- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-12-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00126-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018-01-01 - Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai) 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2870-766/2017 pagal pareiškėjo M. B. prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-417-132/2012.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. B. 2017-10-09 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-417-132/2012, panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą ir įpareigoti antstolį T. U. grąžinti visas lėšas, nuskaitytas nuo pareiškėjo sąskaitų. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, ikiteisminio tyrimo metu policijos nenustatytas asmuo, pasinaudodamas pareiškėjo asmens duomenimis, 2010-02-15 sudarė sutartį su TEO LT AB dėl paslaugų teikimo. Dėl susidariusios skolos TEO LT AB ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos iš M. B. priteisimo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu iš pareiškėjo M. B. ieškovo naudai priteisė 279,45 Eur (964,87 Lt) skolos ir delspinigių už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2012-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,24 Eur (170 Lt) bylinėjimosi išlaidų. M. B. nurodė, kad minėtos sutarties jis sudaryti negalėjo, nes nuo 2006-11-09 iki 2017-03-10 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo M. B. prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatytus terminus, nes šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. B. prašo panaikinti 2017 m. spalio 19 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2870-766/2017 ir grąžinti nagrinėti pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesudarinėjo 2010-02-15 sutarties su TEO LT AB (dabar „Telia“), kadangi tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2017-07-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-24151-17 pagal M. B. pareiškimą dėl to, kad 2010-02-15, pareiškėjui atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nenustatytas asmuo, pasinaudojęs pareiškėjo asmens duomenimis ir suklastojęs pareiškėjo parašą, sudarė sutartį su TEO LT AB, dėl ko susidarė 964,87 LT (279,45 Eur) įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 368 str. 1 d. pasakyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio 2 d. nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-417-132/2012, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas neatitiko jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Teismas 2014-11-24 nutartimi nustatė terminą iki 2014-12-16 prašymo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; sumokėti 72,00 Lt žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (banko pavedimo kvitą), tačiau pareiškėjas M. B. minėtų trūkumų nepašalino. Pats pareiškėjas 2017-10-05 prašyme nurodė, kad antstolio T. U. raštą dėl išieškojimo gavo dar 2014-01-03.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl CPK 368 str. 2 d. nustatyto penkerių metų termino atnaujinimo pasakyta, kad atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad pagal jo pareiškimą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2017-07-21 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-24151-17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą, nes, kaip minėta, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pats aktyviai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, nenurodė priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismo 2014-11-24 nutartimi nustatytu terminu nepašalino prašymo trūkumų, tokiu būdu elgėsi pasyviai, taip praleisdamas CPK 368 str. 2 d. nustatytą penkerių metų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-417-132/2012, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl M. B. atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.