Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-203/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2-203/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaiė
Kreditorius
S. N.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-203/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. N. įmonės atstovo S. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas S. N. įmonės prašymas dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankrotą pripažinti tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-339-260/2009 pagal kreditoriaus S. N. įmonės prašymą dėl bankrutuojančios dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą dailiosios keramikos akcinei bendrovei „Jiesia“ (T. 3, b. l. 157-162). Ši nutartis įsiteisėjo 2006 m. liepos 1 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį (b.l.37-44, t. 4). 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas DKAB „Jiesia“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (T. 17, b. l. 15-18).

Šalies argumentai

2008 m. kovo 4 d. pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį tapusi BDKAB „Jiesia“ kreditoriumi akcininkė S. N. įmonė tą pačią dieną pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančios dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu (T. 18, b. l. 13 – 19)).

Pateiktame prašyme kreditorius S. N. įmonė, taip pat ir išnagrinėjus klausimą teismo posėdyje jo atstovas, prašė dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" bankrotą pripažinti tyčiniu, apie bankroto pripažinimą tyčiniu pranešti prokuratūrai, pasiunčiant nutarties nuora­šą, kad būtų išspręstas kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausi­mas, dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" vykdytą prekybą nuo 2006 m balandžio 6 d. iki 2006 m. liepos 1 d. pripažinti pažeidžiančia 2006 m balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį, nubausti kaltus asmenis, nustatyti padarytą žalą bendrovei ir priteisti padarytą žalą iš kaltų asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad, iškėlus bankroto bylą dailiosios keramikos akcinei bendrovei „Jiesia", paaiškėjo naujos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad ši įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Dailiosios keramikos akcinė bendrovė „Jiesia" buvo privesta prie bankroto tyčia sąmo­ningai blogai ją valdant. Sąmoningas blogas šios bendrovės valdymas pasireiškė tiek aktyviais bendrovės vadovo veiksmais, tiek ir neveikimu. 2002 m. kovo 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą dailiosios keramikos akcinei bendrovei „Jiesia". 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismas bankroto bylą nutraukė, patvirtinęs 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarytą taikos sutartį, kuri įsigaliojo 2005 sausio 20 d. Pagrindas taikos sutarčiai sudaryti buvo bankrutuojančios dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" atgaivinimo projektas - verslo planas. Šį planą 2004 metais sudarė autorių grupė, kuriai vadovavo G. M.. Tuo pat metu G. M. buvo ir BDKAB „Jiesia" kreditorių komiteto pirmininkas ir BDKAB „Jiesia" vykdantysis direktorius. Atgaivinimo projekto - verslo plano pagrindu buvo sudaryta 2004 m. rugsėjo 29 d. taikos sutartis, tačiau atgaivinimo projektas - verslo planas ir jo pagrindu sudaryta 2004 lapkričio 18 d. taikos sutartis nebuvo vykdoma, o tik buvo priemonė sustabdyti bankroto procedūras, perimti dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" valdymą su tikslu perleisti bendrovės turtą, tai yra gamybos technologiją, kilnojamą ir nekilnojamą turtą, „Jiesios“ vardą ir prekinį ženklą kitų asmenų nuosavybėn už simbolinę kainą. Atgaivinimo projektas - verslo planas sudarytas apgaulingai, įtraukiant į šį planą neteisingus bankrutuojančios dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" veiklos rodiklius. Atstačius veikiančios bendrovės statusą, dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generaliniu direktoriumi buvo išrinktas G. M., kuris būdamas vienasmeniu valdymo organu - bendrovės vadovu, sąmoningai blogai valdydamas DKAB "Jiesia", nepateisinamai pigiai išpardavė visą Kaune esantį neįkeistą bendrovės „Jiesia" nekilnojamąjį turtą, sunaikino porceliano cecho įrengimus ir patį porceliano cechą ir vėl privedė dailiosios keramikos akcinę bendrovę „Jiesia" prie bankroto. Įmonės „Jiesia" generalinis direktorius G. M. sąmoningai nevykdė atgaivinimo projekto - verslo plano, ką įrodo konkretūs taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas. Taip pat DKAB „Jiesia" savo pagamintą produkciją pardavinėjo nuostolingomis kainomis, tai yra produkcijos pardavimai nepadengė išlaidų gamybai ir toliau didino kreditorių nuostolius. Akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asme­nims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Generalinio direktoriaus G. M. vadovaujama dailiosios keramikos akcinė bendrovė „Jiesia" nutraukė atsiskaitymus su biudžetu ir tapusi nemokia toliau didino įsiskolinimą. Be to, generalinis direktorius G. M. 2005 spalio 21 d. sudarė DKAB "Jiesia" nenaudingą sutartį (T. 7, b. l 85-99) dėl DKAB "Jiesia" turimo žemės sklypo padalijimo ir įsipareigojo apmokėti tokio padalinimo išlaidas. Generalinis direktorius G. M. pasirašė mokėjimo nurodymą bankui dėl pirmalaikio atsiskaitymo su kreditoriumi LR Finansų ministerija anksčiau taikos sutartyje nustatyto termino ir neatsiskaitė su kitais kreditoriais, kuriems mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, tai yra tuo pasireiškė skolininko - DKAB "Jiesia", kuriai vadovavo Generalinis direktorius G. M., nesąžiningumas. Be to generalinis direktorius G. M. sudarė nebūtiną 2006 m. vasario 20 d. tarpininkavimo sutartį Nr.1 „Dėl turtinės prievolės įvykdymo"(T. 7, b.l 40-42, 97-98, 131) su antstoliu S. U. dėl delspinigių darbuotojams pagal taikos sutartį išmokėjimo. Šia sutartimi Generalinis direktorius G. M. tyčia pablogino DKAB „Jiesia" finansinę padėtį. Generalinis direktorius G. M. veikė ne dailiosios keramikos akcinės bendrovės naudai, bet UAB „Sabonio klubas ir partneriai" naudai, sudarant pirkimo - pardavimo sandorius, priimant UAB „Sabonio klubas ir partneriai" darbuotojus į darbą dailiosios keramikos akcinėje bendrovėje „Jiesia“ vadovaujančiais darbuotojais - V. J. laikinai pavaduoti dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ generalinį direktorių. Dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinis direktorius G. M. nesudarė sutarties su audito įmone ir tuo pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. 3 punkte nustatytas bendrovės vadovo pareigas. Dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinis direktorius G. M. neteikė prašomos informacijos valdybos nariui S. N. ir tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. ketvirtame punkte nustatytas bendrovės vadovo pareigas. Dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinis direktorius G. M. kartu su UAB „Sabonio klubas ir partneriai" komercijos direktoriumi S. D., veikdami kartu, sudarė planą perimti DKAB "Jiesia" turtą. Tai patvirtina 2005 spalio 20 d. 15 val. 40 min. padarytas garso įrašas dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinio direktoriaus G. M. kabinete dalyvaujant G. M., S. D., S. N. ir I. N.. UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ komercijos direktoriumi dirbantis S. D. pokalbio metu pareiškė, kad „mūsų planas buvo supirkti visas skolas ir tam nėra jokių teisinių trukdžių, ir tapę vieninteliu kreditoriumi paskelbs bankrotą." Pokalbis vyko dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinio direktoriaus G. M. kabinete adresu (duomenys neskelbtini). Generalinis direktorius G. M. pritarė tokiems S. D. išsakytiems planams. 2006 m balandžio 6 d. Kauno apygardos teismas nutartimi (Baudžiamosios bylos Nr.20-9-000015-06 T.1. b. l. 115) areštavo visą dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" kilnojamą ir nekilnojamąjį turtą, pinigus kasoje ir atsiskaitomojoje sąskaitoje ir pas trečiuosius asmenis. Tačiau, nepaisant to, įmonės turtas buvo pardavinėjamas. Dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" generalinis direktorius G. M. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „Jiesia", privedė ją prie bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi kreditoriaus S. N. įmonės prašymą dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankrotą pripažinti tyčiniu atmetė. Teismas nustatė, kad dailiosios keramikos akcinei bendrovei „Jiesia“ bankroto byla dėl nemokumo buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 12 d. nutartimi (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-422/2004 T. 1, b. l. 106-107), o 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas patvirtino byloje kreditorių ir bendrovės 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarytą taikos sutartį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-422/2004 T.7, b. l. 65-71). Ši nutartis įsiteisėjo 2005 m. sausio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-422/2004 T. 7, b. l. 99-102).

Patvirtintoje taikos sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė „Jiesia“ su kreditoriais atsiskaitys per ketverius metus, nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo, buvo numatyti konkretūs atsiskaitymo būdai, sutarties nutraukimo sąlygos ir akcininko AB „Hermis – Investicija“ įsipareigojimai

2006 m. gegužės 10 d. nutartimi (T. 3, b.l. 157-162) Kauno apygardos teismas vėl iškėlė bankroto bylą dailiosios keramikos akcinei bendrovei „Jiesia“, pripažindamas, kad ši įmonė yra nemoki ir pati pranešė kreditoriams, jog negali atsiskaityti su jais. Šioje nutartyje teismas pripažino, kad bendrovė „Jiesia“ savalaikiai neįvykdė 2004-09-29 sudarytos bankroto byloje taikos sutarties įsipareigojimų, kas suteikė kreditoriams teisę reikalauti iš karto sumokėti visas nesumokėtas sumas, įskaitant ir tas, kurių kreditoriai būtų atsisakę, jei taikos sutartis būtų įvykdyta.

Minėta 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatyta aplinkybė, kad DKAB „Jiesia“ neįvykdė 2004 m. rugsėjo 29 d. taikos sutarties, pirmosios instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad nuo 2002 metų buvusi nemoki bendrovė „Jiesia“, ir 2005 m. pradžioje, taip pat kaip ir iškeliant jai bankroto bylą 2002 metais, nebuvo pajėgi pati įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams be pašalinės pagalbos, todėl jos mokumas buvo atkurtas tik kreditoriams sutikus atidėti įsipareigojimų įvykdymo terminus, numačius ateityje padaryti nuolaidas, taip pat vienam akcininkui įsipareigojus suteikti įmonei paskolą, o vėliau ir išpirkti papildomą įmonės akcijų emisiją. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2005 m. pradžioje bendrovės „Jiesia“ finansinė padėtis išliko labai sudėtinga, o tikimybė, jog įmonė išvengs bankroto, buvo tikrai nedidelė.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. taikos sutartis nebuvo įvykdyta dėl jos 12 straipsnyje numatytų akcininkų įsipareigojimų nevykdymo. Taikos sutarties 12 straipsnyje buvo numatyta, kad akcininkas AB „Hermis - Investicija“ per pirmus metus nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos suteikia skolininkui 200000 Lt paskolą, kurią bendrovė „Jiesia“ grąžina 2007 m. išleisdama papildomą akcijų emisiją, kurią AB „Hermis-Investicija“ išperka paskolintomis lėšomis, DKAB „Jiesia“ taip pat įsipareigojo išleisti papildomą 1200000 Lt vertės akcijų emisiją, o AB „Hermis-Investicija“ įsipareigojo ją išpirkti apmokėdamas pinigais ketvirtais metais nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad tokius įsipareigojimus AB „Hermis - Investicija“ būtų vykdžiusi. Kaip teisme paaiškino liudytoju apklaustas AB „Hermis - Investicija“ likvidatorius L. J., iki 2005 m. rudens buvęs ir DKAB „Jiesia“ valdybos narys ir pirmininkas, AB „Hermis –Investicija“ neįvykdė įsipareigojimų suteikti paskolą, nes tam, jo teigimu, nebuvo sąlygų ir prasmės (T. 19, b. l. 139-140). Dar daugiau, 2005 08 23 AB „Hermis-Investicija“ pardavė jos turėtas 2735989 DKAB „Jiesia“ akcijas“ G. M., sutartyje nebuvo nurodyta, kad akcijų pirkėjui pereina Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai (T. 18, b.l. 75). 2005 m. rugsėjo 25 d. vykusiame DKAB „Jiesia“ valdybos posėdyje jau buvo konstatuota, kad akcininkas AB „Hermis - Investicija“ atsisakė vykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, svarstoma, kaip rasti galimybę mokėti kreditoriams pagal Taikos sutartį (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00015-06 T. 4, b. l. 100).

AB „Hermis-Investicija“ neįvykdžius Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pardavus turimas bendrovės „Jiesia“ akcijas, tapo aišku, kad tokių įsipareigojimų buvęs akcininkas nevykdys ir ateityje, o vienintele galimybe įvykdyti Taikos sutarties sąlygas, kaip teigia buvęs tuometinis įmonės vadovas G. M., buvo įmonės akcininkų lėšų panaudojimas, tačiau akcininkai tarpusavyje nesutarė. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti tokiu paaiškinimu.

Nagrinėjant bylą teismui tapo akivaizdu, kad tarp dviejų akcininkų (S. N. įmonės ir G. M.) kilo nemažai nesutarimų. Jie vienas kitą kaltino, kad dėl kito kaltės nepavyko bendrovei „Jiesia“ išvengti bankroto. Iš to teismas sprendė, kad, nesant akcininkų bendrų pastangų, nesutariant akcininkams, nebuvo įmanoma užtikrinti sėkmingos įmonės, esančios labai sunkioje finansinėje padėtyje, veiklos.

Teismas pripažino, jog nėra pagrindo vertinti, kad buvęs DKAB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. būtų iššvaistęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį bendrovės turtą, dėl ko bendrovė „Jiesia“ tapo nemokia. Pagal pareiškėjo savininko S. N. 2006 m. vasario 28 d. prašymą ir 2006 m. balandžio 24 d. pareiškimą, kuriuose šis asmuo kaltais dėl turto iššvaistymo stambiu mastu nurodė DKAB „Jiesia“ generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-00015-06). Atlikus šį tyrimą buvo pripažinta, jog nebuvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 23 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. būtų iššvaistytas didelės vertės bendrovei „Jiesia“ priklausantis turtas, parduodant įmonės turtą įmonei būtų padaryta žala. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi aplinkybes apie pardavimus to paties turto, apie kurį pareiškėjas nurodė ir teismui pateiktame prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu. Ikiteisminį tyrimą atlikę ir tokias išvadas padarę pareigūnai vadovavosi kompetentingų finansinę – ūkinę bendrovės „Jiesia“ veiklą tyrusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistų net trijų padarytų tyrimų išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti paminėtų specialistų išvadomis (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 1, b. l. 64 - 94; T. 2, b. l. 48 - 56 ir 2 t., b. l. 94 -120), todėl sutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnų apibendrinta nuomone, kad turto iššvaistymas ir žalos padarymas G. M. veiksmais neįrodytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, prašydamas pripažinti DKAB „Jiesia“ bankrotą tyčiniu, taip pat nurodė ir visą eilę kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad įmonės vadovas G. M. tyčia privedė bendrovę „Jiesia“ prie bankroto, o būtent, kad jis sąmoningai nevykdė atgaivinimo projekto - verslo plano, taip pat DKAB „Jiesia" savo pagamintą produkciją pardavinėjo nuostolingomis kainomis, tai yra produkcijos pardavimai nepadengė išlaidų gamybai, taip pat generalinis direktorius G. M. 2005 spalio 21 d. sudarė DKAB "Jiesia" nenaudingą sutartį (T. 7, b.l. 85 - 99) dėl DKAB "Jiesia" turimo žemės sklypo padalijimo ir įsipareigojo apmokėti tokio padalinimo išlaidas. Generalinis direktorius G. M. pasirašė mokėjimo nurodymą bankui dėl pirmalaikio atsiskaitymo su kreditoriumi LR Finansų ministerija anksčiau taikos sutartyje nustatyto termino ir neatsiskaitė su kitais kreditoriais, kuriems mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, tai yra tuo pasireiškė skolininko DKAB "Jiesia", kuriai vadovavo generalinis direktorius G. M., nesąžiningumas. Be to, generalinis direktorius G. M. sudarė nebūtiną 2006 m. vasario 20 d. Tarpininkavimo sutartį Nr. 1 „Dėl turtinės prievolės įvykdymo" (T. 7, b. l. 40-42, 97-98, 131) su antstoliu S. U. dėl delspinigių darbuotojams pagal Taikos sutartį išmokėjimo, šia sutartimi tyčia pablogino DKAB „Jiesia" finansinę padėtį.

Prieštaraudamas tokiems kaltinimams buvęs DKAB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. atsikirtimuose į 2008 m. kovo 4 d. pareiškimą (T. 18, b. l. 54-57) bei paaiškindamas 2009 m. gegužės 26 d. vykusiame teismo posėdyje (T. 19, b. l. 112-119) nurodė, jog, jam pradėjus dirbti bendrovės generaliniu direktoriumi, buvo peržiūrėtos gaminių kainos, jos padidintos 30 procentų. Tai leido įmonei dirbti pelningai, 2005 m. pirmą pusmetį bendrovė dirbo pelningai. Verslo planą parengė finansų specialistai, kurie tokį planą apsigynė akcinėje bendrovėje „Turto bankas“, kuri administravo skolas Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o taip pat ir Konkurencijos taryboje. Bendrovė „Jiesia“ nebuvo nutraukusi mokėjimų į biudžetą, bet, turėdama finansinių sunkumų, derindavo mokėjimų terminus, perkeldavo mokėjimų datas. Jo sudaromų sandorių sąlygas apspręsdavo konkrečios aplinkybės, finansinė padėtis, o jis pats mano, kad būdavo priimami teisingi sprendimai. Taip pat jis paaiškino ir kitų įmonės bei savo asmeninių veiksmų motyvaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Iš šio asmens ir pareiškėjo paaiškinimų, vertindamas įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. veiksmai 2005 metais ir 2006 metų pradžioje, net jei jie ir nebuvo atskiruose epizoduose visiškai teisėti, buvo tokie, kuriais siekta privesti įmonę prie bankroto, o jie laikytini normalia ūkine veikla, sąlygota specifinės ir sunkios bendrovės „Jiesia“ padėties. Nelogiška būtų pripažinti, jog G. M., 2005 m. rugpjūčio mėnesį tikrai nepigiai nupirkęs AB „Hermi - Investicija“ turėtas dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“, kurios sunkią padėtį tikrai gerai pats žinojo, akcijas, būtų siekęs šios įmonės bankroto.

Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jei ir tikėti, kad S. D. yra tikrai kalbėjęs apie planą supirkti bendrovės „Jiesia“ skolas, ką iš esmės pripažino teismo posėdyje dalyvavusi UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovė, tai nereiškia, kad tokį planą sukūrė pareiškėjo nurodyti du asmenys, vienas kurių bendrovės „Jiesia“ generalinis direktorius G. M.. Be to, teismo nuomone, įmonės skolų supirkimas, kada tą daro vienas kreditorius, nerodo pačios įmonės valdymo organų siekio tyčia privesti įmonę prie bankroto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigė, kad galiojant Kauno apygardos teismo 2006 m balandžio 6 d. nutarčiai, draudžiančiai pardavinėti bet kokį dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" turtą, buvo sudaryta šimtai pardavimo sandorių, kai kurių sandorių sąskaitose gaminių kainos nurodytos tiesiog akivaizdžiai per mažos, ir tai yra tiesioginis dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia" turto švaistymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas 2006-04-06 nutartį priėmė DKAB „Jiesia“ bankroto byloje (T. 1, b. l. 115), t. y. kai jau įmonė buvo nemoki, toks turto pardavimas jau neturėjo įtakos įmonės mokumui. Jei pareiškėjas mano, kad DKAB „Jiesia“ turtas buvo iššvaistytas, jis gali kreiptis į įmonės administratorių, kad šis inicijuotų įmonei padarytos žalos atlyginimo išieškojimą iš kaltų asmenų, arba gali kreiptis į kompetentingas institucijas, kad būtų atliktas tyrimas BPK nustatyta tvarka, jei mano, kad padaryta nusikalstama veika.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas padarė išvadą, kad dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankrotą 2006 metais nulėmė esminiai nuo 2002 metų, kada ši bendrovė tapo nemoki, nepagerėjusi jos finansinė padėtis, verslo nesėkmė, o ne tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai 2005 - 2006 metais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu BDKAB „Jiesia“ kreditorius S. N. įmonė prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pažeidė žodiškumo, betarpiškumo, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus bei Teisėjų etikos kodeksą, nes baigiamųjų kalbų metu teisėjas moralizavo kreditoriaus S. N. įmonės atstovą dėl bylinėjimosi su DKAB „Jiesia“ Kauno apylinkės teisme, nors Kauno miesto apylinkės teisme nėra nei vienos bylos, kurioje S. N. ar jo personalinė įmonė būtų ieškovu. Be to, apeliantas pažymi, kad teisėjas R. B. jau du kartus buvo apeliacinės instancijos teismo sudėtyje, nagrinėjant S. N. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimų byloje su DKAB „Jiesia“. Abu kartus apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl, apelianto nuomone, teisėjas R. B. pademonstravo palankumą atsakovui ir išankstinę poziciją netenkinti prašymo. Be to, apelianto įsitikinimu, jam nebuvo suteikta teisė tinkamai pasakyti baigiamąją kalbą, nes teisėjas pakeltu tonu pareikalavo arba tik skaityti užrašus, arba jais nesinaudoti.

2. Prašymas dėl BDKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu paduotas 2008 m. kovo 4 d., o išnarinėtas tik 2009 m. spalio 2 d., todėl akivaizdu, kad byla buvo vilkinama, o tuo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), nes teisėjas nesiėmė jokių priemonių bylą vilkinusių atsakovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.

3. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartyje neišsprendė visų prašyme pateiktų reikalavimų. Antai prašyme buvo suformuluotas reikalavimas DKAB „Jiesia“ vykdytą prekybą nuo 2006 m. balandžio 6 d. iki 2006 m. liepos 25 d. pripažinti pažeidžiančia 2006 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

4. Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimas baigtas 2009 m. rugsėjo 25 d., tačiau procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą nepagrįstai atidėjo 7 dienoms, nes tai nėra galutinis sprendimas byloje, todėl nutartis turi būti paskelbta nedelsiant po jos priėmimo.

5. Teismas visiškai nevertino DKAB „Jiesia“ valdymo organų veiksmų, nes vienasmenis valdymo organas generalinis direktorius G. M., gerai žinodamas taikos sutarties sąlygas, nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalauti paskolą taikos sutartyje numatytomis sąlygomis iš AB „Hermis investicija“,o 2005 m. rugpjūčio 23 d. pats nupirko visą AB „Hermis investicija“ turėtą DKAB „Jiesia“ akcijų paketą. Tokiu būdu, apelianto nuomone, generalinis direktorius G. M. pats prisidėjo prie taikos sutartyje numatytų sąlygų nevykdymo. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad generalinis direktorius G. M. akcijas pirko iš AB „Hermis investicija“, kuriai atstovavo tuo metu DKAB „Jiesia“ valdybos pirmininku buvęs L. J..

6. Kauno apygardos teismo teisėjas R. B. dėl atskirų S. N. prašyme nurodytų aplinkybių atkartojo buvusio DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. paaiškinimus atsikirtimuose ir teisme, bet nepateikė kiekvienos iš prašyme nurodytų aplinkybių vertinimo, atmetimo motyvų. Be to, dėl dalies prašyme nurodytų aplinkybių teismas iš viso nepateikė jokio vertinimo, jokių atmetimo motyvų.

7. Nepagrįstas Kauno apygardos teismo posėdžio pirmininko teisėjo R. B. motyvas, kad „nelogiška, jog G. M. 2005 m. rugpjūčio mėnesį tikrai nepigiai nupirkęs AB „Hermis investicija“ turėtas DKAB „Jiesia“, kurios sunkią padėtį tikrai gerai pats žinojo, akcijas, būtų siekęs šios įmonės bankroto“, nes minėtą akcijų paketą 2005 m. spalio 20 d. G. M. pardavė UAB „Sabonio klubas ir partneriai“.

8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teisme apklaustų liudininkų ( DKAB buvusių vyriausiųjų buhalterių L. P., I. S., buvusio laikinai ėjusio DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus pareigas V. J.) parodymų, iš kurių aišku, kad DKAB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. blogai vadovavo ar visai nevadovavo DKAB „Jiesia“ ir nekontroliavo sau pavaldžių asmenų.

9. DKAB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. nepasirūpino, kad prie parduotų pastatų perleistų žemės sklypų dydis atitiktų būtinus dydžius parduotiems pastatams eksploatuoti ir juose nebūtų DKAB „Jiesia“ priklausančių pastatų. Antai 2004 m. birželio 2 d. BDKAB „Jiesia“ administratorius R. B. pardavė aukcione du sandėlius ir priestatą už 1 200 000 litų UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, o tuometinis BDKAB „Jiesia“ kreditorių komiteto pirmininkas G. M. 2004 m. spalio 4 d. patvirtino turto pardavimo iš varžytinių aktą (T. 9, b. l. 164, 166), tačiau perleistas sklypas prie sandėlių su priestatais kartu apėmė ir dar vieną sandėlį, kuris buvo nugriautas., t. y. turtas buvo perleistas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nuosavybėn be atlygio. Tačiau teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisakė.

10. DKAB generalinis direktorius G. M., pažeisdamas Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo imperatyvius reikalavimus, atliko priešlaikinius mokėjimus kai kuriems kreditoriams ir nemokėjo kreditoriams, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo DKAB „Jiesia“ administratorius prašo kreditoriaus S. N. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog DKAB „Jiesia“ bankrotą nulėmė nepagerėjusi nuo 2002 metų įmonės finansinė padėtis, verslo nesėkmė, investicijų nebuvimas, o ne tyčiniai valdymo organų veiksmai. Be investicijų iš potencialių investuotojų arba pačių akcininkų (AB „Hermis – investicija), taip pat dėl akcininkų G. M. ir S. N. nesutarimų, nesant bendrų pastangų padėti bendrovei lėšomis, nebuvo įmanoma užtikrinti labai sunkioje finansinėje būklėje buvusios įmonės veiklos, nors DKAB valdymo organai visais įmanomais būdais stengėsi atstatyti bendrovės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir per 2005 metus pardavus ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, buvo sumažintas bendrovės įsiskolinimas 627 869 Lt. Tuo tarpu DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. finansinę ūkinę veiklą laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 23 iki 2005 m. gruodžio 31 d. tikrino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM, o Kauno apskrities VMI specialistai atliko net tris finansinės ūkinės veikos patikrinimus, tačiau remiantis atliktų tyrimų išvadomis nėra pagrindo teigti, kad DKAB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. būtų iššvaistęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį bendrovės turtą, dėl ko DKAB „Jiesia“ tapo nemokia, o taip pat nenustatyta, kad būtų padaryta žala, parduodant bendrovės turtą. Atitinkamai sandorių, kurie prieštarautų bendrovės veiklai ir sąlygotų bendrovės tyčinį bankrotą, nenustatyta. Be to, 2008 m. kreditorių komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl DKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal pareiškėjo nurodytus faktus ir argumentus, tačiau nutarta S. N. įmonės pareiškimą laikyti klaidinančiu ir neatitinkančiu tikrovės bei pasiūlyti teismui pareiškimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 str., jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Be to, vadovaujantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra, kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia teisines pasekmes tretiesiems asmenims, o įmonės valdymo organų veiksmų tikslingumui ir sprendimus priėmusių asmenų tyčiai atliktų veiksmų atžvilgiu įvertinti privalo būti ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės ir jų visuma, būtent iš kurios ir galima būtų daryti išvadą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu arba atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties aišku, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo S. N. įmonės prašymą dėl DKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl aplinkybių apie pardavimus to paties turto, apie kurį pareiškėjas nurodė ir teismui pateiktame prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovavosi ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00015-06 metu padarytomis išvadomis, o taip pat galutine išvada, jog turto iššvaistymas ir žalos padarymas buvusio DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. veiksmais neįrodytas. Tačiau iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme esančių duomenų (T. 21, b. l. 14) aišku, kad LR Generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. sausio 18 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2008 m. liepos 8 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00015-06 dėl galimo DKAB „Jiesia“ turto iššvaistymo, buvo panaikintas ir baudžiamoji byla grąžinta Kauno apygardos prokuratūrai, todėl minėto ikiteisminio tyrimo metu padarytos galutinės išvados (iki 2010 m. sausio 18 d. LR Generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimo) dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo G. M. veikose, negali būti pagrindu atmesti kreditoriaus S. N. įmonės prašyme pripažinti DKAB „Jiesia“ bankrotą tyčiniu nurodytus argumentus.

CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad nutartyje turi būti nurodoma motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Tai reiškia, kad teismas privalo ne tik konstatuoti byloje esančius įrodymus, tačiau ir atlikti jų analizę bei to pasekoje padaryti savo išvadas dėl įmonės valdymo organų veiksmų. Tuo tarpu iš Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties aišku, kad daugumos kreditoriaus S. N. įmonės prašyme dėl DKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių (2004 m. lapkričio 18 d. patvirtintos taikos sutarties vykdymo neužtikrinimo, įmonės atgaivinimo projekto – verslo plano sąmoningo nevykdymo, įmonės produkcijos pardavimo žemesnėmis kainomis nei gamybos savikaina, pirmalaikio atsiskaitymo su LR Finansų ministerija, delspinigių išmokėjimo darbuotojams ir kt.) pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, o iš esmės tiesiog nurodė pareiškėjo nurodytiems teiginiams prieštaraujančius buvusio DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. parodymus, konstatavo tarp akcininkų G. M. ir S. N. buvus nesutarimų, bei iš to darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvusio DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. veiksmai 2005 metais ir 2006 m. pradžioje, net jei jie ir nebuvo atskiruose epizoduose visiškai teisėti, buvo tokie, kuriais siekta privesti įmonę prie bankroto. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atskirajame skunde kreditorius S. N. pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė pakankamo pareiškėjo prašyme (T. 18, b. l. 14 – 19) nurodytų aplinkybių vertinimo ir jo nurodytų argumentų atmetimo motyvų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą reikalavimą nutarties turiniui, neatskleidė klausimo esmės, o tai galėjo lemti neteisingą prašymo dėl DKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju negali imtis pirmosios instancijos teismo vaidmens ir vertinti kreditoriaus S. N. įmonės prašyme, kuris buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, nurodytų aplinkybių, nes, nesant pirmosios instancijos teismo atlikto išsamaus įrodymų vertinimo, būtų pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė apskųsti teismo sprendimą (atliktą įrodymų vertinimą ir iš to sekusias teismo išvadas) apeliacine tvarka. Be to, atskiruoju skundu kreditorius S. N. įmonė taip pat prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl DKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. vasario 11 d. buvo gautas trečiojo asmens G. M. atsiliepimas į kreditoriaus S. N. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, tačiau minėtas atsiliepimas nėra pasirašytas jame nurodyto atsiliepimą teikiančio asmens, todėl nėra priimtinas ir grąžintinas kaip neatitinkantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto procesiniams dokumentams keliamo reikalavimo (CPK 318 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą dėl dailiosios keramikos akcinės bendrovės „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiojo asmens G. M. atsiliepimą į kreditoriaus S. N. atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti G. M..

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKonstantinas Gurinas Audronė Jarackaiė