Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,2 €) bauda, baudos nesumokėjo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

A. D. 2022 m. vasario 10 d. nuo 2¹⁰ val. iki 9⁵⁸ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, R. Š. už kaklo ir spaudė, suėmė už rankų riešų ir jas spaudė, sudavė smūgį ranka į veidą ir taip nuskėlė priekinio viršutinio danties kampą, sudavė delnu per veidą, galvą, nugarą, šoną, tampė už rankų, įspyrė ne mažiau kaip vieną kartą į koją ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, 21 (viršutinio kairiojo I) danties vainiko dalinį lūžį, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. 2022 m. vasario 10 d. apie 9⁴⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai mažametei V. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių per veidą, kojos šlaunį ir nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 55-56, 73-74), kuriuose nurodyta, kad su partnere R. Š. apie pusę metų gyvena (neįregistravęs santuokos) ir veda bendrą ūkį. R. pažįsta apie pora metų. Bendrų vaikų neturi. R. Š. turi vaikų iš savo ankstesnių santykių. Su R. Š. gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai datų neprisimena, (2022 m.) vasario pradžioje vakare su R. gėrė. Vėliau R. nebegėrė, o jis vis darė „pachmielus“. 2022 m. vasario 9 d. apie 22⁰⁰ val. namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Vienas gėrė brendį. Alkoholį vartojo be progos. Prisimena, kad gėrė, po to užmigo. Vėliau naktį pabudo, pasiėmė brendį ir toliau gėrė. Neprisimena, kada ir kaip sumušė R. Š.. Kaltę pripažįsta ir sutinka su R. Š. ir jos dukrų parodymais. Neprisimena įvykių aplinkybių, todėl neturi ką papasakoti. Neprisimena, kaip į namus atvyko policijos pareigūnai ir kaip atsidūrė areštinėje. Mano, kad smurtavo prieš R. Š., nes ji jį sunervino. Paprastai dažniausiai išgėręs būna ramus. Anksčiau nėra mušęs, apskritai nėra agresyvus. Abi R. dukros yra „šūstros“, mandros, kimba, siunčia mamą ant „trijų raidžių“. Jis niekada nesipykdavo su podukromis. Bet tą naktį, kai gėrė, galėjo visko pridaryti. Keista, kad galėjo suduoti vaikui, nes niekada nėra sudavęs. Bet jeigu abi mergaitės taip sako, taip galėjo būti. Negali pasakyti, kiek kartų ir kur sudavė mergaitei, nes dėl neblaivumo nieko nepamena. Pageidauja užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka sumokėti baudą. Šiuo metu dirba statybose, turi pajamų.

Nukentėjusiosios R. Š. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokoluose (1 t., b. l. 31, 36-37, 42-43), kuriuose teigiama, kad su A. D. apie pusę metų gyvena (neįregistravusi santuokos) ir veda bendrą ūkį. Kartais apsipykdavo, todėl jis išvažiuodavo kartais pabūti pas savo mamą arba pas savo vaiko mamą. Bendrų vaikų su A. D. neturi. Ji turi tris nepilnametes dukras: V. J., gimusią (duomenys neskelbtini) m., V. J., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir V. M. Š., kuri gyvena su močiute. A. D. taip pat turi tris vaikus, bet jų neaugina.

Nukentėjusioji R. Š. 2022 m. vasario 9 d. apie 18⁰⁰–19⁰⁰ val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). A. D. vienas gėrė brendį. Ji išgėrė tik kelis stikliukus, po to atsigulė į lovą, įsijungė televizorių ir žiūrėjo filmą. Gerdamas A. D. pradėjo prikaišioti jos buvusius vyrus. Teigė, kad ji sulauks grįžtančio iš kalėjimo vyro, nes neva jį myli. Nukentėjusioji R. Š. atsakė, kad tai ne jo reikalas ir jis nėra jai teisėtas vyras (sutuoktinis), galintis aiškinti, kaip jai gyventi. Ji išėjo pas savo vaikus. Matė, kad A. D. užmigo.

Apie 23⁰⁰-00³⁰ val. nukentėjusioji R. Š. įsijungė pažiūrėti kitus serialus. Apie 2⁰⁰ val. A. D. pabudo ir nuėjo į tualetą. Vėliau atėjo jos žadinti, prašė duoti išgerti ir klausė, kur ji paslėpė butelį. Nukentėjusioji R. Š. atsakė, kad brendžio butelį neva paslėpė vaikai, nors iš tikrųjų ji paslėpė tą butelį. A. D. rado paslėptą brendžio butelį ir toliau gėrė. Gerdamas koneveikė ją įvairiais žodžiais. Konflikto metu A. D. suėmė nukentėjusiajai R. Š. ranka už kaklo ir spaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Ji prašė paleisti. Tai truko kelias sekundes. Ji šaukė, cypė. A. D. paleido jos kaklą, bet tada suėmė ir spaudė stipriai rankas, suėmė už riešų, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir nuskėlė priekinį dantį. Tikslios veiksmų sekos neprisimena, bet kažkuriuo metu A. D. nuo išgerto didelio kiekio alkoholio užmigo. Mergaitės miegojo kitame kambaryje ir nematė, kas vyko.

Nukentėjusioji R. Š. pabudo apie 8⁰⁰ val. ir nuėjo pas vaikus. A. D. atėjo paskui ją ir atėmė iš vaiko planšetę. Tuo metu mergaitė buvo prisijungusi prie pamokų. A. D. iš nukentėjusiosios R. Š. buvo atėmęs telefoną, kad niekam nepaskambintų. Jis sudavė jai delnu per kairį skruostą, per galvą, nugaros sritį, šoninę sritį netoli šonkaulių. A. D. tampė rankomis, įspyrė ne mažiau kaip vieną kartą į kairę koją bei kitas įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji R. Š. negali įvardinti tikslaus smūgių skaičiaus ir eiliškumo, bet po įvykio jai buvo nuskeltas dantis, ant kairės kojos blauzdos atsirado didelė mėlynė, skaudėjo šoną. Prieš įvykį ant savo kūno jokių sužalojimų neturėjo. Visus sužalojimus padarė A. D.. Įvykio metu buvo išgąstis, šokas. Mušama ji gynėsi, bandė nustumti nuo savęs A. D.. Nukentėjusioji R. Š. įvykio metu buvo blaivi, nes „turi probaciją“.

Atvykus policijos pareigūnams, A. D. buvo agresyvus. Po pirmo smurto atvejo naktį ji nekvietė policijos, nes A. D. buvo atėmęs telefoną. (Po antro smurto atvejo) dukra nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus.

Įvykio metu A. D. smurtavo ir prieš V. Š.. A. ir V. susiginčijo, nes A. norėjo atimti planšetę, o V. ant jo šaukė. Nukentėjusioji R. Š. matė, kad A. delnu sudavė V. V. rėkė: „ką darai?“, „ko mane muši?“. Nukentėjusioji R. Š. nežino, kaip stipriai V. skaudėjo. Paraudimo ant veido nematė. Mano, kad A. skaudžiai nesudavė. Jeigu nukentėjusioji R. Š. būtų mačiusi, kad A. prieš vaiką (smurtauja) rimtai, būtų davusi jam. V. sėdėjo ant lovos, kai A. sudavė jai per kojos šlaunį. A. sudavė V. du kartus.

A. nesiramino, nesiorientavo, ką daro. A. smurtavo pirmą kartą. Jis mergaites mylėjo ir gerai sutarė. Nukentėjusioji R. Š. nežino, kas jam užėjo. Mergaitės ant A. nepyksta ir vis klausia, kada jis atvažiuos. Sužalojimų ant V. nebuvo, todėl nukentėjusioji R. Š. jos nevedė pas ekspertus apžiūrėti.

Nukentėjusiosios R. Š. teigimu, A. jai sukėlė fizinį skausmą. Ne kartą tai jautė naktį. Naktį A. jai nuskėlė danties kampą. Dantis nekraujavo, lūpos nepraskėlė. Dėl nuskelto danties fizinio skausmo nejautė. (Po įvykio) A. atsiprašė nukentėjusiosios R. Š. ir mergaičių. Ji neturi A. pretenzijų dėl danties, nes žino, kad jis neturi pinigų. Nori susitaikyti su A., nes jis yra geras žmogus: jai padėdavo ir su vaikais sutarė gerai.

Mažametės nukentėjusiosios V. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 155-156), kuriame rašoma, kad A. D. vadina vardu. Įvykio datos neprisimena. Viskas vyko namuose naktį. A. D. mušė mamą, kankino ją per naktį. Mažametė nukentėjusioji V. J. su sese buvo kitame kambaryje. Mamos kambaryje nebuvo, nes bijojo, bet girdėjo mamos klyksmus. Kai A. ir mama nurimo, mažametė nukentėjusioji V. J. pagalvojo, kad mamą nužudė. Kai mama nusikosėjo, suprato, kad mama yra gyva. Mama šaukė, kad iškvies „mentus“. Mažametė nukentėjusioji V. J. girdėjo tokį garsą, kaip delnu būtų trenkę mamai. Mano, kad mamai kliuvo į koją. (Apie smūgį) suprato iš rankos plojimo. Daug kartų buvo tų garsų ir baisių žodžių. Nežino, dėl ko viskas įvyko.

Ryte mama atėjo į mergaičių kambarį. Neblaivus A. atėjo paskui mamą. A. vėl sudavė mamai per veidą, pakaušį ir koją; delnu sudavė į galvą, kumščiu – į koją. Mama tada sėdėjo ant lovos. Ji (neaišku kas) sakė, kad iškvies policiją ir jį išveš. Mama neverkė, bet sakė, kad skauda. Mažametė nukentėjusioji V. J. išsigando ir apsiverkė. A. sudavė jai delnu į dešinės kojos šlaunį tris kartus, nes ji verkė. A. ją virkdino, atėmė iš rankų planšetę, sudavė per koją. Tuo metu mažametė nukentėjusioji V. J. sėdėjo ant kėdės, mūvėjo timpas (tampres). Jai skaudėjo koją gal 10 min. Paraudimo nebuvo. Mama matė, kaip A. jai sudavė, ir sakė nelįsti prie vaikų. Sesei A. nesudavė. Mama liepė jai bėgti kviesti policiją. mūvėjo timpas (tampres). Mažametė nukentėjusioji V. J. nubėgo pas kaimynę V. ir pasakė, kad A. muša mamą. Kaimynė V. savo telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynė V. nebuvo atėjusi į jų namus.

Kai atvyko pareigūnai, mama gulėjo lovoje ir A. sudavė jai per rankas. Kai naktį A. mušė mamą, mažametė nukentėjusioji V. J. su sese nemiegojo. Jai nepatiko, kad A. gyveno jų namuose, šaukdavo ant jų, vydavo iš kambario. Anksčiau nėra mušęs nei jų, nei mamos. Nenori atleisti A., net jeigu jis atsiprašytų.

Mažametės liudytojos V. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 161-162), kuriame nurodyta, kad A. su mama gyveno gal apie mėnesį. A. vadino vardu. Su A. nelabai sutarė. Jis jai nepatiko, ją vadino „debile“. Mama girdėdavo ir sakydavo A., kad negalima taip elgtis. Įvykio vakarą mama su A. išgėrė. A. gėrė daug. Buvo tamsu, kai A. negražiai kalbėjo, pykosi. Mama ir A. turi savo kambarį, o ji su V. - savo. Mažametė liudytoja V. J. girdėjo, kaip mama cypė. Mano, kad A. mušė mamą. Ji kelis kartus nuėjo pas juos pasakyti, kad trukdo miegoti. Mama sėdėjo lovoje, A. taip pat sėdėjo. Mažametė liudytoja V. J. nematė, kad būtų sudavęs mamai. Buvo negražūs žodžiai ir įžeidimai. A. buvo girtas, o mama išgėrusi.

Mažametė liudytoja V. J. atsikėlusi ryte pažadino V., nes ji turėjo jungtis prie pamokų per nuotolį. Atėjo mama pasižiūrėti V. pamokų. A. atsikėlė ir atėjo į jų kambarį. A. buvo „pachmielnas“ (negavęs išgerti ryte), prašė mamos pinigų, o ši nedavė. A. vėl pradėjo psichologiškai kibti prie mamos. Jis delnu sudavė mamai per veidą, kumščiu - į šonkaulius, kelis kartus - per kojas, bet nepamena kuo: kumščiu ar delnu. Mama gulėjo pas jas lovoje, A. sudavė mamai gulinčiai. Mama prašė A. baigti (mušti).

Mažametė liudytoja V. J. matė, kad A. sudavė V. per kojos šlaunį, kelis kartus – per nugarą kelis ir stipriai užsimojo. Ji (V.) sėdėjo prie pamokų, išsijungė kamerą, kad niekas nematytų. (A.) sudavė, kai ji (V.) sėdėjo ant lovos. Nežino, už ką sudavė. V. apsiverkė, sakė, kad skauda. Mama liepė jam baigti (mušti). Mažametė liudytoja V. J. mano, kad A. sudavė V. skaudžiai. Mažametei liudytojai V. J. (A.) nesudavė, ji vis atsitraukdavo. Mamai irgi skaudėjo, kai suduodavo. Mama neverkė, bet sakė, kad skauda. Anksčiau A. mamos nemušė. Įvykio naktį mažametė liudytoja V. J. labai išsigando, negalėjo užmigti ir nėjo į mokyklą.

Liudytojos V. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 173-174), kuriame rašoma, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). R. Š. su dviem mergaitėmis gyvena 4 aukšte. Abi liudytojos V. K. dukros bendrauja su R. Š. mergaitėmis. Liudytoja V. K. matė ir žinojo, kad R. gyvena su partneriu, vardu A. Su R. santykiai normalūs, nesipyksta. Iš nuogirdų žinojo, kad A. patriukšmauja, išgeria (alkoholio). Neteko girdėti, kad A. smurtautų. Liudytojos V. K. dukros ir R. Š. mergaitės būna kieme arba kambaryje. R. Š. mergaitės būtų pasisakiusios, jeigu anksčiau vyras būtų jas mušęs. R. mergaites myli, saugo ir neleistų jų skriausti. (2022 m.) vasario 10 d. liudytoja V. K. buvo namuose, nes sirgo mažoji dukra, o didžiajai dukrai buvo nuotolinės pamokos. Prieš 10⁰⁰ val. pas juos atbėgo V. ir klausė, ar gali iškviesti policiją. Liudytoja V. K. klausė, kas nutiko. V. pasakė, kad A. paėmė mamos telefoną ir ji negali iškviesti policijos, kad ją (neaišku ką) muša. V. atrodė išsigandusi. Iki atbėgant V., liudytoja V. K. girdėjo konfliktą 4 aukšte, R. balsą. Kai atbėgo V., liudytoja V. K. buvo tikra, kad vaikas sako tiesą, ir iškvietė pagalbą per 112. Liudytoja V. K. nėjo ir nežiūrėjo, kas vyksta pas R. Po įvykio R. minėjo, kad A. girtas vis puolė, mušė ją. Liudytoja V. K. nieko nežino apie smurtą prieš V. Jos manymu, A. tikrai nebuvo geras, tačiau tai - ne jos reikalas.

Liudytojos R. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 167-168), kuriame teigiama, kad R. Š. šeimai nuo 2018 m. birželio taikoma atvejo vadyba. R. Š. gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). Šeima buvo įtraukta į įskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Liudytoja R. A. apie metus dirba su R. Š. šeima. Paskutiniu metu nefiksuota alkoholio problemų, anksčiau būdavo (tokie) pavieniai atvejai. R. Š. turi dvi mažametes mergaites, jas prižiūri, stengiasi. Vaikai švarūs, tvarkingais rūbais. Apsilankymų metu vyro namuose nebūdavo. R. Š. nesakė, kad turi partnerį, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos.

2022 m. vasario 10 d. iš policijos buvo gautas pranešimas, kad A. D. smurtavo prieš partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, R. Š., kad minėtoje aplinkoje auga vaikai. Liudytojai R. A. nuvykus pas R. Š. ji tvirtino, kad partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, sumušė ją ir jos dukrą V. J.. Įvykio metu abi mergaitės buvo namuose. Mergaitės drąsios, kalbios, pasakojo, kas vyko. V. pasakė, kad jai sudavė ranka į veidą ir į koją (šlaunį), kad ji verkė, skaudėjo. V. sakė, kad matė, kaip A. mušė mamą, nes buvo tame pačiame kambaryje. V. nesakė apie smurtą prieš ją, tik sakė, kad kai A. būdavo girtas, koneveikdavo necenzūriniais žodžiais. V. matė, kaip A. sudavė mamai per galvą. V. parodė koją. Ant mergaitės veido akivaizdžių sužalojimų, paraudimų ar mėlynių nesimatė. Atrodė, kad mergaitės kalba tiesą, nemeluoja. Anksčiau jos nesiskundė, kad kažkas jas skriaustų, nebuvo jokių skundų ir dėl mamos. R. Š. žadėjo nebepriimti partnerio, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, į namus ir nebendrauti.

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (1 t., b. l. 52-55), iš kurio matyti, kad V. K. 2022 m. vasario 10 d. 9⁴¹ val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog pas ją pasibeldė apie (duomenys neskelbtini) mergaitė ir paprašė iškviesti pagalbą, nes patėvis muša mamą.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės tyrėja M. V. 2022 m. vasario 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 21-24), kuriame rašoma, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nukentėjusioji R. Š. nurodė, jog partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, A. D. delnais ir kumščiais sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į veidą bei kitas kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros 2022 m. vasario 10 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 12-20).

Asmens apžiūros 2022 m. vasario 10 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota R. Š. kūno apžiūra. Ant R. Š. dešinės pusės smilkinio matyti nedidelis įbrėžimas, ant kairės blauzdos – nubrozdinimas. Nuskilęs priekinis viršutinis dantis (1 t., b. l. 66-72).

Kitų objektų apžiūros 2022 m. vasario 17 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusioji R. Š. policijos pareigūnams tvirtino, kad A. D. smurtavo prieš ją, ir nurodė, į kurias kūno vietas sudavė (1 t., b. l. 57-60).

Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 11 d. rašte teigiama, kad 2022 m. vasario 10 d. skyriaus specialistai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir bendravo su R. Š. ir jos nepilnametėmis dukromis V. J. ir V. J.. V. J. nurodė, kad ji matė, kaip A. D. trenkė mamai, taip pat ranka sudavė jai į veidą ir apie keturis kartus trenkė į koją. Ant mergaitės smurto žymių nepastebėta (1 t., b. l. 27-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr. G 205/2022(04) (1 t., b. l. 77), kurioje rašoma, kad R. Š. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės blauzdos poodinė kraujosruva, 21 (viršutinio kairiojo I) danties vainiko dalinis lūžis. Rasti kūno sužalojimai padaryti prieš 3 paras iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. R. Š. nustatyti sužalojimai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma - traktuojami kaip nežymūs.

Taip pat Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t., b. l. 63), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2022 m. kovo 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl Bendrojo pagalbos centro įrašo perklausymo (l t., b. l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2-3 dalis. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį ar artimą giminaitį ar kankindamas nukentėjusį asmenį, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų (BK 140 str. 3 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje skirti 60 MGL (3 000 €) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 60 MGL (3 000 €) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 40 MGL (2 000 €) baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dar kartą subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta baudos dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę: 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 46 MGL (2 300 €) baudą. Į atliktos (neaišku kurios) bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 10 d. 10⁰⁰ val. iki 2022 m.. vasario 11 d. 14¹⁰ val. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą. 3 kompaktines plokšteles palikti prie bylos (2 t., b. l. 77-79, 80-83).

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti sumokėti baudą per 1 metus (2 t., b. l. 80-83).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtis materiali, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 5). 2017-2021 m. 4 kartus baustas administracine tvarka, dominuoja smulkūs viešosios tvarkos pažeidimai, vienos baudos nesumokėjo. Vieną kartą 2022 m. vasario 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia, informacijos apie šios baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 6-10). Lietuvoje teistas 7 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, vagystės, plėšimai, svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia. Teistas Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje už vagystę, prievartą; mėginimą paveikti, persekiojimą, priekabiavimą arba psichologinę, emocinę agresiją, nesunkų sveikatos sužalojimą; sukčiavimą (2 t., b. l. 11-28, 31-34). Kaltinamasis savanoriškai nesumokėjo 20 MGL (753,2 €) baudos, todėl 2019 m. kovo 8 d. antstoliui išsiųstas vykdomasis raštas (2 t., b. l. 37). Dalį baudos (440 € iš 753,2 €) už kaltinamąjį sumokėjo trečias asmuo. Iš kaltinamojo antstolis išieškojo 61,82 €. Likusi nesumokėta (neišieškota) baudos dalis lygi – 313,20 € (2 t., b. l. 41). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui; ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas už nusikaltimų padarymą skiria jam arešto bausmes, jų dydžius parinkdamas minimalų ir artimą sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, arešto bausmės bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, subendrintą sumažintą arešto bausmę dar kartą visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta baudos dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2022 m. vasario 10 d. 10⁰⁰ val. iki 2022 m. vasario 11 d. 14¹⁰ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (2 t., b. l. 47, 49). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (2 t., b. l. 62-63, 65-66) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, laikomi voke Nr. 2 prie antro tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 parų arešto bausmę.

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 15 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 50 parų arešto bausmę ir 15 parų arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. skirtą tarpusavyje subendrintą 60 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 40 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. skirtą subendrintą sumažintą 40 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 313,20 € baudos dalimi ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: 60 parų arešto bausmę ir 313,20 € baudą.

Laikyti, kad 313,20 € baudos mokėjimo terminas yra suėjęs.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį A. D. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jį prilyginant dviems arešto paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti A. D., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (aptariamu atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui, Trakų g. 10, Šiauliai, darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.

Skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo– taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: tris kompaktinius diskus - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.