Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-5358-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
A18.-5358-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04548-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
Č. O.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-5358-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04548-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. O.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Č. O. (Č. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomeny neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. O. 2019 m. spalio 21 d., apie 20.04 val., būdamas neblaivus (21.18 val. nustatytas 0,77 promilės girtumas), viešoje vietoje – prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodasis kelias g. 35, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnams vykdyti jų tarnybines funkcijas, t.y. aiškintis eismo įvykio aplinkybes, kelis kartus įspėjus jį netrukdyti darbui, Č. O. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei toliau tęsė savo neteisėtą veiką. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Č. O. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad netiesa, kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje dirbo, nes jie nieko nedarė, todėl jis jiems pasakė, kad ką jie čia daro ir kalba nesąmones. Pareigūnai paklausė jo, ar jis yra įvykio liudytojas. Jis atsakė, kad ne, bet nurodė, kad abu vairuotojai prisipažino. Galimai policijos pareigūnams nepatiko jo pasakyti žodžiai. Pareigūnai tik apžiūrinėjo automobilio nubrozdinimą, schemos nebraižė. Jis pasakė pareigūnams tik savo nuomonę, kad jiems čia jokio darbo nėra. Pareigūnams tai nepatiko ir jie pasakė, kad veš jį į komisariatą. Jis atsakė, kad tegul veža. Su pareigūnais jis bendravo mažiau nei 10 minučių ir nejautė, kad jiems trukdytų. Jis pareigūnams nepriekaištavo, tik pasiūlė nueiti ir pažiūrėti, ar nėra vaizdo įrašo, nes eismo įvykis įvyko prie parduotuvės. Tuo metu jis buvo išgėręs apie tris butelius alaus. Jeigu nebūtų gėręs alaus, vis tiek prie jų būtų priėjęs, bet daugiau neeis. Vienas pareigūnas labai šokinėjo, elgėsi negražiai. Jo manymu, pareigūnai net KET nežino. Kelių eismo taisyklių jis pareigūnams neaiškino, nes jie vis tiek jų nežino.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu Č. O. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad policijos pareigūnai meluoja. Įvykio vietoje buvo liudytojas, kuris galės patvirtinti, kad jis jokios neteisėtos veikos nedarė (b.l. 2).

Liudytojas – policijos pareigūnas D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo įvykęs eismo įvykis prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodasis kelias g. 35, Vilniuje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atvykę į įvykio vietą jie aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių sakė, kad jis yra eismo įvykio liudytojas, o po to sakė, kad jis nėra liudytojas. Šiam asmeniui buvo duotas nurodymas netrukdyti dirbti, tačiau jo veiksmai tęsėsi toliau, jis buvo šalia, kol jie bendravo su eismo įvykio dalyviais ir aiškinosi aplinkybes. Jis sakė, kad sunkvežimio vairuotojas nekaltas ir jie (policijos pareigūnai) nežino Kelių eismo taisyklių. Visa tai tęsėsi 5-10 minučių. Iš pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo aiškinti, kaip važiavo sunkvežimio vairuotojas. Kai jam buvo paaiškinta atsakomybė už parodymų davimą, tada jis pakeitė savo poziciją ir pasakė, kad yra vaizdo įrašas. Asmuo su pareigūnais bendravo pakeltu tonu, galimai dėl to, kad buvo neblaivus. Aiškinantis įvykio aplinkybes automobilio Honda vairuotoja pasakė, kad prieš pradedant važiuoti ji apsižiūrėjo, vilkikas stovėjo, todėl ji pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į vilkiką. Vilkiko vairuotojas aiškino, kad jis apsižiūrėjo, visi automobiliai stovėjo, todėl jis pradėjo važiuoti. Eismo įvykio vietos schemos jie nebraižė, kitas ekipažas atvažiavo. Liudytojas negali tiksliai pasakyti, bet gal asmuo pažinojo vilkiko vairuotoją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3).

Liudytojas – policijos pareigūnas O. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio prie parduotuvės „Iki“. Nuvažiavus į vietą jie pamatė, kad eismo įvykis įvyko toje vietoje prie parduotuvės, kur yra atvežamos prekės. Eismo įvykyje dalyvavo vilkikas ir lengvasis automobilis. Vilkiko vairuotojas sakė, kad jis yra nekaltas, o lengvąjį automobilį vairavusi moteris teigė, kad ji važiavo atbulai įsitikinusi, kad kelias laisvas. Kadangi eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai nesutarė dėl to, kas yra kaltas, buvo iškviesta policija. Pareigūnams atvažiavus, prie lengvojo automobilio stovėjo šio automobilio vairuotoja su dukra, o prie vilkiko stovėjo jo vairuotojas ir Č. O.. Pradėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybes, akivaizdžiai neblaivus Č. O. pradėjo juos pertraukinėti, įsiterpdavo į pokalbį, trukdė vykdyti tarnybines pareigas, dėl to keletą kartų buvo įspėtas, kad netrukdytų. Iš pradžių Č. O. pradėjo aiškinti, kad jis yra eismo įvykio liudytojas. Kai O. K. jį įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Č. O. pasakė, kad jis nėra liudytojas ir kad yra vaizdo įrašas. Šis asmuo įtikinėjo, kad vilkiko vairuotojas yra nekaltas ir žodžiais trukdė jiems dirbti. Jie keletą kartų bandė jį raminti, tačiau Č. O. toliau trukdė dirbti, bendravo pakeltu tonu, tapo agresyvus, pradėjo mosikuoti rankomis. Kai jam dar kartą liudytojas pasakė netrukdyti, tada Č. O. pradėjo aiškinti, kad jie (policijos pareigūnai) neturi teisės taip elgtis. Tada liudytojas paėmė jį už rankos ir nuvedė prie tarnybinio automobilio asmens tapatybei nustatyti bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Vežant Č. O. tarnybiniu automobiliu, jo elgesys buvo neadekvatus, jis keikėsi.

Č. O. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra grindžiama šiais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių D. B. ir O. K. 2019 m. spalio 21 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d., 20:04 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl eismo įvykio, abi pusės nesutaria, Vilnius, Juodasis velias 35. Atvykus į įvykio vietą prie parduotuvės „IKI“ esančios automobilių aikštelėje, iš vadinamos „rampos“ pusės, stovėjo sunkvežimis Volvo, valstybinis (duomenys neskelbtini) su priekaba Chmitz, valstybinis Nr. 9duomenys neskelbtini), o už priekabos stovėjo automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio galinė kairė pusė apgadinta). Prie automobilių stovėjo abu vairuotojai ir vienas vyriškis, kuris iš išvaizdos atrodė girtas. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, abu vairuotojai paaiškino savo įvykio versijas, tuo tarpu stovintis šalia vyriškis pastoviai pertraukinėjo pareigūno bendravimą su eismo įvykio vairuotojai, kalbėjo šaukdamas, nebuvo įmanoma aiškintis įvykio aplinkybių. O. K. priėjo prie vyriškio, jam prisistatė bei paaiškino, kad jeigu jis nėra įvykio liudytojas, prašė jo netrukdyti. Vyriškas pasakė, kad jis yra eismo įvykio liudytojas, Vyriškio bendravimą girdėjo visi esantys. Automobilio Honda vairuotojai A. Š. pasakius, kad vyriškis nėra liudytojas, jam buvo pasakyta, kad reikės rašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio bei pridurta, kad jeigu vėliau bus nustatyta, jog vyriškio parodymai yra melagingi, jis bus patrauktas atsakomybėn administracinė tvarka. Vyriškis pastoviai kalbėjo pakeltu tonu, pertraukiant pareigūnus, pasakė kad laisvai parašys paaiškinimą, vėliau pasakė kad nerašys, kad visą eismo įvykį užfiksavo netoliese esančios vaizdo kameros, bet jis to nematė. Pareigūnams priėjus arčiau vyriškio bei teisėtai pareikalavus netrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, ypač kai asmuo nėra įvykio liudytojas, vyriškis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, toliau aiškino savo išgalvotą įvykio versiją, kad policijos pareigūnai nėra kompetentingi bei, agresyviai nusiteikęs, pradėjo mosikuotis rankomis prieš policijos pareigūnus. Vyriškiui ne kartą buvo pakartota nutraukti savo neteisėtus veiksmus, pasitraukti toliau bei netrukdyti, tačiau jis į juos nereagavo, šaukė, trukdė tirti įvykį. Vyriškio buvo paprašyti prieiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui. Vyriškis priėjo ir aiškino, kad jis nieko blogo nedaro, turi teisę aiškinti savo įvykio versiją, nes netoliese yra vaizdo kameros. Nustačius vyriškio asmenybę, Č. O. buvo paprašyta atsisėsti į tarnybinį automobilį, nes jis dėl savo elgesio bus pristatomas į policijos komisariatą. Atvykęs kitas policijos ekipažas įformino eismo įvykį, o jie Č. O. nuvežė į komisariatą (b.l. 3; 5);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad Č. O. 2019 m. spalio 21 d., 21.18 val. buvo nustatytas lengvas 0,77 promilės girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusižengimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b.l. 9; 10).

Peržiūrėjus teismui pateiktą vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, joje prie vilkiko stovėjo du vyrai (vienas – vilkiko vairuotojas, kitas – Č. O.), o prie lengvojo automobilio - dvi moterys. Policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, jie aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, matyti, kad Č. O. taip pat kažką aiškino pareigūnams (ką konkrečiai sakė, vaizdo įraše nesigirdi, nes veiksmas vyksta lauke) ir visa tai truko beveik šešias minutes, tačiau, pažymėtina, įrašas nutrūksta, taigi visas įvykis jame neužfiksuotas (Vilniaus apskrities VPK 2019 m. lapkričio 6 d. rašte dėl įrašo nurodyta, kad vaizdo įrašas nėra pilnai išlikęs, nes įranga turi veikti iki 30 min. po variklio užgesinimo, o bendravimo metu, suėjus išjungimo terminui, įranga automatiškai išsijungė). Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas tarnybinio automobilio vidus, matyti, kad vežant Č. O. į policijos komisariatą, jis aiškino policijos pareigūnams, kad jie nemoka vairuoti, klausė, kaip jie išlaikė teises ir kodėl policija yra tokia gėdinga, nežino įstatymų ir net nežino Kelių eismo taisyklių, siūlė jį vežti atsargiau; teigė, kad policijos pareigūnus reikia dar mokyti, nes atvykę į eismo įvykio vietą jie kalba ir daro nesąmones, aiškino, kad važiuojant posūkį reikia rodyti prieš manevrą ir pan.

ANK 506 straipsnio 4 dalis be kita ko numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo Č. O. teismo posėdyje iš esmės neigė savo kaltę, teigdamas, jog policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje nedirbo, t.y. nieko nedarė, todėl jis jiems pasakė tik savo nuomonę, kad jie kalba ir daro nesąmones. Su pareigūnais jis bendravo mažiau nei 10 minučių, bet nesijautė jiems trukdantis.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Č. O. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Č. O. kaltę patvirtina tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai D. B. ir O. K., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad jiems atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą ir aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo aiškinti, kad čia ir taip viskas aišku, kad vilkiko vairuotojas yra nekaltas dėl įvykio. Policijos pareigūnams paklausus, ar jis yra eismo įvykio liudytojas, Č. O. iš pradžių tai patvirtino, bet vėliau, įspėtas dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą, nurodė, kad jis nėra eismo įvykio liudytojas ir kad viskas yra užfiksuota parduotuvės vaizdo įrašu, kurį reikia tik peržiūrėti. Policijos pareigūnams pareikalavus pasitraukti ir netrukdyti jiems dirbti, Č. O. toliau stovėjo šalia, bendravo su policijos pareigūnais pakeltu tonu, pertraukinėjo policijos pareigūnų bendravimą su eismo įvykio dalyviais, todėl jo ne kartą buvo paprašyta netrukdyti. Č. O. ir toliau nevykdė šių policijos pareigūnų reikalavimų, kaltino pareigūnus nekompetentingumu , trukdė tirti įvykį, todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pristatyti į policijos komisariatą Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esančiam tarnybiniam pranešimui (b.l. 3). Be to, policijos pareigūnai asmeniškai Č. O. nepažįsta, todėl neturi jokio pagrindo jį apkalbėti.

Tai, kad Č. O., nebūdamas eismo įvykio liudytoju, trukdė policijos pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes, iš dalies patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams lauke bendraujant su eismo įvykio dalyviais, Č. O. nuolat buvo šalia, jiems kažką aiškino. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tarnybinio automobilio vidus, nors jame užfiksuoti duomenys tiesiogiai su inkriminuotomis aplinkybėmis nesusiję, tačiau matyti, kad vežant Č. O. į policijos komisariatą, jis iš tikrųjų aiškino policijos pareigūnams, kad jie nemoka vairuoti, klausė, kaip jie išlaikė teises ir kodėl policija yra tokia gėdinga, nes nežino įstatymų ir Kelių eismo taisyklių, siūlė jį vežti atsargiau, kad policijos pareigūnus reikia dar mokyti, nes atvykę į eismo įvykio vietą jie kalba ir daro nesąmones ir pan., kas iš esmės irgi pagrindo tikėti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, kad jiems aiškinantis aplinkybes, įsiterpdavo Č. O., aiškindamas pareigūnams, kad jie nemoka dirbti, juos pertraukinėdamas bendravimo su eismo įvykio dalyviais metu, mokydamas juos dirbti, trukdė jiems vykdyti savo tarnybines funkcijas, į jų perspėjimus pasitraukti ir netrukdyti nereagavo.

Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Č. O. neneigė, kad jis aiškino policijos pareigūnams, kad jie nieko neveikia, nemoka dirbti, nežino KET, tik kalba ir daro nesąmones, nes įvykio aplinkybės ir taip yra aiškios. Šie Č. O. duoti parodymai tik patvirtina policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo „mokė“ juos dirbti, kišosi į pokalbį su eismo įvykio dalyviais, tuo trukdydamas jiems dirbti, į perspėjimus netrukdyti nereagavo.

Taigi, aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi Č. O., pats nebūdamas eismo įvykio liudytoju ir tuo pačiu nieko negalėdamas paaiškinti apie įvykio aplinkybes (t. y. nematęs eismo įvykio), kišosi į policijos pareigūnų darbą, aiškindamas aplinkybes, kalbėjo su jais pakeltu tonu, taip trukdydamas pareigūnams vykdyti jiems pavestas tarnybines funkcijas, į perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, todėl pagrįstai buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 90 iki 140 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą Č. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis pakartotinai padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu Č. O. buvo nustatytas lengvas 0,77 promilės girtumo laipsnis (b.l. 9), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neturėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, nes, visų pirma, pats Č. O. posėdyje nurodė, kad net jeigu jis prieš tai nebūtų gėręs alaus, jis vis tiek būtų priėjęs prie pareigūnų. Kita vertus, jo elgesys teismo posėdyje ir duoti parodymai leidžia spręsti, kad jis neigiamai savo elgesio nevertina, jaučiasi esantis teisus ir tai duoda pagrindo teigti, kad Č. O. nustatytas girtumo laipsnis tokio jo elgesio neįtakojo ir jis pasielgtų lygiai taip pat būdamas blaivus, todėl teigti, kad yra nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jokio pagrindo nėra. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Č. O. – vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b.l. 11). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, Č. O. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Č. O. (Č. O.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti 110 (vieno šimto dešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19107157604.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė