- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 2YT-4731-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00632-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui
- Kategorijos
- 3.2.6.1Galutinis sprendimas
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. pareiškimu prašo priteisti darbo stažą Šilalės pieninėje 1971 metais 2,5 mėn. ir 1972-1981 metais Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje 2,5 metų (10 metų po 2,5 mėnesio), viso - 2 metus 8 mėnesius ir 15 dienų.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis, būdamas paauglys, jaunuolis, o vėliau ir studentas, 1971-1981 metų vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip po 2,5 mėnesio, dirbo 1971 metų vasarą Šilalės pieninėje (tuometinis adresas Kuzmino g., Šilalė) pagalbiniu darbininku ir 1972-1981 metų vasaromis Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje (Sporto g., Šilalė), melioracijos griovių prižiūrėtoju. 2019-08-08 raštu kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybę dėl darbo stažo patvirtinimo. 2019-08-19 gautame atsakyme nurodoma, jog Šilalės rajono savivaldybės archyve nesaugomi 1971 metų Šilalės pieninės darbo apskaitos dokumentai ir dėl tos priežasties negali išduoti pažymos apie pareiškėjo darbą 1971 metais, o prašymas dėl duomenų apie darbą Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje persiųstas vykdyti UAB „Kvėdarsta“ (prieš privatizavimą - Kvėdarnos melioracijos statybos valdyba). 2019-09-16 iš UAB „Kvėdarsta” gautame atsakyme nurodoma, jog apie pareiškėjo darbą Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje 1971-1981 metais jokių įrašų nerasta. 2019-10-09 raštu dėl darbo 1971 metais Šilalės pieninėje patvirtinimo, kreipėsi į pieninės veiklos perėmėją - AB „Žemaitijos pienas”. 2019-10-18 gautame rašte Nr. 30 nurodoma, jog įsakymo apie pareiškėjo darbą bendrovės archyve nerasta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iš pareiškėjo šios rūšies bylai teismui netinkamai suformuluoto prašymo daro išvadą, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas 1971 metais 2,5 mėnesio dirbo Šilalės pieninėje, o laikotarpiu nuo 1972 metų iki 1981 metų kiekvienais kalendoriniais metais po 2,5 mėnesio dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, apie pareiškėjo darbą vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo 1971 m. iki 1976 m. lapkričio 22 d. Be to tiek UAB „Kvėdarsta“, tiek AB „Žemaitijos pienas“ pažymose nenurodyta, kad dokumentai, susiję su byloje nagrinėjamu laikotarpiu šioms įmonėms neperduoti ar neišsaugoti. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjo gimimo datą – 1957-05-06, 1971 metų vasarą pareiškėjas buvo keturiolikos metų, atitinkamai - 1972 metų vasarą – penkiolikos metų amžiaus. Nuo 1971-01-01 įsigalioję TSRS ir sąjunginių respublikų darbo įstatymo pagrindai (toliau - Pagrindai), o nuo 1973-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodeksas (toliau – Kodeksas) numatė apribojimus ir papildomas garantijas darbo santykiuose asmenims iki 18 metų amžiaus. Pagrindų 22 straipsnyje nustatyta, jog darbininkams ir tarnautojams iki 18 metų amžiaus nustatomas sutrumpintas darbo laikas, atitinkamai: asmenims nuo 15 iki 16 metų amžiaus (besimokantiems nuo 14 iki 15 metų amžiaus, dirbantiems atostogų laikotarpiu) – ne daugiau 24 valandos per savaitę. Apmokėjimas už sutrumpintą darbo laiką buvo vykdomas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio (Pagrindų 77 straipsnis). Analogiškas reglamentavimas dėl sutrumpinto darbo laiko įtvirtintas Kodekso 53 straipsnyje. Teigia, kad teismui nusprendus šioje dalyje pareiškimą patenkinti, spręstinas klausimas dėl faktiškai dirbto laiko apskaičiavimo atsižvelgiant į Pagrindų ir Kodekso nustatytus apribojimus. Nurodo, kad Kodekso 31 straipsnyje nustatytas privalomas darbo knygelių įforminimas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas, taip pat, darbo knygelių įforminimas (išdavimas) per 5 dienas priėmus į darbą, darbininkams ir tarnautojams pradėjusiems dirbti pirmą kartą. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbo knygelė (Nr. 0135575) pareiškėjui pirmą kartą išduota tik 1976 m. gruodžio 6 d., nepriklausomai nuo pareiškėjo nurodyto kasmetinio darbo vasaros metu nuo 1971 metų. Susipažinus su laikotarpiais, įskaitytais į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nustatyta, kad į pareiškėjo stažą yra įskaitytas laikotarpis nuo 1976-11-22 iki 1982-06-30, t. y. dalis laikotarpio, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. palaikė savo pareiškimą. Nurodė, kad kad su tėvais gyveno Šilalėje, Nepriklausomybės gatvėje. 1971 m. baigęs 7 klases dirbo Šilalės pieninėje pagalbiniu darbininku, nes gyveno šalia. Nežino, ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau už išmokėtą atlyginimą pasirašydavo dokumentuose. Jokių darbo knygučių neturėjo už tą laikotarpį. Baigęs 7 klases jis galėjo būti 14 metų. Jokių dokumentų apie darbą archyve nerado. Pasirašydavo algalapiuose už išmokėtą atlyginimą, nes tuo metu atlyginimai „vokeliuose“ nebuvo mokami. Nuo 1972 metų pradėjo dirbti Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje griovių prižiūrėtoju. Dirbo iki 1981 metų vasaros atostogų metu. Nebuvo sudarytas darbo apskaitos grafikas, jam mokėjo už galutinį rezultatą. 1972 metais lankė mokyklą, tačiau vasaros atostogų metu dirbo. Mokslo metai baigdavosi gegužės 25 dieną. Nuo birželio 1 dienos iki pusės rugpjūčio mėnesio, per vasaros atostogas dirbdavo. Iš viso vasaromis dirbo dešimt metų. Po mokyklos baigimo studijavo, tačiau dirbo ir studijų metu, nes sugrįždavo atostogų metu ir dirbo. Nuo 1976 metų besimokydamas dar dirbo Kardiologijos institute. Prašo vertinti dalį prašymo įskaitant 1976 m. vasarą, nes 1976 m. rudenį pradėjo dirbti Kardiologijos institute, tai yra, patikslina savo reikalavimą ir prašo įskaityti laikotarpį nuo 1972 m. iki 1976 m. rudens. Pieninėje dirbę darbuotojai jau yra mirę. Pieninei priklausė trys cechai: Kvėdarnoje, Laukuvoje ir Kaltinėnuose. Jis pieninėje dirbo pagalbiniu darbininku, juos veždavo dirbti į cechus. Cechuose dažė išorę, vamzdynus. Neišliko jokie dokumentai apie dirbtą darbą. Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje dirbo griovių prižiūrėtoju. Kabindavo dumblą, tvoreles išardydavo, krūmus šalindavo, kad vanduo pratekėtų. Darbus dirbo rankiniu būdu, jokios technikos nenaudojo griovių prižiūrėjimui. Šilalės pieninėje iš liudytojų 1971 metais niekas nedirbo, tik yra liudytoja L. K., kuri buvo kaimynė ir ateidavo pas savo tėvą K. į darbą, kuris dirbo pieninėje ūkvedžiu. A. G. gyveno netoli pieninės, Sporto gatvėje, todėl jis žinojo, kad dirba pieninėje. A. K. taip pat žinojo, kad dirba pieninėje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas patikslino pareiškimą, nes byloje yra pateikti įrodymai, jog laikotarpis nuo 1976-11-22 iki 1981 m. imtinai yra įskaičiuotas pareiškėjui į darbo stažą. Kas liečia laikotarpį nuo 1971 m. iki 1976 m. lapkričio 21 d., tai pareiškėjas abstrakčiai suformulavo savo reikalavimus šitoje byloje. Byla susijusi su laikotarpių įskaitymu į darbo stažą, todėl reikalinga detaliau nustatinėti laikotarpius kiekvienais metais, kada pareiškėjas dirbo vasaros laikotarpiu, nurodant konkrečiai metus, mėnesį, dieną. VSDFV turi turėti konkrečius duomenis, laikotarpius stažo apskaičiavimui, jeigu teismas nustatytų juridinį faktą. Pareiškėjas yra gimęs 1957 m. gegužės mėnesį, o jo prašomas nustatyti laikotarpis apima nuo 1971 m., kai jis dirbo Šilalės pieninėje, o toliau nuo 1972 m. iki 1976 m. – Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. 1971 m. pareiškėjui buvo 14 metų. 1970 m. liepos 15 d. buvo priimti Darbo įstatymo pagrindai ir 22 straipsnyje buvo konkrečiai nurodyta, kad į darbą gali būti priimami asmenys nuo 16 metų, o priimti į darbą iki 16 metų neleidžiama, išskyrus ypatingus atvejus. 1971 metais pareiškėjui buvo tik 14 metų, todėl mano, kad šitoje dalyje prašomas nustatyti juridinis faktas kertasi su tuo metu buvusiu reglamentavimu. 1972 m. pareiškėjui jau buvo 15 metų, ypatingu atveju pareiškėją galėjo priimti į darbą, bet tokių duomenų teismui nėra pateikta. Liudytoja L. K. yra gimusi 1961 metais, todėl jai 1971 metais buvo 10 metų, jos galimybės liudyti yra ribotos. 1973 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo įstatymo kodeksas, kuriame išliko tos pačios nuostatos ir nebuvo leidžiama priimti į darbą jaunesnius kaip 16 metų, išimtinais atvejais 15 metų amžiaus. Dėl pareiškėjo darbo 1971 metais, mano, kad pareiškimas turėtų būti netenkintas, o dėl laikotarpio nuo 1972 m. iki 1976 m. lapkričio 21 d., mano, kad išklausius liudytojų parodymus, yra galimybė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl darbo fakto nustatymo, tačiau reikia konkrečiai detalizuoti, kad 1972, 1973 ir atitinkamai iki 1976 m. imtinai pareiškėjas dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje kiekvienų metų nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Tokiai formuluotei ir tokiam laikotarpiui VSDFV neprieštarautų.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. vaikystėje buvo jos kaimynas. Patvirtina, kad R. K. dirbo Šilalės pieninėje. Vasaromis visi buvo vaikystės žaidimų partneriai. Vyresnieji vaikai įsidarbino 1970-1971 metais. 1970-1971 metais R. K. dirbo Šilalės pieninėje. 1971 metais jai buvo devyneri metai. Vyresni vaikai jau dirbo, todėl nebegalėdavo žaisti. Vasaromis jie dirbo įvairius darbus, juos veždavo į Kvėdarną, Laukuvą, Kaltinėnus, sudarydavo berniukų brigadas. Tą žino, nes ji taip pat vasaromis dirbo pieninėje, kai jai suėjo 13 metų. Atlyginimą už darbą išmokėdavo kasoje, reikėdavo pasirašyti dokumentuose. Berniukai dirbdavo cechuose, prie pastatų remonto. Ji eidavo į pieninę pažiūrėti, ką dirba berniukai, juos kartais išveždavo kitur dirbti. Pareiškėjas R. K. pieninėje valydavo, kažką dažydavo. Į pieninės teritoriją galėdavo įeiti. Jai buvo labai įdomu, todėl gerai prisimena, kas buvo pieninėje. Pareiškėjas dirbo vasaros atostogų metu, valydavo, plytas nešdavo, nes naikino ledainę. Berniukai nešė plytas, tinką, dirbo katilinėje.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėju R. K. yra draugai, kartu baigė vidurinę mokyklą, yra kartu dirbę. Su R. K. dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje 1972-1973 metais, valydavo griovius. Tuo metu jiems buvo 15-16 metų. Dirbo vasaromis. Jis dirbo nuo ketvirtos klasės vasaros atostogų metu kolūkiuose. Vėliau vasaromis valydavo kanalus su R. K., dar kitu žmogumi. Vasaromis dirbdavo po du su puse mėnesio, pasilikdavo vieną ar dvi savaites atostogų iki mokslo metų pradžios. Pradėjo dirbti su R. K., kai dar ėjo į vidurinę mokyklą, valydavo griovius vasaromis. Jis taip pat nerado dokumentų, kad dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. Rašė prašymus priimti į darbą Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje ir dar pasirašydavo ant sudarytų paskyrų. Su pareiškėju R. K. kartu dirbo dvi vasaras prie griovių valymo, o vėliau jis jau dirbo kitur, su kitu žmogumi valė griovius. Su pareiškėju betarpiškai kartu dirbo ir valė vasaromis griovius. Dirbo birželio, liepos mėnesiais ir iki rugpjūčio mėnesio vidurio.
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. pažįsta iš vaikystės, nes kartu augo. Tai laikais visas jaunimas dirbdavo vasaromis. Su R. K. kartu Šilalės pieninėje nedirbo. R. K. dirbo prie griovių priežiūros, valė griovius, tačiau negali konkrečiai pasakyti kuriais metais, tik žino, kad R. K. dirbo vasaros atostogų metu. Konkrečiai su R. K. kartu nedirbo. 1972 metais jam buvo 15-16 metų. Grioviai būdavo ne vienoje vietoje, todėl vienas kito negalėdavo matyti. Susirinkdavo rytais, vakarais. Matydavo, kad R. K. rytais važiuodavo į darbą. Gali pasakyti, kad R. K. dirbo Šilalės pieninėje ar 1970-1971 metais vasaros atostogų metu, nes jis gyveno šalia. Vėliau R. K. dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. R. K. pieninėje dirbo vasaros metu, ten buvo ledainė, vežiojo plytas, žemes. Pareiškėjas dirbo vieną vasarą Šilalės pieninėje, o vėliau jis dirbo prie griovių priežiūros nuo 1972 metų iki 1976 metų. Žino, kad R. K. dirbo, nes visi kalbėdavosi apie uždarbį. Atsimena, kad kartu vieną vasarą su R. K. valė griovį, tik metų neatsimena. Buvo algalapiai sudaromi.
Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje vyresniuoju inžinieriumi. Pradėjo dirbti 1970 metais ir dirbo iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. R. K. valydavo griovius nuo 1971-1972 m. ir dirbo gal iki 1980-1981 m., tačiau tiksliai tų metų neprisimena. R. K. dirbdavo vasaros atostogų metu, birželį, liepą, rugpjūtį, o paskui eidavo į mokyklą. Jie kaip sezoniniai darbininkai valydavo griovius. Pats priimdavo darbus, nes dirbo vyresniuoju inžinieriumi. Sezoniniams darbininkams išdalindavo valymui griovius, juos parodydavo, nustatydavo kainą už griovių valymą, surašydavo paskyras, kiek kilometrų išvalyta griovių, būdavo lentelėje įkainiai. Kiekvienam atskirai būdavo duodami grioviai ir buvo mokama už išvalytų griovių kilometrus, kiekvienam atskirai rašydavo paskyras, o ne žmonių grupei. Pagal paskyras buhalterija skaičiuodavo atlyginimus už griovių valymą. Įmonės buhalterė jau yra mirusi. Jis rašė paskyras R. K. už griovių valymą ir tas paskyras atiduodavo buhalterijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. To paties įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.
Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad šios teisenos bylose galioja tardomojo proceso principas, pagal kurį teismas konkrečiu atveju ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas negali nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyko, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (pvz., CPK 377, 405, 414 straipsniai). Teismas, siekdamas patikslinti pareiškėjo reikalavimus, gali pateikti jam klausimus, pareikalauti, kad jis pateiktų papildomų įrodymų, skirtingai negu ginčo teisenoje, gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, apklausti liudytojus, skirti savo iniciatyva ekspertizę ir pan. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą.
Teismas, išklausęs pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimus, patikslina pareiškėjo reikalavimus ir nurodo, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis 1971 metais 2,5 mėnesio dirbo Šilalės pieninėje, o laikotarpiu nuo 1972 metų iki 1976 metų kiekvienais kalendoriniais metais po 2,5 mėnesio dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje.
Dėl darbo laikotarpio 1971 metais 2,5 mėnesio (Šilalės pieninėje)
Šilalės savivaldybės administracijos Personalo ir ūkio skyrius 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. B12-376-(21.6) pareiškėją informavo, kad Šilalės rajono savivaldybės archyve nesaugomi 1971 metų Šilalės pieninės darbo apskaitos dokumentai, todėl neturi galimybės išduoti pažymos apie pareiškėjo darbą minėtais metais (b. l. 6). AB „Žemaitijos pienas“ 2019 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 30 nustatyta, kad įsakymo apie R. K., dirbusio 1971 m. moksleivių vasaros atostogų metu Šilalės pieninėje pagalbiniu darbininku, AB „Žemaitijos pienas“ archyve nerasta (b. l. 11).
Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą apie pareiškėjo darbą vasaros atostogų metu, tai yra apie 2,5 mėnesio darbą Šilalės pieninėje 1971 m. AB „Žemaitijos pienas“ pažymoje nenurodyta, kad dokumentai, susiję su byloje nagrinėjamu laikotarpiu šiai įmonei neperduoti ar neišsaugoti. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens atstovo teiginiu, jog atsižvelgiant į pareiškėjo gimimo datą – 1957 m. gegužės 6 d., 1971 metų vasarą pareiškėjas buvo keturiolikos metų, atitinkamai – 1972 metų vasarą – penkiolikos metų amžiaus. Nuo 1971 m. sausio 1 d. įsigalioję TSRS ir sąjunginių respublikų darbo įstatymo pagrindai, o nuo 1973 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodeksas numatė apribojimus ir papildomas garantijas darbo santykiuose asmenims iki 18 metų amžiaus. Pagrindų 22 straipsnyje nustatyta, jog darbininkams ir tarnautojams iki 18 metų amžiaus nustatomas sutrumpintas darbo laikas, atitinkamai: asmenims nuo 15 iki 16 metų amžiaus (besimokantiems nuo 14 iki 15 metų amžiaus, dirbantiems atostogų laikotarpiu) – ne daugiau 24 valandos per savaitę. Apmokėjimas už sutrumpintą darbo laiką buvo vykdomas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų Kodekso 31 straipsnyje nustatytas privalomas darbo knygelių įforminimas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas, taip pat, darbo knygelių įforminimas (išdavimas) per 5 dienas priėmus į darbą, darbininkams ir tarnautojams pradėjusiems dirbti pirmą kartą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbo knygelė (Nr. 0135575) pareiškėjui pirmą kartą išduota tik 1976 m. gruodžio 6 d., nepriklausomai nuo pareiškėjo nurodyto kasmetinio darbo vasaros metu nuo 1971 metų.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K., kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad 1971 metų vasarą jai buvo devyneri metai. Nors ji ir nurodo, kad ji matė bei žinojo, jog 1971 metais vasaros atostogų metu R. K. dirbo Šilalės pieninėje, tačiau šioje byloje teismas negali remtis devynerių metų vaiko prisiminimais ir jais vadovautis priimdamas sprendimą. Kiti liudytojai dėl R. K. darbo 1971 m. vasarą Šilalės pieninėje nieko konkretaus nenurodė.
Išanalizavus pareiškėjo pareiškime, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad byloje, išskyrus paties pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojų L. K., A. K. parodymus, nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas 1971 metais 2,5 mėnesio dirbo Šilalės pieninėje. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, o liudytojų L. K. ir A. K. parodymai nėra pakankami pagrįsti.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1971 metais 2,5 mėnesio dirbo Šilalės pieninėje, atmestinas.
Dėl laikotarpio nuo 1972 m. iki 1976 m. (Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje)
Uždaroji akcinė bendrovė „Kvėdarsta“ 2019-09-16 rašte Nr. 184 nurodė, jog duomenų apie pareiškėjo darbą Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo 1971 m. iki 1981 m. nerasta (b. l. 8).
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovas neginčija fakto, kad R. K. 1972 m. – 1976 m. vasaros atostogų metu dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. Tą patvirtino ir liudytojai A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) bei P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). A. K. yra gimęs tais pačiais metais, kaip ir pareiškėjas, nurodė, kad vasaros atostogų metu dirbo kartu su pareiškėju Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje. P. Š. dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje nuo 1970 metų vyresniuoju inžinieriumi, todėl žino apie pareiškėjo darbą vasaros atostogų metu, jo darbo pobūdį, nes pats P. Š. surašydavo paskyras, parodydavo griovius, kuriuos reikia valyti, nustatydavo kainą už griovių valymą. Pagrindo abejoti šiais liudytojų paaiškinimais nenustatyta.
Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad jais patvirtinamos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1972 metų iki 1976 metų kiekvienais kalendoriniais metais po 2,5 mėnesio dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje (CPK 177 str.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – į pareiškėjo darbo stažo laikotarpį bus įskaityti teismo nustatyti darbo laikotarpiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbo Šilalės melioracijos eksploatacijos valdyboje laikotarpiais:
nuo 1972 m. birželio 1 d. iki 1972 m. rugpjūčio 15 d. imtinai;
nuo 1973 m. birželio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 15 d. imtinai;
nuo 1974 m. birželio 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 15 d. imtinai;
nuo 1975 m. birželio 1 d. iki 1975 m. rugpjūčio 15 d. imtinai;
nuo 1976 m. birželio 1 d. iki 1976 m. rugpjūčio 15 d. imtinai.
Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.