Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis (Proceso Nr. 1-23-1-00612-10-9)

2012 m. birželio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiosios E. T. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. T. ir nuteistojo E. T., apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. T. atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu E. T. padarytą 1179,50 Lt turtinę žalą, ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atveju, bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš E. T. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2994,51 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt keturi litai 51 ct) gydymo išlaidų, E. T. naudai - 1179,50 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt devyni litai 50 ct) turtinės žalos ir 5000,00 (penki tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš E. T. E. T. naudai nuspręsta išieškoti 5445,00 (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-13, apie 12.00 val., Kaune, Smėlio g. 15-ojo namo kieme, konflikto su sutuoktine E. T. metu, metaliniu kibiru vieną kartą sudavė jai į sprandą ir vieną kartą į kairį petį, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, o E. T. nukritus ant žemės, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į kojas bei kairį šoną, tokiu būdu padarė E. T. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. T. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios E. T. ir nuteistojo E. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo E. T. nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis E. T. skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad su nukentėjusiąja tik susistumdė, tačiau jo kaltę ir faktines bylos aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios E. T., liudytojų V. T., A. S., G. Ž., J. M., V. M., N. K. parodymai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga.

Apylinkės teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, kad E. T. panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės E. T. atžvilgiu. Liudytojo N. K. parodymais nustatyta, kad jis pagal iškvietimą vyko dėl šeimyninio konflikto, nukentėjusioji E. T. buvo labai susijaudinusi, skundėsi vyro elgesiu. Liudytojo V. T. parodymais nustatyta, kad E. T. veide matė sumušimo žymes, apie tai kalbėjosi su kaltinamuoju E. T., kuris neigė naudojęs smurtą, bet pripažino buvus konfliktą ir tai, kad nukentėjusiąją pastūmė. Tai patvirtina pokalbio tarp V. T. ir E. T. įrašas. Liudytojų A. S., V. M. parodymais nustatyta, jog jos matė sumuštą nukentėjusios veidą, mėlynes ant rankų ir kojų, ji skundėsi, jog sulaužyti šonkauliai. Nukentėjusiosios E. T. parodymais bei specialisto išvada objektyviai nustatyta, kad sužalojimai E. T., t.y. poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, kairiajame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje buvo padaryti kietu buku daiktu paveikus šias sritis ir galėjo gautis dėl tiesioginių smūgių. Teismas pagrįstai laikė, kad nukentėjusiosios E. T. parodymais bei nuteistojo E. T. pripažinimu įrodyta, kad nukentėjusioji nuo tiesioginių E. T. smūgių nugriuvo ant žemės ir taip patyrė krūtinės ląstos kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada objektyviai nustatyta, kad šonkaulių lūžimai galėjo gautis ir paveikus juos kietu buku daiktu, t.y. nuo smūgių, nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Teismas pagrįstai laikė įrodyta, jog E. T., suduodamas E. T. smūgius, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine tyčia, o po šių smūgių iš karto ją pastumdamas, nors ir neturėjo konkretaus tikslo, tačiau, veikdamas netiesiogine tyčia, sąmoningai leido atsirasti nustatytoms pasekmėms, t.y. nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Todėl apelianto E. T. skunde nurodyti argumentai, kad nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., yra nepagrįstas surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, paremtas prielaidomis ir neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika, yra nepagrįstas ir atmestinas. Apelianto nuomone, veika turėjo būti kvalifikuojama pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris iš neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, tačiau teismas, remdamaisi surinktų įrodymų visuma, nustatė, kad E. T. veikė tyčia, todėl E. T. nesunkus sveikatos sutrikdymas nelaikytinas neatsargaus ir nerūpestingo E. T. elgesio pasekmė, kurios jis nenumatė.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra.

Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, E. T. pripažinęs kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, pagrįstai tenkino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos civilinį ieškinį 2994,51 Lt sumai už E. T. gydymą medicinos įstaigose, bei nukentėjusiosios E. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1179,50 Lt turtinės žalos už vaistus ir negautas pajamas bei nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas pripažino, kad nukentėjusioji E. T. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl netinkamo sutuoktinio elgesio jos atžvilgiu, negalėjo dirbti, turėjo bendravimo nepatogumų, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojosios E. T. elgesys, todėl pagrįstai E. T. iš E. T. priteisė neturtinės žalos atlyginimą 5000 Lt sumai, t.y. prašyto tenkinti 10 000 Lt civilinio ieškinio dalį. Konstatuojama, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, 5000 Lt civilinio suma ieškinio už konkrečią padarytą neturtinę žalą yra adekvati ir teisinga, todėl jos dydis nekeistinas.

Apeliaciniu skundu E. T. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt ir paaiškina, kad ją sudaro patirtas skausmas, psichologinė būsena, reikėjo daryti akupunktūrą, jautė įvairius nepatogumus, stresą, negalėjo dirbti, buvo bendravimo nepatogumų, tais metais buvo prastesni darbo rezultatai, darbinių santykių pablogėjimas. Konstatuotina, kad šios aplinkybės jau buvo svarstytos nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, ir priimdamas sprendimą teismas į jas pagrįstai atsižvelgė. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, kaip teigiama apeliantės skunde, kad analogišku atveju Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011 nukentėjusiajam asmeniui priteisė atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą, tačiau nustatyta, kad nurodytoje byloje buvo konstatuota bejėgiška nukentėjusiojo būklė, o nagrinėjamu atveju nustatytas provokuojantis nukentėjusiosios E. T. elgesys. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Taip pat nepagrįstas ir atmestinas ir apelianto E. T. prašymas sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį, nes iš jo priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija yra aiškiai per didelė, priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepagrįstai didelės, o teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir neįvertino, kad nukentėjusiosios E. T. provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nors šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, spręsdamas dėl civilinių ieškinių priteisimo ir nustatydamas žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei visas kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tame tarpe ir į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismas iš bylos duomenų visumos sprendžia, ar galima tokią išvadą daryti. Šių išlaidų jam nepriteisti ar sumažinti jų dydį, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, išvados dėl žalos atlyginimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. T. ir nukentėjusiosios E. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. ir nukentėjusiosios E. T. apeliacinius skundus atmesti.