P. S. pristabdė, jo vairuojamas automobilis „Volvo“ nedideliu greičiu prasilenkė su lėtai važiavusiu automobilių „Renault“. Prasilenkiant, jis jokių pašalinio garso negirdėjo, susidūrimo nebuvo, todėl toliau važiavo savo tikslu. Po kurio laiko jis pamatė artėjanti „Renault“, todėl suprato, jog greitosios pagalbos vairuotojas norėjo pareikšti jam pretenziją, kad jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą bei trukdė eismui. Tačiau vairuotojas tik jam pasakė, jog jis prasilenkdamas kliudė kitą automobilį. Jam nesutikus dėl eismo įvykio, buvo iškviesti policijos pareigūnai. P. S. pabrėžė, jog ant jo automobilio „Volvo“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio esantis įbrėžimas buvo jau senai ir visai nėra susijęs su 2015-04-30 d. esama eismo situaciją. Jis automobilį vairavo būdamas blaivus ir neturėjo jokio pagrindo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Siekiant įsitikinti, ar jis iš tikrųjų sukėlė eismo įvykį, P. S. kreipėsi su prašymu suteikti informaciją į VšĮ greitosios medicinos pagalbos stotį. 2015-05-06 jis gavo atsakymą, iš kurio matyti, jog jokie apgadinimai ant automobilio „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) aptikti nebuvo, pretenzijų įmonė neturi.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar iki 2015-04-30 d. nagrinėjamos eismo situacijos, jis žinojo bei matė ant automobilio „Volvo“ senų apgadinimų žymės – kelį įbrėžimai ant dešinės pusės sparno, iš kairės pusės stiklas pabrėžtas, veidrodėlyje įbrėžimas, grotelės akmeniu pažeistos bei įlenkimai ratuose. Liudytojas patvirtino, kad ant „Volvo“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso buvo jau seni nedidelį įbrėžimai. V. S. teigimu P. S. yra pavyzdingas vairuotojas bei savo automobilį prižiūri.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2015-04-30 jis vairavo automobilį „Renault“ bei važiuojant Žirmūnų gatvė, Vilniuje, vėžė ligonį į Santariškės. Susidarė transporto priemonių spūstys. Priešingos krypties eismo juostoje stovėjo eilėje automobiliai. Liudytojas matė, kaip priešinga eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo“ išvažiavo į „Renault“ eismo juostą. Todėl A. S. teigimu tai pamatęs jis kiek pasitraukę dešiniau, automobilis „Volvo“ irgi bandė rikiuotis į dešinę. Atstumas tarp automobilių buvo minimalus. Prasilenkdamas jis išgirdo garsą, kurį palaikė susidūrimu, sustojo, pamatė, kad yra keli nedideli nubrozdinimai ant kairės pusės šoninio veidrodėlio korpuso. Buvo kviečiama policija. Su šiuo automobiliu „Renault“ A. S. pastoviai nedirba, iš mechanikų sužinojo, jog apgadinimų žymės ant veidrodėlio buvo padaryti dar ankščiau. Papildomai atsakant į teismo klausimą liudytojas nebuvo tikras, jog 2015-04-30 įvyko automobilių susidūrimas, tai tvirtinti jis negali, nes pats abejoja.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2015-04-30 dienos metu jis kaip greitosios pagalbos darbuotojas ir keleivis važiavo automobilyje „Renault“ Žirmūnų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu minėtame automobilyje buvo vežamas ligonis į Santariškės. Tuo metu kelyje buvo transporto priemonių spūstys. Jis matė, kaip į „Renault“ eismo juostą iš priešpriešinės eismo juostos išvažiavo automobilis „Volvo“, kuris lenkė kitą automobilį, „Renault“ kiek pasislinko dešiniau, automobiliai prasilenkė, tuomet iš greitosios pagalbos vairuotojo jis išgirdo, kad galimai įvyko kontaktas. Tuo metu automobilyje „Renault“ buvo įjungta ventiliaciją, buvo girdėti pašaliniai garsai. Kadangi V. P. teigimu, jis sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje toje vietoje, kur nėra langų, jis pats jokio susidūrimo nepajautė ir nematė. Liudytojui teko girdėti iš mechanikų, jog ant „Renault“ aptikti nedideli apgadinimai buvo padaryti jau senai ir tai nėra susiję su 2015-04-30 d. įvykiu.

Liudytoja B. J. paaiškino, kad 2015-04-30 su greitosios pagalbos automobiliu „Renault“ į Santariškės buvo vežamas ligonis. Bevažiuodama jį pildė medicininius dokumentus, „Renault“ vairuotojas pasakė, kad galimai įvyko kontaktas su kitu pravažiuojančių automobiliu. Liudytoja pati nieko nematė ir negirdėjo.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad paties įvykio aplinkybių neatsimena, susipažinus su tarnybinio pranešimo tūriniu nurodė, kad 2015-04-30 tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Žirmūnų gatvėje, Vilniuje. Greitosios pagalbos automobilis važiavo savo eismo juostą, o priešais važiuojantis automobilis „Volvo“ dėl transporto priemonių spūsčių persirikiuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurią judėjo “Renault“, ir pasak pranešėją įvyko nedidelis susidūrimas – kliudė veidrodėlį. Pareigūnai apžiūrėjo GMP „Renault“ bei matė mažą įbrėžimą. „Volvo“ vairuotojas neigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, nes nieko negirdėjo. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Žirmūnų gatvėje, kad automobilis „Volvo“ pravažiuodamas kliudė kitą GMP automobilį bei pasišalino. Buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis, porininkas R. P. surašė tarnybinį pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad P. S. veiksmuose nėra tyčios. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad 2015-04-30 pravažiuodamas priešpriešai važiuojantį greitosios pagalbos automobilį „Renault“, jo nekliudė, jis jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl būtinumo sustoti neturėjo. Ant P. S. automobilio „Volvo“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio korpuso įbrėžimas buvo padarytas ankščiau, todėl mano, jog jis pareigos sustoti ir aiškintis įvykio aplinkybės neturėjo. Liudytojas A. S. paaiškino, kad vairuojant „Renault“ prasilenkiant su „Volvo“ girdėjo tam tikrą garsą, tačiau negali tvirtai teigti, jog tai buvo kontaktas su pravažiuojančių „Volvo“. Liudytojas nurodė, kad garaže mechanikai jam paaiškino, jog aptiktas nedidelis įbrėžimas ant veidrodėlio korpuso buvo padarytas dar 2015 metų pradžioje, tai buvo užfiksuota pildant tam tikrą žurnalą. Kiti liudytojai B. J., V. P. apie eismo įvykį nieko pasakyti negalėjo, nes jie bevažiuodami GMP automobiliu jokio pašalinio gardo negirdėjo. V. P. teigimu, iš mechanikų jis girdėjo, jog įbrėžimas ant veidrodėlio buvo padarytas kitomis aplinkybėmis. Šias aplinkybės patvirtino ir liudytojas V. S., kurio teigimu, automobilyje „Volvo“ veidrodėlio korpuse esamą įbrėžimą (taško formos) matė jau senai. P. S. po to, kai prasilenkė su GMP automobiliu nuvažiavo nedidindamas greičio, atlikinėdamas manevrą (prasilenkimą) automobilis judėjo labai lėtai, o iš įvykio vietos automobilis išvažiavo neskubėdamas. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju P. S. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2015-04-30 galėjo kontaktuoti ir apgadinti pravažiuojantį automobilį sužinojo tik kiek vėliau. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra pareigingas ir atsakingas vairuotojas. Automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo, o byloje yra duomenis apie tai, kad automobilį jis vairavo, būdamas blaivus (b.l. 15). Be to, kaip užfiksuota fotolentelėje, ant automobilio „Renault“ kėbulo yra užfiksuoti apgadinimai susiję su ankstesniais eismo įvykiais. Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis 2015-09-24 raštu Nr. 8-R-387 informavo teismą, jog ant automobilio „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti dar 2015-02-25, tai patvirtina techninės būklės žurnale padarytas įrašas. Šie duomenis teismo vertinimu, visiškai atitinka GMP 2015-05-06 rašte Nr.8-R-148 nurodytiems aplinkybėms, nes palyginus GMP automobilio „Renault“ apgadinimus su įrašais techninės būklės žurnale, nustatyta, kad naujų įlenkimų, įbrėžimų ir kitų vizualiai matomų pažeidimų GMP automobilio išorinėje pusėje nėra. Institucijos manymu nėra pagrindo daryti išvadą dėl eismo įvykio buvimo, todėl pretenzijų neturi. Pažymėtina, jog nei vienas liudytojas neparodė, kad jie būtų sureagavę į kontaktą su pravažiuojančių automobilių. Taigi, įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusio „Renault“ apgadinimų mastą bei pobūdį, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog buvo kontaktas tarp transporto priemonių, dėl ko P. S. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Taip pat, teismas atkreipia demėsį, jog liudytojas A. S. atsakinėdamas į teismo klausimą nurodė, kad jis tik girdėjo tam tikrą pašalinį garsą, kadangi tuo metu šalia važiavo „Volvo“ , todėl jis pagalvojo jog įvyko susidūrimas. Paties susidūrimo ji nematė. Todėl teismo vertinimu, pats liudytojas duodamas parodymus teisme suabejojo, ar iš viso buvo kontaktas tarp pravažiuojančių transporto priemonių ir „Volvo“ vairuotojas P. S. galėjo objektyviai pajusti (pamatyti) galimą kontaktą su svetimu automobiliu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, abejonių yra, todėl teismo vertinimu, P. S. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad P. S. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl P. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.