- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2-18740-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13098-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui Mariui Laurinėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos transporto saugos administracijai dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. M. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7) biudžetinei įstaigai Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – atsakovė, darbdavė, LTSA), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydama panaikinti LTSA direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimą dėl jos 2018 m. veiklos (darbo) vertinimo rezultatų, įpareigoti atsakovę atlikti jos 2018 m. veiklos (darbo) įvertinimą.
Ieškovė paaiškino, kad darbo sutarties pagrindu dirba LTSA Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus specialistės pareigose. Nurodė, kad darbdavė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu (toliau – Įstatymas), vykdė kasmetinį biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą, dėl ko ji 2018 m. sausio 25 d. savo tiesioginiam vadovui skyriaus viršininkui A. M. (toliau – skyriaus viršininkas, tiesioginis vadovas) pateikė veiklos vertinimo išvadą už 2017 m. įvykdytas metines užduotis, jų rezultatus, suformulavo naujas užduotis 2018 m., 2018 m. vasario 22 d. skyriaus viršininkas elektroniniu paštu jai pateikė veiklos vertinimo išvadą, kuria jos atliktas metines užduotis įvertino gerai ir pasiūlė nustatyti 2 procentų dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį vieneriems metams, su šia vertinimo išvada ji nesutiko, jai nesutikus su jos veiklos už 2017 metus atsakovės vertinimo išvada, skyriaus viršininkas surašė aktą dėl atsisakymo pasirašyti veiklos vertinimo išvadą, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl veiklos vertinimo išvados, iki šios dienos nėra suteikta informacija dėl veiklos vertinimo išvados už 2017 m., ji taip pat nebuvo informuota apie galimybę skųsti priimtus sprendimus dėl jos vertinimo. Pažymėjo, kad kasmetinės veiklos vertinimas už 2017 m. buvo atliktas ir einamųjų metų užduotys buvo suformuotos ne iki einamųjų metų sausio 31 d., kaip numatyta Įstatyme, o 2018 m. vasario 22 d., veiklos vertinimo išvada buvo registruota atgaline data (2018 m. sausio 30 d.) ir taip buvo apsunkintas užduočių 2018 m. įvykdymas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 14 d. skyriaus viršininkui pateikė veiklos vertinimo išvadą, kurioje nurodė 2018 m. įvykdytas užduotis, jų rezultatus, suformulavo naujas užduotis 2019 m. bei pateikė savo veiklos vertinimą labai gerai, nes visos užduotys, jos įsitikinimu, buvo įvykdytos ir viršyti rodikliai, 2019 m. sausio 28 d. jai buvo pateikta skyriaus viršininko veiklos vertinimo išvada, kuria skyriaus viršininkas jos veiklos rezultatus įvertino gerai ir pasiūlė nustatyti 1 procentą pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį vieneriems metams, nurodant, kad ji kai kurias jai pavestas užduotis įvykdė iš dalies, nes nustatytais terminais apie užduočių įvykdymą ji jam nepateikė informacijos elektroniniu paštu, su šia vertinimo išvada ji nesutiko, atsisakė ją pasirašyti bei pateikė savo nesutikimo motyvus, jai nesutikus pasirašyti veiklos vertinimo išvados, skyriaus viršininkas surašė aktą dėl atsisakymo pasirašyti veiklos vertinimo išvadą, 2019 m. vasario 12 d. dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ jai buvo pateikta informacija susipažinti su darbdavės sprendimu – atsakovės direktorius įvertinęs jos veiklos vertinimo išvadą, nurodė, kad jos veikla buvo vertinama už 2018 m., o 2018 m. gruodžio 31 d. apibendrinti rezultatai vadovui nebuvo pateikti, todėl dvi užduotys (antra ir trečia) įvykdytos iš dalies, pirmoje užduotyje buvo nurodyta, kad kiekvieną mėnesį apibendrinti rezultatai pateikiami skyriaus viršininkui elektroniniu paštu, atskirų priežasčių medžių pateikimas ir supažindinimas nėra tas pats, kaip apibendrintų rezultatų pateikimas, todėl ši užduotis įvykdyta iš dalies, dėl ko jos veiklą (darbą) už 2018 m. įvertino patenkinamai ir nenustatė pareiginės algos kintamosios dalies dydžio. Pažymėjo, kad užduotyse buvo nurodyta, jog ji apibendrintus užduočių atlikimo rezultatus turi pateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu – ji apie pirmos užduoties įvykdymą informavo skyriaus viršininką žodžiu, ištyrus įvykius buvo rengiami susirinkimai, pristatomi rezultatai, tyrimo medžiaga, šie dokumentai buvo įkeliami į duomenų sistemą ir skyriaus viršininkas galėdavo su jais susipažinti ir pasirašyti, dėl likusių kitų užduočių skyriaus viršininkas buvo informuojamas žodžiu kitą dieną po užduočių atlikimo, papildomai apie užduočių įvykdymą elektroniniu paštu skyriaus viršininkas buvo informuotas 2019 m. sausio 14 d. jai pateikus apibendrintus rezultatus už 2018 m. – šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, parodo, kad skyriaus viršininkas buvo laiku informuotas apie jos atliekamas metines užduotis ir jų rezultatus, o tai, kad ji skyriaus viršininkui nepateikdavo apibendrintų užduočių atlikimo rezultatų elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo teigti, kad ji neinformuodavo skyriaus viršininko ir tik iš dalies atliko jai pavestas užduotis – skyriaus viršininkas per visus veiklos metus nė karto nepareiškė jai pastabų dėl atliktų užduočių rezultatų pateikimo, o atliekant vertinimą buvo ieškomi tik formalūs neatitikimai. Pabrėžė, kad skyriaus viršininkas jos veiklos vertinimo išvadą įvertino gerai, o LTSA direktorius patenkinamai, kas, jos manymu, leidžia jai daryti išvadą, jog skyriaus viršininkas pripažino faktą, jog ji iš esmės įvykdė užduotis, tačiau LTSA direktoriaus sprendimu buvo nuspręsta priešingai – buvo konstatuota, kad ji įvykdė tik dalį užduočių ir kitų užduočių neįvykdė, tokią išvadą, ieškovės vertinimu, darbdavė priėmė formaliais pagrindais, nenurodydama, kokių konkrečių užduočių ji neįvykdė. Ieškovės įsitikinimu, užduočių atlikimo rezultatų nepateikimas elektroniniu paštu skyriaus viršininkui esant įgyvendintai užduoties esmei ir pasiektiems rezultatams nesudaro pagrindo teigti, kad užduotis buvo neįvykdyta. Ieškovės manymu, elektroninio laiško pateikimas yra formalumas, kuris neturi įtakos rezultatams. Teigė, kad ji užduotis iš esmės įvykdė visas, todėl jos veiklos vertinimo išvada atitiko vertinimui labai gerai. Mano, jog LTSA direktorius jos atžvilgiu turi iš anksto susiformavusias neigiamas nuostatas ir jos veiklos vertinimo išvadą įvertino patenkinamai tik dėl to, kad ji vėl, kaip ir 2017 m., nesutiko su skyriaus viršininko jos veiklos vertinimu ir pateikė pastabas, kas parodo, jog kasmetinis veiklos vertinimas darbdavės buvo atliktas neobjektyviai turint susiformavusią išankstinę nuomonę. Mano, kad įvertinus jos darbo rezultatus patenkinamai, jai bus apsunkintos karjeros galimybės arba galimybė surasti ir įsidarbinti naujame darbe.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovė savo veiklos vertinimo už 2017 m. neskundė, mano, kad, įvertinus tai, kad ieškovės veiklos vertinimo už 2017 m. pokalbis vyko 2018 m. vasario 22 d., o išvada ranka užregistruota 2018 m. sausio 30 d., rodo, jog dokumentas buvo užregistruotas atgaline data; darbdavė atliko procedūrinius vertinimo pažeidimus; ieškovė atsakovės vadovo už 2018 m. buvo įvertinta patenkinamai tik dėl to, kad ji išdrįso kelti klausimą dėl jos nepagrįsto tiesioginio vadovo įvertinimo gerai už 2018 m.; atsakovė nėra priėmusi vidaus teisės aktų, kuriuose būtų nustatyti užduočių įvykdymo terminai.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 177–179).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. sausio mėn. vadovaujantis Įstatymu buvo atliktas ieškovės kasmetinis vertinimas, ieškovės tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje nurodė vertinimą gerai ir pasiūlė LTSA direktoriui ieškovei nustatyti 1 procentą pareiginės algos kintamąją dalį vieniems metams, LTSA direktorius siūlymui nepritarė ir vertinimą iš gerai pakeitė į patenkinamai nenustatant ieškovei kintamosios pareiginės algos dalies. Mano, kad ieškovės ieškinys paremtas tik subjektyviu ieškovės savo veiksmų ir darbinės veiklos vertinimu bei įsivaizdavimu apie LTSA išankstinės neigiamos nuomonės apie ją susidarymą. Paaiškino, kad, pirma, ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 31 d. ištirti ne mažiau kaip 100 procentų pavestų ištirti eismo įvykių pagal 5 Kodėl principą, pažeidimą padariusiam asmeniui išaiškinant pažeidimo esmę ir įtaką eismo saugumui ir kiekvieną mėnesį apibendrintus rezultatus pateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu, ši užduotis iš dalies įvykdyta, nes kiekvieną mėnesį, tai yra paskutinę mėnesio darbo dieną, apibendrinti rezultatai nepateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu; antra, ieškovė iki 2018 m. gruodžio 15 d. turėjo atlikti ne mažiau kaip 3 kartus vairuotojų ir pėsčiųjų elgsenos stebėsenos važiuojant ar einant per geležinkelio pervažas ir eismo dalyviams padalijant atmintines apie saugų elgesį geležinkelyje ir atšvaitus ir skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti apibendrintus rezultatus, ši užduotis iš dalies įvykdyta, nes skyriaus viršininkui elektroniniu paštu iki nurodyto termino (2018 m. gruodžio 15 d.) nepateikti apibendrinti rezultatai; trečia, ieškovė iki 2018 m. gruodžio 15 d. turėjo pravesti ne mažiau kaip 1 mokymus potencialiems eismo dalyviams įstaigose ir skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti informaciją apie mokymų rezultatus, ši užduotis įvykdytais dalies, nes skyriaus viršininkui elektroniniu paštu iki nurodyto termino (2018 m. gruodžio 15 d.) nepateikta informacija apie mokymų rezultatus; ketvirta, ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 1 d. apmokyti ne mažiau kaip 2 infrastruktūros valdytojus atlikti statinių techninę priežiūrą GERVIS priemonėmis ir informaciją apie apmokymus elektroniniu paštu pateikti skyriaus viršininkui, ši užduotis iš dalies įvykdyta, nes skyriaus viršininkui elektroniniu paštu iki nurodyto termino (2018 m. gruodžio 1 d.) nepateikta informacija apie apmokymus. Pažymėjo, kad užduočių vertinimą kaip reikalauja teisės aktai atliko ieškovės tiesioginis vadovas, pokalbio su ieškove metu buvo aptarti rezultatai, veikla, nurodyti trūkumai, suformuluotos einamųjų metų užduotys, ieškovei nesutikus su išvada, o darbuotojų atstovui pasirašius išvadą, ji kaip reikalauja teisės aktų reikalavimai buvo perduota LTSA vadovui vertinti, kuris tai atlikęs priėmė motyvuotą sprendimą; ieškovė buvo supažindinta su metinio vertinimo išvados projektu, teikė dėl jo savo pastabas, taip pat ieškovė buvo supažindinta su LTSA vadovo sprendimu bei jo motyvais, taip ieškovė buvo išklausyta, jai buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, vertinimo procedūros buvo atliktos tinkamai, išvada pateikta laiku – 2019 m. sausio 31 d. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijoje ieškovė pripažino, jog reikalingą informaciją tiesioginiam vadovui ji pateikė arba pavėluotai, arba iš viso nepateikė. Mano, kad ieškovės teiginys, jog LTSA yra susidariusi išankstinę neigiamą nuomonę ir jos vertinimas buvo neobjektyvus, yra tik ieškovės gynybinė versija neparemta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Pastebėjo ir tai, kad 2017 m. ieškovė dirbo visai kitoje įstaigoje (Valstybinėje geležinkelių inspekcijoje), tų metų užduotis jai nustatinėjo tuometiniai jos tiesioginiai vadovai ir tik reorganizavus minėtą instituciją ir ją prijungus prie atsakovės nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. vertinimą formaliai turėjo atlikti dabartinis ieškovės tiesioginis vadovas, jokios išankstinės neigiamos nuomonės nei jos tiesioginis vadovas, nei LTSA vadovas, kuris į pareigas paskirtas tik 2018 m. gruodžio 10 d. ir anksčiau su ieškove jokių darbinių pavaldumo santykių neturėjo, susidaryti negalėjo ir nesusidarė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes jis nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes ji turtinio pobūdžio reikalavimo nereiškia; tiesioginio vadovo vertinimo išvada atsakovės vadovui yra rekomendacinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojos kasmetinio veiklos vertinimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovė, dirbdama biudžetinėje įstaigoje, savo 2017 m. veiklos vertinimo rezultatų teismine tvarka neskundė, tačiau nesutikdama su jos veiklos vertinimo rezultatais už 2018 m., 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 81–85), kuri sprendimu jos prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 169–172), su kuo ji nesutiko ir kreipėsi į teismą.
Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius; pagal 5 dalį, metinės veiklos užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinės įstaigos darbuotojui turi būti nustatyti kiekvienais metais iki sausio 31 dienos; pagal 6 dalį, metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, nustato ir kasmetinę veiklą vertina tiesioginis jų vadovas; pagal 8 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, jeigu darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per praėjusius kalendorinius metus ėjo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje; pagal 10 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojo, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą ir kultūros ir meno įstaigų darbuotojus, nurodytus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, tiesioginis vadovas, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą: 1) labai gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali teikti išvadą su siūlymu skirti premiją; 2) gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį; 3) patenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vienus metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio; 4) nepatenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vieniems metams nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 1–5 prieduose tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį ar mokykloje ugdomų mokinių skaičių ir (ar) pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas; pagal 11 dalį, biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo. Šis sprendimas galioja vienus metus. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo ar veiklos vertinimo išvados, darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14 punktą, darbuotojų veikla gali būti vertinama: labai gerai – darbuotojas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius; gerai – darbuotojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; patenkinamai – darbuotojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; nepatenkinamai – darbuotojas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; pagal 15 punktą, vadovas darbuotoją su išvada supažindina pasirašytinai. Darbuotojui atsisakius išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas ir jį pasirašo vadovas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas dėl ieškovei nustatytų metinių užduočių 2018 metams teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės metinių užduočių už 2018 metus įvertinimo – ieškovės veiklos vertinimo rezultatų už 2018 metus.
Ieškovės teigimu, ji jai 2018 metams nustatytas metines užduotis iš esmės įvykdė visas, o tai, kad ji skyriaus viršininkui nepateikdavo apibendrintų užduočių atlikimo rezultatų elektroniniu paštu nereiškia, kad ji neinformavo skyriaus viršininko ir tik iš dalies atliko jai pavestas užduotis, nes mano, kad elektroninio laiško pateikimas yra formalumas, kuris neturi įtakos rezultatams, todėl mano, kad ji turėjo būti įvertinta labai gerai. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad būtent darbdavys, o ne darbuotojas sprendžia, koks (kokiu būdu/forma) atliktų metinių darbinių užduočių rezultatų pateikimas tiesioginiam vadovui ir kokiu terminu laikomas tinkamu, pilnu, visapusišku metinių užduočių įvykdymu. Tiek metinės darbinės užduotys, tiek jų įvykdymo terminai, būdai/formos nurodyti ieškovei suformuluotose metinėse užduotyse, todėl nepagrįstai ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė turėjo turėti priėmusi dar ir papildomą vidinę tvarką dėl metinių užduočių įvykdymo terminų ir formos.
Pastebėtina, kad 2018 metų užduotys darbuotojai buvo suformuluotos jos 2017 metų vertinimo išvadoje ir darbuotojos nebuvo teismine tvarka ginčytos, yra galiojančios, nėra duomenų, kad darbuotoja būtų į darbdavę kreipusis dėl jų turinio neaiškumo ar prašymo pratęsti jose nurodytus terminus, jas atlikti kitu būdu/forma ir gavusi darbdavės sutikimą.
Svarbu pabrėžti tai, kad nagrinėjamu atveju konkreti suformuluota užduotis darbuotojai buvo ne tik atlikti tyrimą, stebėseną, pravesti mokymus, tačiau konkreti suformuluota užduotis darbuotojai buvo ir nustatyta forma/būdu bei terminu pateikti apibendrintus rezultatus. Taigi, nepagrįstai ieškovė akcentuoja tik pačių tyrimų, stebėsenos, pravestų mokymų atlikimą, o konkrečią jai suformuluotą užduotį – nustatyta forma/būdu bei terminu pateikti apibendrintus tyrimų, stebėsenos, pravestų mokymų rezultatus, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, laiko jau ne užduotimi, o tik formalumu.
Ieškovė neginčijo, kad jai buvo žinoma, jog jos 2018 m. užduotys buvo: 1) ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 31 d. ištirti ne mažiau kaip 100 procentų pavestų ištirti eismo įvykių pagal 5 Kodėl principą, pažeidimą padariusiam asmeniui išaiškinant pažeidimo esmę ir įtaką eismo saugumui ir kiekvieną mėnesį apibendrintus rezultatus pateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu, 2) ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 15 d. atlikti ne mažiau kaip 3 kartus vairuotojų ir pėsčiųjų elgsenos stebėsenos važiuojant ar einant per geležinkelio pervažas ir eismo dalyviams padalijant atmintines apie saugų elgesį geležinkelyje ir atšvaitus ir skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti apibendrintus rezultatus, 3) ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 15 d. pravesti ne mažiau kaip 1 mokymus potencialiems eismo dalyviams įstaigose ir skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti informaciją apie mokymų rezultatus, 4) ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 1 d. apmokyti ne mažiau kaip 2 infrastruktūros valdytojus atlikti statinių techninę priežiūrą GERVIS priemonėmis ir informaciją apie apmokymus elektroniniu paštu pateikti skyriaus viršininkui.
Ieškovė sutiko, kad užduotyse buvo nurodyta, jog ji apibendrintus tyrimų, stebėsenos, mokymų atlikimo rezultatus turi pateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu, tačiau kartu pati pripažino, kad ji apie pirmos užduoties įvykdymą informavo skyriaus viršininką žodžiu, kartu nurodydama, kad ištyrus įvykius buvo rengiami susirinkimai, pristatomi rezultatai, tyrimo medžiaga, šie dokumentai buvo įkeliami į duomenų sistemą ir skyriaus viršininkas galėdavo su jais susipažinti ir pasirašyti, dėl likusių kitų užduočių (antros, trečios, ketvirtos užduoties) skyriaus viršininkas buvo informuojamas žodžiu kitą dieną po užduočių atlikimo, papildomai apie užduočių įvykdymą elektroniniu paštu skyriaus viršininkas buvo informuotas 2019 m. sausio 14 d. jai pateikus apibendrintus rezultatus už 2018 m. Taigi, pati ieškovė pripažino, kad darbdavės jai nustatytos užduoties – nustatytu būdu/forma ir nustatytu terminu pateikti skyriaus viršininkui atliktų tyrimų, stebėsenos, pravestų mokymų apibendrinimo rezultatus – neįvykdė, kas sąlygojo netinkamą, nepilną, nevisapusišką metinių užduočių atlikimą ir lėmė tai, kad ne visos metinės užduotys buvo įvykdytos – nors iš jos pirmąją užduotimi, be kita ko, buvo reikalaujama kas mėnesį apibendrintus rezultatus pateikti skyriaus viršininkui elektroniniu paštu, tačiau ji to neatliko, nurodydama, kad skyriaus viršininką informuodavo žodžiu, kas jokiu būdu negali būti laikoma, kad darbuotoja šią pirmąją užduotį atliko tinkamai, pilnai ir visapusiškai, nes nurodytais terminais, nustatytu būdu apibendrintų rezultatų nepateikė skyriaus viršininkui, taipogi tai, kad skyriaus viršininkas galėjo su rezultatais susipažinti duomenų sistemoje ar susirinkimų metu, nepaneigia išvados, kad darbuotoja netinkamai, nepilnai ir nevisapusiškai atliko jai pavestą užduotį, kadangi kas mėnesį elektroniniu paštu skyriaus viršininkui ji neteikė apibendrintų rezultatų; kitais dviem atvejais (antra ir trečia užduotys) jai buvo nurodyta iki 2018 m. gruodžio 15 d. skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti apibendrintus stebėsenos mokymų atlikimo rezultatus, o dar vienu atveju (ketvirta užduotis) jai buvo nurodyta iki 2018 m. gruodžio 1 d. skyriaus viršininkui elektroniniu paštu pateikti apibendrintus apmokymų atlikimo rezultatus, tačiau ieškovė pripažino, kad rezultatus elektroniniu paštu skyriaus viršininkui pateikė tik 2019 m. sausio 14 d., o prieš tai jis buvo informuotas žodžiu, kas taipogi negali būti laikoma, kad darbuotoja užduotis atliko tinkamai, pilnai ir visapusiškai, kadangi nurodytais terminais, nustatytu būdu apibendrintų rezultatų nepateikė skyriaus viršininkui.
Taigi, pagrįstai darbdavė pripažino, kad darbuotoja aukščiau nurodytas keturias užduotis pagal vertinimo rodiklius įvykdė iš dalies – įvykdė ne visas užduotis, kas pagal Aprašo 14 punktą laikoma, kad tokio darbuotojo veikla vertintina patenkinamai ir kas pagal Įstatymo 14 straipsnio 10 dalį sudaro pagrindą vienus metus tokiam darbuotojui nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio.
Vien tai, kad skyriaus viršininkas per metus nė karto nepareiškė darbuotojai pastabų dėl užduočių rezultatų teikimo būdo, termino, jokiu būdu nereiškia, kad atliekant kasmetinį darbuotojos veiklos vertinimą buvo ieškomi tik formalūs neatitikimai, kaip kad nepagrįstai teigia ieškovė. Dar kartą akcentuojama, kad konkreti užduotis darbuotojai yra ne tik atlikti tyrimą, stebėseną, pravesti mokymus, tačiau konkreti užduotis darbuotojai yra ir nustatyta forma/būdu bei terminu pateikti apibendrintus rezultatus. Šiuo atveju nustatyta, kad darbuotoja įvykdė ne visas užduotis pagal nustatytus vertinimo rodiklius, nes nustatyta forma/būdu bei terminu nepateikė skyriaus viršininkui apibendrintų rezultatų.
Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė jai nenurodė, kokių konkrečių užduočių ji neįvykdė, kadangi pačiame ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė, ką jos tiesioginis vadovas laikė jos užduočių įvykdymu iš dalies, be to, pati ieškovė 2019 m. sausio 31 d. pateikė savo pastabas darbdavei, atsakydama dėl kiekvienos nurodytos užduoties neįvykdymo (el. b. t. I, b. l. 16), taip pat tai nurodyta pačios ieškovės į bylą pateiktame tiek atsakovės vadovo 2019 m. vasario 12 d. sprendime (el. b. t. I, b. l. 14), tiek 2019 m. sausio 29 d. ieškovės tiesioginio vadovo akte (el. b. t. I, b. l. 40–41).
Byloje nenustatytas joks darbuotojos teisių pažeidimas ar suvaržymas jos veiklos už 2018 m. vertinimo metu, byloje procedūriniai pažeidimai, galintys nulemti neteisingą darbuotojos kasmetinės veiklos įvertinimą už 2018 m., nenustatyti, jos veiklos vertinimas už 2017 m. teismine tvarka ginčytas nebuvo, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Ieškovės teiginys dėl LTSA vadovo išankstinės neigiamos nuomonės jos atžvilgiu, neobjektyvaus jos metinės veiklos vertinimo nepagrįstas jokiais įrodymais, byloje nenustatytas atsakovės siekis ieškovės metinę veiklą nepagrįstai įvertinti patenkinamai, priešingai, teismas aukščiau jau padarė išvadą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai ieškovės veiklą už 2018 m. įvertino patenkinamai, nenustatant vienus metus pareiginės algos kintamosios dalies dydžio.
Taigi, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė teisėtai ir pagrįstai ieškovės veiklą už 2018 m. įvertino patenkinamai, nenustatant jai vienus metus pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, todėl nėra pagrindo panaikinti LTSA direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimą dėl ieškovės 2018 m. veiklos vertinimo rezultatų, šis ieškovės reikalavimas atmetamas, taip pat atmetamas išvestinis ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti jos 2018 m. veiklos (darbo) įvertinimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškovės I. M. ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.